Kas yra investavimo horizontas ir kaip jis veikia jūsų investicijas?

Investavimas yra vienas geriausių būdų ilguoju laikotarpiu padidinti savo finansinį turtą ir užsitikrinti finansinę laisvę. Tačiau vis dar nemažai gyventojų mano, kad tuo gali užsiimti tik profesionalai. Iš tiesų norint pradėti investuoti nebūtina turėti sukaupus didelių lėšų ar itin gerai išmanyti finansų rinkas.

Investavimo horizontas - tai laikotarpis, kurį investuotojas tikisi arba ketina laikyti investiciją prieš ją konvertuodamas į pinigus. Jis gali trukti nuo vos kelių savaičių ar mėnesių iki kelerių metų ar net dešimtmečių. Investavimo horizontas glaudžiai susijęs su tolerancija rizikai, pasirenkamomis investicinėmis priemonėmis.

Kodėl svarbu nustatyti investavimo tikslus?

Prieš pradedant investuoti pirmiausia reikia nuspręsti, koks bus pagrindinis investicijų tikslas. Nuo to priklauso įvairūs dalykai - kiek pinigų per mėnesį skirti investavimui, kaip paskirstyti lėšas tarp skirtingų turto klasių ir kokias rinkoje siūlomas priemones pasirinkti.

Aiškaus tikslo nustatymas suteikia kryptį jūsų investicijoms - galbūt taupote pradiniam būsto paskolos įnašui, kaupiate lėšas nenumatytiems gyvenimo atvejams, ar planuojate išėjimą į pensiją? Apibrėždami šiuos tikslus turėkite omenyje savo amžių, pajamų stabilumą ir numatomas išlaidas.

Investavimo tikslai ir laikotarpiai

Pavyzdžiui, jei per 3-5 metus norite sukaupti pinigų pradiniam būsto įnašui ar naujam automobiliui, turėtumėte rinktis palyginti saugias investicijas, kurios išsiskiria nedideliais svyravimais. Tačiau mažesnė rizika reiškia ir mažesnę grąžą, o norint per palyginus trumpą laiką pasiekti norimą sumą, jums gali tekti per mėnesį investavimui atidėti didesnę lėšų sumą.

Pasak jo, kitas tikslas - sutaupyti savo vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Šiuo atveju investavimo laikotarpis greičiausiai sieks dešimtmetį ar daugiau, todėl galima rinktis investuoti į didesnės rizikos priemones, kurios turėtų užtikrinti didesnę investicinę grąžą. Be to, vaikui sulaukus pilnametystės, bus galima rinktis − parduoti investicijas ir pervesti jam konkrečią pinigų sumą ar perduoti dalį finansinio turto, kurį atžala galėtų auginti toliau.

Dar vienas dažnas tikslas - sukaupti pinigų savo senatvei. Šiuo atveju investavimo horizontas yra ilgiausias, todėl pradžioje galima nebijoti rinktis rizikingas, tačiau potencialiai didesnę grąžą per ilgą laikotarpį užtikrinančias priemones. Tiesa, norint kaupti senatvei, gyventojams pirmiausia rekomenduojama pasinaudoti valstybės skatinamais būdais - kaupti II ir III pakopos pensijų fonduose.

Trumpas ar ilgas investavimo horizontas?

Trumpas investavimo horizontas paprastai labiau tinka investiciniams tikslams, kuriuos įmanoma pasiekti per 1-3 metus - sukaupti pakankamai pinigų atostogoms, vestuvėms, naujo automobilio įsigijimui ir pan. Tokių trumpų investicinių tikslų siekimas primena, paprastai tariant, paprasčiausią pinigų taupymą su sąlyginai nedidele papildoma grąža. Todėl šiuo atveju reikėtų kaip įmanoma labiau sumažinti pagrindinės sumos praradimo riziką ir kartu užtikrinti, kad investicijas būtų galima lengvai paversti grynaisiais pinigais to prireikus.

