Socialinis būstas - tai ne tik stogas virš galvos, bet ir teisė į orią aplinką, kuri yra viena kertinių žmogaus teisių, leidžiančių jaustis saugiai. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų gyvenimą socialiniuose būstuose Lietuvoje, problemas, su kuriomis jie susiduria, ir galimus sprendimus.
Nauji socialiniai būstai Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Socialinio Būsto Svarba
Socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip pagrindinę priemonę, užtikrinančią ir ginančią žmogaus teises bei mažinančią nelygybę arba socialinę atskirtį. Parama gaunantiems asmenims reikia suteikti galimybę būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Socialinis būstas yra investicija į žmones, stiprias bendruomenes ir bendrą valstybės ateitį. Todėl reikia siekti, kad šiems būstams taikomi kokybės kriterijai mažintų dažnai primetamus neigiamus stereotipus. Socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami kaip turintys negatyvų atspalvį, todėl būtina pašalinti bet kokias „skurdo architektūros“ užuomazgas. Visuomenėje augantis įvairovės priėmimas yra labai pozityvi patirtis. Kuo labiau priimamas skirtingumas, tuo didesnis sutelktumas visuomenėje. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tokioje visuomenėje žmonės jaučiasi laimingesni.
Socialinio Būsto Problemos ir Iššūkiai
Lietuvoje vis dar įprasta apie skurdą kalbėti kaip apie individualią žmogaus problemą - neva trūksta pastangų, motyvacijos ar „teisingų pasirinkimų“. Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Skurdas ir socialinė atskirtis labai dažnai yra ne asmeninės nesėkmės, o sisteminių sprendimų rezultatas. Viena didžiausių per dešimtmečius susiformavusių problemų - socialinio būsto koncentracija vienoje teritorijoje. Savivaldybių sprendimas statyti naujus daugiabučius ir juos skirti socialinio būsto laukiantiems gyventojams suprantamas - taip pigiau, greičiau ir paprasčiau. Be to, privatūs savininkai dažnai nenori parduoti būstų savivaldybėms dėl sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų ar nepalankios kainos. Prastos gyvenimo sąlygos socialiniuose būstuose, bendrabučiuose ar ryškiai atskirtuose miesto kvartaluose žeidžia žmonių orumą, riboja galimybes integruotis į visuomenę ir didina ilgalaikio skurdo riziką. Ypač skaudžiai tai paliečia vaikus.
Jie nuo mažens susiduria su atstūmimu, patyčiomis, jų socialiniai ryšiai apsiriboja artimiausia aplinka. Vaikų žaidimų aikštelės atskirtos: naujakuriai yra aptvėrę savo aikšteles, tad vaikai iš žalių namų negali ten patekti. Dar didesnės problemos prasideda, kai kalbame apie bendrabučius. Juose dažnai apgyvendinami asmenys su įvairiomis priklausomybėmis ar elgesio sunkumais. Skiriant būstą dažnai neatsižvelgiama į tai, kokia bus kaimynystė. Pavyzdžiui, Vilkpėdės seniūnijoje esančiuose bendrabučiuose sąlygos šeimai - ypač su vaikais - yra labai prastos. Tai labai nesaugi ir nedraugiška aplinka augančiam vaikui, daranti neigiamą poveikį sveikam vystymuisi, emocinei ir psichologinei būsenai.
Bendrabučių aplinka nedėkinga ir bandantiems atsikratyti priklausomybių, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, norintiems keisti gyvenimo būdą. Skurdo kvartalai Lietuvoje neatsirado patys, juos sukūrėme mes, priimdami ydingus sprendimus. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengiasi peržiūrėti būsto politiką. Norint mažinti socialinę atskirtį, būtina atsisakyti socialinio būsto koncentracijos. Tvariausias sprendimas - socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant atskirus butus skirtingose miesto vietose. Ne mažiau svarbi ir gyvenimo sąlygos, pastatų kokybė ir aplinka. Kriminologams gerai žinoma sudaužytų langų teorija, teigianti, jog apleista fizinė aplinka ir netvarka skatina elgesio normų ir saugumo nykimą. Todėl pirmiausia būtina „pakeisti sudaužytus langus“ - sutvarkyti aplinką, atnaujinti pastatus.
