Besikeičiančioje šiuolaikinėje visuomenėje tampa ne tik svarbu išsaugoti savo šeimos vertybinį pamatą, bet ir rasti paprastus bei efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose. Žlugus laimingo santuokinio gyvenimo idilei neretai šeimos problemos persikelia į teismus, kuriems tenka spręsti jautrius sutuoktinių turto padalijimo, vaikų išlaikymo, alimentų dydžio nustatymo bei kitus klausimus. Kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus įstatymų leidėjas numato tam tikrus instrumentus, o visų pirma - vedybines sutartis.
Šia tema rašė žymūs Lietuvos profesoriai kaip Valentinas Mikelėnas bei Stanislovas Pranciškus Vitkevičius.
Šiame straipsnyje įžvelgiami šie probleminiai klausimai:
- Kada įsigaliojo šeimos turto teisinis režimas?
- Koks yra ryšis tarp vaikų teisių interesų gynimo ir šeimos turto teisinio režimo?
- Kaip dalijamas šeimos turtas, kai santuoka nutraukiama?
Tyrimo objektas: Šeimos turto teisinio režimo ypatumai.
Tyrimo tikslas: Išskirti šeimos turto teisinio režimo ypatumus.
Tyrimo uždaviniai:
- Apibūdinti šeimos turto objektus.
- Išnagrinėti disponavimo šeimos turtu ypatumus.
- Išryškinti šeimos turto padalijimo ypatumus santuokos nutraukimo bylose.
- Apibendrinti teismų praktiką šeimos turto teisinio režimo srityje.
Vedybų Sutartys Lietuvoje
Vedybų sutartys Lietuvoje nėra naujas reiškinys, bet, lyginant su kitomis šalimis, dar gan mažai paplitęs. Visgi statistiškai vedybų sutarčių skaičius kasmet auga. 2014 m. Vedybų sutarčių registre užregistruota daugiausia - 1250 tokių sutarčių.
Tenka pastebėti, kad Lietuvoje dar neišnykę tam tikri moraliniai, etiniai bei religiniai įsitikinimai (pvz., požiūris, kad tokiu būdu sutuoktinis siekia apgauti, pasipelnyti arba tiesiog išreiškia nepasitikėjimą, kad santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas, kad bažnytinė santuoka turi būti besąlyginė), varžantys šių sutarčių populiarumo augimą.
Vedybų Sutarties Apibrėžimas ir Tikslas
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Taigi pagrindinis vedybų sutarties tikslas - turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Sutarties Laisvės Principas
Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarties laisvės principas, kuris pasireiškia tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, o taip pat ir šia sutartimi nustatyti jos turinį, t. y. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios sutartys turi būti rašytinės, patvirtintos notariškai ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre - tik tada jos galioja būsimiesiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims.
Vedybinių Sutarčių Rūšys
Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys, t. y. sudarytos iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvoje žymiai daugiau sudaroma povedybinių sutarčių. Pvz., 2014 m. povedybinės sutartys sudarė apie 70 procentų visų registruotų vedybinių sutarčių. Pastebėtina, kad kitose šalyse dažniau įprasta fiksuoti apylygį povedybinių ir ikivedybinių sutarčių santykį, kas leidžia manyti, jog ten kur kas anksčiau įvertinama šių sutarčių reikšmė ir nauda.
Taip pat svarbu pažymėti, kad sudarytą vedybų sutartį pakeisti galima tik teismo leidimu. Ši sąlyga teisinėje literatūroje dažnai kritikuojama, nes sukelia sutuoktiniams nepagrįstus ribojimus įgyvendinti savo teises. Tad esant tokiai situacijai dažnai pravartu pagalvoti apie terminuotos vedybų sutarties sudarymą. Suėjus terminui, sutarties sąlygos galėtų būti persvarstomos iš naujo.
Akcentuotina, kad šiose sutartyse gali būti aptariami tik turtinio pobūdžio klausimai - šios sutartys negali būti visa apimančios (pvz., negalima nustatyti tam tikrų neturtinio pobūdžio pareigų vienam iš sutuoktinių (valgio gaminimas, šiukšlių nešimas, vaiko priežiūra ir pan.), numatyti sankcijų už neištikimybę, numatyti įpareigojimo mylėti vienas kitą, apriboti ar suvaržyti disponavimą šeimos turtu (nes jam taikomas atskiras teisinis režimas), reguliuoti paveldėjimo teisinius santykius, skyrybų atveju numatyti, su kuo gyvens vaikai ir pan.). Be to, tokiose sutartyse negali būti sąlygų, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai.