Pasirinkus trumpą investavimo horizontą, ekspertas siūlo investuoti į žemo rizikingumo priemones, tokias kaip investicinio reitingo obligacijos, Vyriausybės taupymo lakštai arba padėti terminuotąjį indėlį. Pasirinkus rizikingesnes priemones, trumpuoju laikotarpiu investuota suma gali pradėti ne augti, o mažėti. Tokie rinkų svyravimai yra normalūs ir, investuojant bent 5-10 metų, ilgainiui išsilygina, tačiau investuojant trumpiau jie, savaime suprantama, netoleruotini.

Ilgas investavimo horizontas paprastai trunka bent kelerius metus, tačiau jeigu jūsų tikslas yra, pavyzdžiui, sukaupti pinigų savo atžalų mokslams arba pensijai, jis gali trukti ir dešimtmečius. Vienas iš ilgo horizonto privalumų - geresnė tolerancija neišvengiamiems trumpalaikiams rinkos svyravimams bei eksponentiškai augančių sudėtinių palūkanų grąžos efektas. Todėl asmenims, kurių investavimo horizontas ilgas, rekomenduojama išnaudoti šiuos privalumus, investuojant į rizikingesnes ir daugiau potencialo turinčias priemones - akcijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir pan.

Ką daryti pasirinkus investavimo horizontą?

Nepriklausomai nuo pasirinkto horizonto, investuojant patariama laikytis tam tikrų principų, kurie gali padėti išvengti nusivylimo.

• Investicijų diversifikavimas: gali padėti sumažinti riziką ir kartu padidinti galimą grąžą. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu investuojant į tokias saugias priemones kaip, pavyzdžiui, Vyriausybės obligacijos ar taupymo lakštai tai gali būti kiek mažiau aktualu, tačiau ilgesniu laikotarpiu diversifikacija yra bene būtina.
• Pereiti nuo rizikingesnių iki mažiau rizikingų turto klasių: artėjant prie savo investavimo horizonto pabaigos yra ypač svarbu palaipsniui pereiti nuo rizikingesnių iki mažiau rizikingų turto klasių, kad išsaugotumėte jau sukaupto turto vertę. Tokiu principu veikia ir antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje.
• Reguliariai peržiūrėti savo portfelį: investavimo aplinka yra labai dinamiška. Reguliariai peržiūrėdami savo portfelį ir, prireikus, imdamiesi veiksmų jam pagerinti, užtikrinsite, kad jis nuosekliai atitiktų jūsų kintančius tikslus ir besikeičiančias rinkos sąlygas. Prireikus profesionalaus patarimo rekomenduoju kreiptis į finansų patarėjus, kurie galės padėti ir atsakys į visus klausimus.

Penki klausimai, į kuriuos turite atsakyti prieš investuojant

Eksperto pastebimu, prieš pradedant investuoti būtina sau atsakyti į keletą svarbių klausimų, tačiau, kaip jis sakė, daugelis šiuo atveju daro klaidą ir pradeda neatsakę nė į vieną jų. O tie svarbūs klausimai, pasak A. Milevskio, yra:

• Koks yra jūsų pagrindinis investavimo tikslas?
• Koks jūsų amžius?
• Kokiam laikotarpiui planuojate investuoti?
• Kokį maksimalų nuostolį galite toleruoti?
• Kokios grąžos siekiate?

Tikslas, amžius ir investavimo laikotarpis

Kalbėdamas apie tikslą, A. Milevskis sakė, kad reikėtų apgalvoti, kokiu tikslu norite investuoti: pensijai, vaikų mokslams, būsto pradiniam įnašui, siekiant didinti kapitalą ir pan. Tai pat reikėtų išskirti ekstremumus: vienas - saugumas, kai siekiate išsaugoti savo investicijų vertę, apsaugoti nuo infliacijos, atitinkamai ir grąža, tikėtina, bus mažiausia; kitas - agresyvus augimas, kai tikslas yra, kiek įmanoma, padidinti investicinio kapitalo vertę, prisiimant ir didelę riziką: „Ir kažkas tarp jų - tai gali būti subalansuotas augimas, gali būti tų investicijų generuojamas srautas ir pan.“

Dėl amžiaus pabrėžė viena - kuo esate jaunesnis, tuo daugiau galite rizikuoti, kuo vyresnis - tuo reikėtų mažiau tai daryti.