Galiausiai, būtina „atverti langus“ naujoms galimybėms ir įgalinti žmones - plėsti ir stiprinti socialines paslaugas, integruoti jas į būsto politiką. Žmogui kreipiantis dėl socialinio būsto, turėtų būti pasiūlomos socialinės paslaugos. Agata Subotovič teigia, kad saugi ir jauki namų aplinka reikalinga kiekvienam, o ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Tinkamas būstas tinkamoje aplinkoje yra vienas iš svarbiausių momentų žmogaus gyvenime, veikiantis gyventojo psichologiją, mąstymą bei požiūrį.
Psichologinis Aspektas
Kalbėdama apie jaukios ir saugios namų aplinkos svarbą, psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė sako, kad namų erdvė suteikia saugumą būti savimi, jaustis savo aplinkos, o tuo pačiu ir savo gyvenimo šeimininkais. Namai yra ta vieta, kur galime nusimesti socialines kaukes ir būti tokiais, kokiais norime būti, kur nereikia atitikti aplinkos keliamų lūkesčių. Natūralu, kad kurdami namus gilinamės į praktinius dalykus, namų funkcionalumą. Tai išties svarbu. Tačiau namai nėra tik mus supančios sienos, langai, baldai ar tarpusavyje derančios spalvos. Juose mes išgyvename ir patiriame emocijas, pojūčius bei esame santykyje su savimi bei kitais.
Psichologai, tiriantys tai, kaip aplinka veikia mūsų emocijas, mąstymą ir elgesį, yra atradę, kad žmogui yra svarbios vietos, kurios suteikia prieglobstį, ir tuo pačiu atveria perspektyvą, leidžia pasijausti jaukiai ir saugiai. Tokią atmosferą namuose gali sukurti baldų išdėstymas ar interjero detalės, primenančios buvimo gamtoje jausmą. Gerėjanti socialinių būstų aplinka gali paskatinti ne tik teigiamas jų gyventojų emocijas, bet ir keisti visuomenės požiūrį į šiuos būstus.
Architektūriniai Sprendimai ir Socialinė Integracija
Architektas Andrius Bakšys teigia, kad įsigyjant ar atnaujinant socialinius būstus nederėtų laikytis tik formalaus problemos sprendimo principo, t. y. „užtikrinti būtiną stogą virš galvos“. Socialiniai būstai savo kokybe turi nesiskirti nuo privačių butų, o norint išvengti socialinių problemų ateityje, būstų plėtra mieste turi būti vykdoma tolygiai. Kiekviena namų statybai ar įsigijimui pasirinkta vieta diktuoja savą architektūros kalbą. Tačiau dažnai nutinka taip, kad centrinėse miesto dalyse taikomi brangesni sprendimai, o labiau nutolusiose vietose pasitelkiama ekonominės klasės architektūra.
Tai nėra teisinga, nes galime sukurti problemą, kad nelabai patraukliose miesto vietose turėsime ne itin geros architektūros, nekokybiškus būstus. Tokiu būdu tarsi iš anksto apribotume savo misiją iki to, kad čia įsikūrusiems žmonės suteiktume namus, tačiau jie gyventų prastomis sąlygomis. Tyrimai rodo, jog kokybiška gyvenomoji erdvė ženkliai paskatina socialinio būsto laukiančių žmonių integraciją. Užsienyje netgi taikoma praktika, kai vietoj „socialinio būsto“ vartojama „valstybinio būsto“ sąvoka. Tokie namai užtikrinami visiems piliečiams, neišskiriant socialinių grupių. Kartu nusikratoma ir išankstinių nusistatymų, kad šiuose butuose gyvenantiems žmonėms mažiau sekasi ir jiems reikalinga pagalba.
Vilniaus Miesto Iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ administruoja 3500 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų. Kiekvienu atveju įmonė stengiasi parinkti tinkamiausią paramos būstui formą, kuo operatyviau suteikti paslaugas ir efektyviai valdyti bei plėsti patikėtą turtą. Pagal įstaigos strategijoje numatytas gaires, šiuo metu įsigyjami ne senesni nei 1961 m. statybos butai. Tačiau prioritetas skiriamas naujesniems, energetiškai naudingesniems, po 2000 m. statytiems namams. Perkami geros būklės, papildomų investicijų nereikalaujantys, dažniausiai 1-2 kambarių butai. Planuojama, kad iki 2024 m. bus įsigyti 400 naujų butų.