Kitose šalyse yra pasitaikę atvejų, kai sutartyje buvo numatytas žmonos įsipareigojimas nepastoti ir negimdyti vaikų ir numatyta jos atsakomybė (bauda) už tokios sąlygos pažeidimą.
Negaliojančiomis vedybų sutartyse pripažįstamos ir sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas Įstatymu nustatytas turto teisinis režimas, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, kad sutuoktiniai turi galimybę nusistatyti tiek esamo, tiek ir būsimo turto teisinį statusą.
Vedybų sutartyse gali būti aptariami:
- teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (t. y. nustatyti, kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam iš jų priklausančiu turtu, kokiu būdu vienas sutuoktinis bus informuojamas apie kito sutuoktinio sudaromus sandorius, kuriems nereikia specialaus rašytinio sutikimo, ir pan.).
- teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio išlaikymu. Sutuoktiniai iš esmės gali nustatyti tik papildomas išlaikymo garantijas, kurios nenumatytos Įstatyme, nes vedybų sutarties sąlygos, ribojančios ar atimančios iš vieno iš sutuoktinių teisę į išlaikymą, būtų laikomos negaliojančiomis.
- turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama.
Vedybų Sutarčių Privalumai
- galimybė nevaržomai laisva valia nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą. Galimybė nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą jau buvo aptarta aukščiau - ji apima ne tik turto režimo nustatymą, bet ir kitų turtinių teisių ir pareigų numatymą. Pastebėtina, kad sutartis, kurioje aptartos minėtos sąlygos, tarnauja kaip sumanus ir efektyvus ekonominio planavimo instrumentas, pakeičiantis teisės akto leidėjo numatytą reglamentavimą, suasmeninant ir pritaikant jį konkrečių sutuoktinių poreikiams.
- galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus. Kaip minėta, vedybų sutartis gali būti viena iš ekonominio planavimo priemonių, suteikianti didesnes verslo/profesijos tęstinumo garantijas. Tarkim nusistačius visiško turto atskirumo režimą galima išvengti rizikos dėl neigiamų kito sutuoktinio veiklos (pvz., prisiimtų asmeninių paskolų) pasekmių.
- galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus.
- sutaupoma laiko ir finansinių išteklių. Taikant Įstatymu nustatytą teisinį režimą, disponavimo bendru turtu procedūros, kai reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, dažnai atima nemažai laiko bei gali lemti papildomas išlaidas / finansinius nuostolius.
- išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju. Šiuo atveju vedybų sutartys apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme, jei tektų skirtis ir dalintis turtą.
Vedybų sutartis - tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras, t. y. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, jei vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tai negali būti laikoma kliūtimi sudaryti povedybinę sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog jei povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės gali būti apgintos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.
Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekso 3.81 - 3.108 straipsniuose yra reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinis režimas. Yra išskiriamos dvi pagrindinės sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: nustatytas įstatymu ir nustatytas sutartimi. Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas išskaidomas dar į kelias grupes. Galima pasirinkti visiško turto atskirumo, visiško turto bendrumo teisinį režimą, bendrąją dalinę nuosavybę ar mišrų turto teisinį režimą. Turto ir daiktinės teisės, taip pat ir sutuoktinių turto, teisinę registraciją reglamentuojantys teisės aktai yra nepakankamai aiškūs ir išsamūs, kiek tai susiję su sutuoktinių nuosavybės klausimais.
LR CK Ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtame skirsnyje yra reglamentuojama bendrosios nuosavybės teisė. Pagrindinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis yra nustatyta kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalies apimtis. Ji išreiškiama procentais arba trupmena, pvz., bendraturtis turi 50 proc. arba ½ nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymuose nenustatyta kas kita.
Šiam darbui svarbesnė yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, kadangi pagal bendrą taisyklę, sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė - tai tokia nuosavybės teisė, kai nėra nustatytos ir griežtai įvardintos bendrasavininkų dalys. Ši nuosavybės teisė gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir vienas iš įstatymo nustatytų atvejų yra būtent tai, kad tokia nuosavybė atsiranda šeimoje, t.y. kad būtent bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklauso santuokos metu įgytas turtas, nebent jie susitaria kitaip.