Kalbant apie investavimo laikotarpį, logika ta pati: kuo trumpiau planuojate investuoti, tuo turėtumėte rinktis saugesnes investicijas, kuo ilgiau - tuo galite rinktis agresyvesnes investicijas. Bendra taisyklė iš esmės yra tokia: jeigu jūsų investavimo horizontas yra iki vienų metų, rinkitės pačias saugiausias priemones vien metų trukmės - ar tai būtų indėlis, ar valstybinės obligacijos; jeigu jūsų investavimo horizontas yra 10 metų ir daugiau - dažniausiai galėsite investuoti agresyviai į akcijas, nekilnojamąjį turtą, žaliavas“, - sakė A. Milevskis.

Nuostoliai ir pelningumas

Ketvirtąjį klausimą - kokį maksimalų nuostolį galite toleruoti? - ekspertas vadina svarbiausiu: „Neatsakę į jį dauguma susiformuoja netinkamą portfelį ir tada atitinkamai kažkurioje vietoje nusivilia.“

A. Milevskis teigė, kad tiems investuotojams, kurie nėra patyrę rimtos krizės, sunku atsakyti į šį klausimą ir neinvestuojantiems labai sunku įsivaizduoti, kaip tą riziką toleruoti: „Yra tam tikri vertės kritimai, kiek skirtingos turto klasės patiria per įvairius ciklus. Bendra taisyklė: mažiau rizikos - saugesnės investicijos, daugiau rizikos - galite toleruoti rizikingesnes investicijas. Bendras patarimas - jeigu nuostoliai gali siekti iki 10 proc., apsiribojame indėliais, trumpalaikėmis valstybinėmis obligacijomis ar pan.; jeigu nuostoliai viršija 50 proc., kalbame apie visas rizikingas turto klases.“

Palietęs pelningumo klausimą A. Milevskis teigė, kad daugelis nori uždirbti kuo daugiau, bet tai labai sunku, nes kiekviena grąža turi savo riziką: „Bendra taisyklė: kuo siekiate didesnės grąžos, tuo turėsite prisiimti didesnę riziką, jeigu tikslas yra išsaugoti kapitalą, galite investuoti ir saugiau.

Išskyrėme iki 3 proc., nuo 3 iki 6 proc., nuo 6 iki 10 proc. ir daugiau kaip 10 proc. ilgalaikės vidutinės metinės grąžos intervalus. Taigi, jei jūsų tikslas yra grąža iki 3 proc., galite rinktis ganėtinai saugius instrumentus. 3-6 proc. - nuo konservatyvesnio iki subalansuoto krepšelio, 6-10 proc. - viskas nuo subalansuoto iki agresyvaus krepšelio. O daugiau kaip 10 proc., mes sakome, jau yra arba aktyvūs sprendimai, jūsų bandymas nuspėti, kuri investicija ilgainiui bus pelningesnė, arba tiesiog jums tuo metu pasiseka.“

Trys rizikos portfeliai

A. Milevskis savo pranešime kaip pavyzdį pasitelkė tris portfelius: subalansuotą, augimo ir agresyvų. Visus juos sudaro viena arba dvi turto klasės: akcijos arba akcijos ir obligacijos.

„Akcijoms kaip pavyzdį pateikiau du ETF: „iShares“ pasaulio akcijų ETF, kuris praktiškai investuoja tik į išsivysčiusias rinkas, arba „Vanguard“ ETF, kuris investuoja į visą pasaulį, t. y. Į išsivysčiusias ir besivystančias rinkas. Su vienu šių ETF praktiškai užsidengiate visą pasaulį. Antrasis ETF būtų obligacijų - tai yra Europos bendrinis investicinio reitingo obligacijų ETF. Jis didžiąją dalį investuoja į valstybines obligacijas, bet turi šiek tiek investicinio reitingo ir į įmonių obligacijas. Su šiais dviem ETF jūs galite suformuoti įvairius portfelius pagal rizikos lygį. Ir pasidaryti, kaip juokauju, savo pensijinę kryptį, savo pensijų fondą. Nes pensijų fondai iš esmės vadovaujasi tokia koncepcija, kad jie tam tikrą dalį investuoja į akcijas, tam tikrą - į obligacijas.“