Siekiama didinti socialinių būstų nuomininkų integraciją į visuomenę ir norint išvengti didelio šių būstų susitelkimo vienoje vietoje, nauji butai perkami įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose. Seni centrinėse miesto dalyse turimi būstai yra parduodami tam, kad būtų galima įsigyti kokybiškesnius naujus butus kitose miesto vietose. Prieš naujiesiems šeimininkams įsikeliant į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jau administruojamus butus, jie yra suremontuojami. Atliekant remontą, keliami aukšti, tačiau nepertekliniai reikalavimai. Patalpų remonto darbai apima lubų, sienų, grindų dangų, vidaus santechnikos bei elektros tinklų atnaujinimą, sanitarinių prietaisų keitimą. Savivaldybė, vykdydama suplanuotus strateginius tikslus, iki 2024 m. imtinai planuoja įsigyti virš 400 butų Vilniaus mieste.
Gyventojų Indėlis
Pašnekovai džiaugiasi, kad ir patys socialinių būstų nuomininkai vis labiau stengiasi prižiūrėti savo namus bei investuoja į jų remontą. Žmonės stengiasi tausoti būstus. Kiekvieną savivaldybės ar socialinį būstą aplankome bent kartą per metus, nustatome tam tikras užduotis, kaip žmonės turėtų prižiūrėti būstus pagal sutartyje nustatytus reikalavimus. Jei nuomininkai neturi namų atnaujinimui reikalingų lėšų, kreipiamės į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl pagalbos suteikimo, t. y. vienkartinės išmokos skyrimo arba medžiagų pirkimo.
Socialinis Būstas Vyresnio Amžiaus Žmonėms
Socialinis būstas, atitinkantis visus poreikius ir tinkamiausias vyresnio amžiaus žmonėms, tampa itin aktualus. Svarbu, kad senjoras jaustųsi savarankiškas, turėtų galimybę bendrauti, judėti, jaustis oriai. Toks būstas ne tik užtikrina saugumą ir prieinamumą, bet ir padeda išlaikyti nepriklausomybę bei gyvenimo kokybę. Svarbu, kad aplinka būtų patogi, o senjoras galėtų jaustis komfortiškai, saugiai bei emociškai stabiliai. Renkantis būstą, reikia atsižvelgti į daugelį aspektų. Svarbi ne tik būsto būklė ir sąlygos, bet ir į senjoro sveikatą, judrumą bei asmeninius norus. Ar būstas turi būti arti šeimos, ar svarbiau - rami aplinka? Ar svarbios paslaugos, ar svarbiausia savarankiškumas? Taip pat svarbios judėjimo galimybės aplinkoje.
Būstas senjorams turi būti patogus ir saugus. Šaltinis: aruodas.lt
Būsto pasirinkimo variantai:
- Nuosavas namas: Užtikrina privatumą ir ramybę, ypač tiems, kurie vertina ramybę ir privatumo pojūtį. Tačiau svarbu, kad kasdieniai darbai netaptų per dideliu iššūkiu.
- Bendruomenės: Dar vienas populiarus variantas, kuriame užtikrinamas medicininis priežiūros poreikis. Leidžia senjorams jaustis priklausomais bendruomenei.
Svarbu, kad pasirinktas būstas atitiktų senjoro gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir finansines galimybes. Būstas turėtų būti arti svarbių paslaugų, tokių kaip parduotuvės, gydymo įstaigos, viešojo transporto stotelės. Tai padės senjorams palaikyti aktyvų ir įdomų gyvenimo būdą, jaustis saugiai ir patogiai.
Socialinės Iniciatyvos ir Visuomenės Nuomonė
2024 metų pradžioje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei 1 iš 10 vilniečių socialinio būsto sąvoka siejasi su apleista ar netvarkinga aplinka, asocialiais žmonėmis, benamiais. 1 iš 20 - su nesaugia kaimynyste, pavojinga aplinka, blogais žmonėmis. Pačių socialiniuose būstuose gyvenančių negalią turinčių nuomininkų manymu, tokios iniciatyvos kaip „Nelik abejingas savo kaimynui“ yra labai reikalingos.
