Šiandien apžvelgsime du pastatus, susijusius su „Vaidilos“ vardu: vieną Vilniuje, kitą Klaipėdoje. Abu jie turi turtingą istoriją ir atspindi skirtingus laikotarpius Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Klaipėdos Vaidilos kino teatras 2022 m.
Klaipėdos „Vaidila“: nuo kino teatro iki motociklų muziejaus
Klaipėdoje, P.Komunos gatvės ir Taikos prospekto sankirtoje, stovi pastatas, kuris daugelio klaipėdiečių atmintyje išlikęs kaip kino teatras „Vaidila“. Nors pirminės savo funkcijos jis jau nebeatlieka, tai vis dar yra dalis miesto istorijos.
Kino teatras buvo pradėtas statyti 1971 metais ir baigtas jau sekančiais. Didžioji vieną salę turinti kino mėgėjų „Meka” išdygo naujai pastatytame gyvenamųjų namų rajone. Buvo pastatytas visas prekybos ir pramogų kompleksas! Parduotuvė „Aitvaras”, restoranas „Bildukas” ir jau pradėtas aprašinėti kino teatras „Vaidila”.
Kino teatras „Vaidila” buvo apdovanotas Lenino premija ir sovietmečiu laikomas Klaipėdos architektūros pasididžiavimu.
Kino teatro repertuare dažniausiai ir būdavo užsienio režisierių filmai. Ypač populiarūs būdavo indų kino vakarai. Rodant tokius filmus, kaip: „Disko šokėjas”, „Zita ir Gita” arba „Uždelstas kerštas” salė būdavo perpildyta. Žmonės žiūrėdavo šiuos filmus po kelis kartus, o „atstovėjus” kilometrinėje eilėje nebūdavo jokios garantijos, jog dar gausi bilietą į savo seansą. Aš jau nekalbu apie „King-Kong’ą” ir „Italų nuotykius Rusijoje”.
Kino teatras „Vaidila” buvo išties prestižinė vieta. Taigi, normalu, jog turėjo prestižinį repertuarą, jam ir filmus geriausius duodavo, ir įdomesnius kino žurnalus. Šioje vietoje kino bilietai kainuodavo brangiausiai, o eilės nusidriekdavo ilgiausios. Žodžiu -iausiai, -iausios, -iausi ir t.t. Vieta buvo geriausia ir geidžiamiausia. Žmonės tiesiogine žodžio prasme kovodavo dėl bilietų. Galime tik poetiškai pridurti, jog „Vaidilos” aptrupėjusios sienos girdėjo ne vien plojimus (seniau žmonės plodavo kino teatruose), bet ir aršių grumtynių garsus, bei keiksmažodžius dėl numindžiotų batų.
Bėgant metams lankytojų vis mažėjo, o atsidarę naujesni kino teatrai tik paspartino „Vaidilos” pabaigą.
Šiandien ši vieta yra nepaprastai blogos būklės - viduje veikia naudotų baldų komisas.
Šiuo metu buvusį „Vaidilos“ kino teatro pastatą Paryžiaus Komunos gatvėje įsigijo Telšių bendrovė „Kietasis biokuras“, kuri priklauso Albinui Monstavičiui. Mecenatas planuoja paversti jį unikaliu muziejumi - motociklų muziejumi, kuriame A. Monstavičius eksponuos savo sukauptą kolekciją. Tikimasi, kad rekonstrukcijos darbai realiai prasidės kitų metų vasarą.
„Vaidilos“ kino teatro pastatas po rekonstrukcijos bus nebe keturių, o penkių aukštų. Jo aukštis sieks 27,2 metro (dabar aukštis siekia 16,7 m. Pastato 1-4 aukštuose įrengiamos motociklų muziejaus ekspozicijų salės. Papildomai pirmame ir antrame aukštuose numatomos patalpos kavinėms (pietinėje pastato pusėje) ir patalpos nuomai (šiaurinėje pusėje), trečio-ketvirto aukšto erdvėse įrengiamos kino teatro salės su pagalbinėmis patalpomis. Penktame pastato aukšte įrengiama konferencijų salė, iš kurios numatytas tiesioginis patekimas į lauko terasas.
Rekonstruoto pastato fasaduose bus integruojamos buvusio pastato dekoratyvinės grafinės detalės - pagrindinės iškabos „langelių“ raštas, kuris įrengiamas pastato pietvakariniame viršutiniame kampe. Esamos „VAIDILA“ iškabos tūrinės raidės bus nuimamos ir restauruotos integruojamos pastato interjero erdvėse.
Automobilių parkavimui rytinėje sklypo dalyje bus įrengta 74 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Planuojama pastato funkcinė schema:
| Aukštas | Paskirtis |
|---|---|
| 1-4 | Motociklų muziejaus ekspozicijų salės |
| 1-2 (pietinė pusė) | Kavinės |
| 1-2 (šiaurinė pusė) | Patalpos nuomai |
| 3-4 | Kino teatro salės |
| 5 | Konferencijų salė ir lauko terasa |
Tikimasi, kad šio pastato rekonstrukcija taps renesansu visai šiai teritorijai, kuri yra geografinis Klaipėdos centras.