Investavimo pradžia

Norint pradėti investuoti, nereikia turėti tūkstančių eurų. Daugelis žmonių apie investavimą į fondus žino tik paviršutiniškai, o klausimų kyla daug - nuo saugumo iki investicijų strategijos. Esminiai pensijų fondo veikimo principai yra tokie, kad pradiniame etape fondą galima įsivaizduoti kaip piniginę, kurios priežiūra, auginimas ir saugojimas patikimas jos valdytojui.

Suprantama, kad kaupiant fonde norime būti tikri - lėšos turi likti saugios ir nebūti pasisavintos. Šiandien tam sukurta daug saugiklių. Pirmiausia, fondo valdytojas yra kruopščiai vertinamas finansinių institucijų ir turi gauti licenciją - leidimą vykdyti veiklą. Lietuvoje šiuos klausimus prižiūri Lietuvos bankas. Vertinama fondo valdytojo kompetencija, turimi įrankiai ir nepriekaištinga reputacija. Leidimas suteikiamas tik po išsamių patikros etapų, kai nustatoma, kad valdytojas atitinka visus reikalavimus. Tačiau tai tik pirmas saugiklis - priežiūra nesibaigia gavus licenciją. Svarbus ir pats fondo veiklos reglamentavimas. Valdytojai privalo aiškiai apibrėžti, kaip bus disponuojama investuotomis lėšomis: į kokias turto klases investuojama, kokiomis proporcijomis, kokie yra ribojimai. Visos taisyklės derinamos su priežiūros institucijomis.

Fondo lėšos patenka ne tiesiogiai į valdytojo rankas, o į depozitoriumą - nepriklausomą trečiąją instituciją. Valdytojas gali tik duoti nurodymus depozitoriumui, kur investuoti pinigus, ką parduoti ar keisti. Depozitoriumas tikrina, ar visos operacijos atitinka patvirtintas taisykles. Bet kokie nukrypimai yra sustabdomi, todėl lėšos lieka saugios. Eksperto teigimu, paskutinis saugumo sluoksnis veikia pačiose fondų valdymo bendrovėse. Čia dirba atitikties ir rizikos valdymo specialistai, kurie prižiūri, kad visos operacijos atitiktų fondo taisykles. Nors jie yra įmonių darbuotojai, jų veikla - savarankiška. Jie reguliariai teikia ataskaitas fondo valdybai, užtikrindami, kad nebūtų nuokrypių nuo nustatytų taisyklių.

Kaip pasirinkti fondą?

Kiekvienas investicinis fondas turi savitą strategiją, kryptis, rizikas. Todėl renkantis fondą svarbu pagalvoti, kas yra priimtina būtent jums. Investavimo rizika turėtų atitikti kliento amžių. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo investavimo horizontas yra platesnis, per ilgą laikotarpį gali rizikingiau investuoti. Kuo labiau artėjame prie pensinio amžiaus, tikėtina, turime sukaupę vis didesnį turtą ir tada svarbiausia - kaip jį išsaugoti ir gal kažkiek papildomai uždirbti, tačiau nesivaikant didelės grąžos ir per daug nerizikuojant.

Renkantis fondą svarbu įvertinti savo amžių, finansinius tikslus ir rizikos toleranciją, pažiūrėkite, kokius instrumentus fondas naudoja ir kaip pasiskirsto rizika tarp jų, atsižvelkite į fondų istorinius rezultatus, bet nepamirškite, kad praeities grąža negarantuoja ateities rezultatų. Jei nesate tikri, pasikonsultuokite su finansų specialistu - net trumpas pokalbis gali padėti pasirinkti tinkamiausią fondą pagal jūsų poreikius.

tags: #uzstatymo #horizontas #horizon