Visgi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė R. Žibelienė prisiminė, su kokiu neigiamu aplinkinių požiūriu teko susidurti, kai 2022 metais įmonės darbuotojai pirmą kartą organizavo tokią socialinę akciją. Tačiau praeitais metais ir šiemet jau buvo atvirkščiai - sulaukėme gyventojų susidomėjimo renginiu ir įsitraukimo į darbus bei nuoširdžių padėkų. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kasmet atšilus orams stengiasi gražinti aplinką prie tų savo valdomų socialinių būstų, kurių gyventojai patys to padaryti negali. Šiuo metu 91 žmonėms su negalia pritaikytame socialiniame būste gyvena 236 asmenys su negalia. Jauki, saugi ir patogi namų aplinka yra svarbi gerai psichologinei savijautai bei ugdo teigiamus socialinius įgūdžius. Todėl paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis administruojančios Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai sako, kad gyventojams skiriami būstai patogumais neturi nusileisti privatiems butams.
Du iš trijų lietuvių mano, kad socialinio būsto integravimas yra efektyvesnis būdas socialinio būsto gyventojams nei izoliavimas. Tai rodo naujausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Tiek pat gyventojų (71 proc.) mano, kad socialiniai būstai skiriami skurdžiai gyvenantiems žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių gauna labai mažas pajamas. Likusios dalies nuomone, socialiniuose būstuose gyvena asocialūs asmenys.
Daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų savivaldybės Lietuvoje
| Savivaldybė | Laukiančiųjų socialinio būsto dalis šalyje, % |
|---|---|
| Vilnius | 16,1 |
| Kaunas | 7,4 |
| Klaipėda | 6,4 |
| Šiauliai | 5,2 |
Socialiniai būstai perkami ir remontuojami miestų miegamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, sostinėje atidžiai žiūrima, kad viename mikrorajone jų nebūtų daugiau negu 5 proc. CPVA administruoja projektus, kurių metu Europos Sąjungos lėšomis savivaldybės perka ir remontuoja socialinius būstus visoje Lietuvoje. „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“ kampanijos tikslas - skatinti visuomenės toleranciją socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų atžvilgiu.
Net 4 iš 10 vilniečių nepritartų, kad jų name ar laiptinėje atsirastų socialinių būstų, rodo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. To priežastis - stereotipų, įsitikinimų ir nuostatų pagimdytos baimės, įsitikinusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė. Anot direktorės, realybė - kiek kitokia: „Socialiniuose būstuose gyvena lygiai tokie patys gražūs, tvarkingi, nuo kitų vilniečių nesiskiriantys žmonės. Tai įrodo faktas, kad net maždaug 9 iš 10 vilniečių mano, kad jų kaimynystėje socialinių būstų nėra. O jų yra - šiuo metu Vilniaus mieste yra net 1 262 tokių būstų, todėl tikėtina, kad daugelis iš mūsų jų turime kaimynystėje. Tik mes to nepastebime, nes juose žmonės gyvena lygiai taip pat kaip ir mes visi.“
Socialiniuose būstuose trumpam glaudžiasi neįgalius vaikus, tėvus ar artimuosius slaugantys asmenys, sunkiau besiverčiančios daugiavaikės šeimos, į savarankišką gyvenimą kabintis norintys, ką tik globos įstaigą palikę jaunuoliai, netikėtai dėl tokių nelaimių kaip gaisras namus praradusios šeimos. Visiems jiems socialinis būstas - laikini namai, tarpinė stotelė prieš leidžiantis į tolimesnį savarankišką gyvenimą. Šiuo metu Vilniuje socialiniuose būstuose gyvena net 3 066 žmonės. 2023 m. III ketv. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis, jų laukė 1 544 asmenys ir šeimos. Iš jų - 274 negalią turintys asmenys, 74 našlaičiai, 111 daugiavaikių šeimų ir 293 vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ primena, kad nutikus nelaimei ar susidūrus su kiekvieną užklupti galinčiais gyvenimo sunkumais, pagalba yra visada suteikiama.
Du iš trijų lietuvių mano, kad socialinio būsto integravimas yra efektyvesnis būdas socialinio būsto gyventojams nei izoliavimas. Tai rodo naujausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Tiek pat gyventojų (71 proc.) mano, kad socialiniai būstai skiriami skurdžiai gyvenantiems žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių gauna labai mažas pajamas. Likusios dalies nuomone, socialiniuose būstuose gyvena asocialūs asmenys.
Tėvus užbetonavo šulinyje. MINDAUGO istorija.
tags: #vaikai #socialiniuose #bustuose