Vilniaus „Vaidilos“ teatras: istorija ir dabartis
Vilniuje, pačiame sostinės centre, lietuvių filosofo, teologo ir poeto Adomo Dambrausko-Jakšto garbei pavadintoje gatvėje esantis išskirtinis statinys, pažymėtas 9-uoju numeriu, saugo ypatingą istoriją. Čia įsikūręs „Vaidilos“ teatras.
Vaidilos teatras Vilniuje
Pastatas pasižymi neogotikine architektūra, būdinga to meto bažnyčių stiliui. XIX a. pab. pastatą suprojektavo architektas Michailas Prozorovas, vėliau pats su šeima čia ir apsigyvenęs. Architekto šeimai priklausė 14 kambarių, o likusios patalpos buvo nuomojamos parduotuvėms, geležinkeliečių klubui.
Pastate buvo įrengta puošni salė, kurioje vyko menininkų, politikų, mokslininkų ir kitų inteligentų susitikimai. Dar 1905 metais joje suvaidintas spektaklis „Amerika pirtyje”. Po kelių dešimtmečių režisierius Juozas Kanopka su savo studentais įkūrė „Skrajojamąjį Vaidilos“ teatrą.
Vilniaus teatrų istorija. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
1930 metais aktorius ir režisierius Juozas Kanopka bei kiti to meto studentai įkūrė Vilniaus lietuvių sąjungos dramos sekciją, o 1939-1944 metais teatras buvo žinomas kaip „Skrajojamasis Vaidila“.
Tačiau šį kultūros ir verslo lopšį miesto širdyje sukrėtė tragiškas įvykis - aviakatastrofa. Anot istoriko Karolio Kučiausko, 1936 m. birželio 8 dieną iš Kirtimų oro uosto prancūzų gamybos lėktuvu „Potez XV“ pakilo lenkų lakūnas Włodzimierzas Paprzyckis ir vilnietis kadetas Czesławas Kiernowiczius. Pastarajam buvo pavesta pilotuoti orlaivį. Įdienojus Vilniaus gyventojai, buvę netoliese dabartinės A. Jakšto gatvės, išgirdo siaubingą garsą - sugedus varikliui lėktuvas smigo žemyn ir rėžėsi į 9-ojo namo stogą. Orlaivis subyrėjo į šipulius, pramušė stogą ir kelis pastato aukštus - propeleris atsirado tuo metu buvusios pradinės mokyklos mokytojų kambaryje. Deja, bet abu lakūnai tragedijos metu žuvo.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, statinys smarkiai nukentėjo, tačiau po jo buvo atstatytas. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, A. Jakšto 9-ajame name ir vėl ėmė burtis inteligentai, o menininkai rado vietą savo kūrybai - čia pasirodymus rengė Vytautas Kernagis, režisierius Adolfas Večerskis ir kiti.
Dabar Vilniaus centre, tarp Gedimino prospekto ir Neries upės esančiame neogotikiniame name veikia įvairūs verslai ir kultūros centrai. Bene žymiausi - prieš kelis metus duris atvėręs išskirtinio steampunk stiliaus baras „Variokas“ ir virš jo kultūros centru tapęs „Vaidilos teatras“.
Vilniečiams gerai žinomo istorinio pastato A.Jakšto gatvėje, geriau žinomo kaip „Vaidilos” teatras, laukia ženklios permainos. Savivaldybės puslapyje paviešinti projektiniai siūlymai, bylojantys apie tai, kad A.Jakšto gatvės devintuoju numeriu pažymėtas pastatas „keičia kryptį”: iš administracinės paskirties pastato į viešbutį. Siūlymuose skelbiama, kad pastatą pritaikant naujai funkcijai, pilnai išsaugoma A. Jakšto gatvės išklotinė.
Pirmame ir antrame aukštuose, šiaurės vakarinėje pastato dalyje, paliekama esama universali teatro salė su atskiru įėjimu ir salę aptarnaujančiomis patalpomis. Trečiame aukšte, teatro salės balkonų lygyje, projektuojamos dvi mažesnės konferencijų salės. Likusiose esamo pastato erdvėse ir naujai pritaikomoje pastogėje, projektuojami viešbučio kambariai.
Projektuojant pastato vidaus erdves, išsaugomas seniausio laikotarpio mūras, vadovaujantis objekto architektūriniais tyrimais - datuojamas 1897-1898m. Dalis patalpų perplanuojamos, atkuriama pirminė patalpų struktūra. Projektuojamuose viešbučio kambariuose, laiptinėse ir kitose erdvėse eksponuojamas polichrominis dekoras, lubų ir sienų lipdiniai. Tapybinis dekoras restauruojamas arba konservuojamas. Išsaugomos ir restauruojamos autentiškos krosnys, jų apdailos elementai, detalės.
Projektiniuose pasiūlymuose pažymima, kad esamas pastato plotas po rekonstrukcijos padidės - nuo 5581 kv.m.
Šie du „Vaidilos“ vardu pavadinti pastatai - tai skirtingos istorijos, skirtingos paskirtys, bet abu svarbūs Lietuvos kultūros paveldo dalys. Vienas jų laukia naujo gyvenimo kaip motociklų muziejus, kitas - transformacijos į viešbutį, išsaugant teatro tradicijas.