Sutuoktinių santuokos metu įgyta nuosavybė yra bendroji jungtinė, jeigu tarp jų sudaryta sutartis nenustato kitokios bendrosios nuosavybės rūšies. Jeigu santuokos metu turtui išlaikyti ar pagerinti, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, buvo panaudotos bendros sutuoktinių arba asmeninės kito sutuoktinio lėšos, tuomet toks turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomi ne tik daiktai, bet ir turtinės teisės - teisė reikalauti išmokėti dividendus, draudimo išmokas ir pan. Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jų dalys nenustatytos ir todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi lygias teises naudoti ir valdyti bendrą turtą bei juo disponuoti.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje esanti prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi labai svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Ši prezumpcija reiškia tai, kad sutuoktinis, kuris teigia, jog turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas susituokus, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi tai preziumuojama įstatyme. Lietuvoje pagal įstatymą pripažįstamas ribotas sutuoktinių turto bendrumas.
Taigi, svarbiausias veiksnys nustatant bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą - turto įgijimo ar gavimo momentas. Bendru turtu bus laikomas ne tik turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bet ir pajamos ir vaisiai, gauti iš asmeninio sutuoktinio turto. Taip pat visiškai nesvarbu kokia veikla ar verslu užsiima sutuoktiniai, bet gautos pajamos bus pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Įmonė irgi pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, jei ji įsteigta po santuokos sudarymo. Šiuo išvardinimu nesiekta nurodyti viso turto, kuris gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš to galima spręsti, kad bet koks turtas, įgytas susituokus, tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Minėta, jog pagrindinė taisyklė pagal Lietuvos teisę yra tai, kad sutuoktinių turtui taikomas riboto bendrumo principas, tai reiškia, kad tam tikras turtas šeimoje gali nebūti bendras, o priklausyti vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pagrindinė taisyklė, jog visas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė - dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, kuris yra skiriamas asmeninei, o ne bendrajai nuosavybei. Dar viena rūšis daiktų, kurie priskiriami asmeninei nuosavybei - asmeninio naudojimo daiktai, tenkinantys vieno sutuoktinio individualius poreikius.
Pagal CK 3.89 straipsnį sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų apibrėžtis nepateikta, bet yra nurodytas neišsamus sąrašas: avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai. Avalynė ir drabužiai yra pakankamai apibrėžtos daiktų grupės, tuo tarpu profesinės veiklos įrankiams gali būti priskirti įvairūs daiktai, skirti asmens profesinei veiklai. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įgyjami už asmenines lėšas arba iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės, nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Tai leidžia teigti, kad turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. Turtas, įgytas santuokoje, nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardintus kriterijus, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn. Sprendžiant apie turto priskyrimą vieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei, svarbūs yra turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Turto objektas buvo butas, įgytas pirkimo - pardavimo sutartimi, šalims gyvenant susituokus ir bendrai tvarkant turtą. Butas buvo įgytas už pinigus, kuriuos sutuoktiniui padovanojo jo motina.
Sutuoktiniai, norėdami, kad nebūtų taikomos CK normos, kurios reglamentuoja turto teisinį režimą pagal įstatymą, gali sudaryti vedybų sutartį. Vedybų sutartis - tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, [...] po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartimi galima nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą. Nustatant turto teisinį režimą sutartimi, yra galimi keli turto teisinio režimo variantai. Sutuoktiniai gali pasirinkti taikyti visiško turto atskirumo režimą. Šiuo atveju turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosa.
Turto Registravimas Viešame Registre
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog viešame registre prie turto turi būti nurodyti abu sutuoktiniai arba būti įrašas, jog tai bendroji jungtinė nuosavybė. Kyla klausimas, kaip turi būti traktuojama, jei turtas yra registruotas vieno vardu, nors pagal turto įsigijimo laiką turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro įstatyme, galiojusiame iki 2001 metų, reglamentuojama, jog registruojant bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, nekilnojamojo turto registre savininkais turi būti nurodomi abu sutuoktiniai.
Teisės aktai neaiškūs, kaip turėtų būti laikoma šiuo atžvilgiu, kai turtas yra registruotas vieno vardu, nes tik nustato, kad turi būti registruota abiejų vardu, bet neaiškina, kas jei registruota vieno vardu. Teismų praktika bylose dėl turto teisinio režimo nutraukiant santuoką, buvo iš esmės nevienoda.
Šio darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar turto registravimas viešame registre vieno iš sutuoktinių vardu lemia šio turto teisinį režimą? Atsakant į išsikeltą hipotezę bei norint pasiekti darbo tikslą, darbe aptariau sutuoktinių turto teisinį režimą ir jo rūšis, sutuoktinių turto registracijos viešame registre, šeimos turto ir individualios įmonės registracijos teisines pasekmes. Išanalizavus turto teisinės registracijos pasekmes, priėjau išvados, jog turto registravimas viešame registre vieno iš sutuoktinių vardu nelemia šio turto teisinio režimo.