Užsieniečiai, kaip ir LR piliečiai, turi teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus tam tikras išimtis/apribojimus, numatytus LR galiojančiuose teisės aktuose.
Pažymėtina, kad "Lietuvoje ŽEMĘ, VIDAUS VANDENIS IR MIŠKUS gali įsigyti tie UŽSIENIO SUBJEKTAI (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie ATITINKA Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos KRITERIJUS, t. y. užsienio valstybė, kurios užsienio subjektas pageidauja Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus, neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų - Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos - narė”.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 1 d.: „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha” ir pagal įstatymo 3 str. 2 d. „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.
VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.
Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite.
Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.
Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.
Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate.
O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti? Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000? Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia. Ir tai nėra mokesčių vengimas.
Kaip apmokestinamos užsienio vieneto gautos pajamos?
Kaip apmokestinamos užsienio vieneto gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje?
Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant 16 proc. pelno mokesčio tarifą.
Užsienio vienetai, gavę pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje turi teisę kreiptis į Lietuvos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo, t. y. pelno mokestį mokėti nuo apmokestinamojo pelno.
Šiuo atveju užsienio vienetai mokesčių administratoriui turi pateikti laisvos formos prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo ir dokumentus, pagrindžiančius nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo kainą bei tokių dokumentų aprašą.
Nuo užsienio vienetų pajamų sumokėto pelno mokesčio perskaičiavimo tvarka, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-123.
Nekilnojamojo Turto Mokestis 2026 metais
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarka, kuri palies tiek Kauno, tiek kitų miestų gyventojus. Šis pokytis yra viena didžiausių pastarojo meto mokesčių reformų, kurios tikslas - užtikrinti teisingesnį NT apmokestinimą, atsižvelgiant į būsto vertę, savininko socialinę padėtį bei nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.
Kas yra NT mokestis ir kodėl jis keičiasi nuo 2026 m.?
NT mokestis Lietuvoje taikomas visiems fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausantį būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Iki šiol mokestis daugeliui gyventojų buvo simbolinis arba netaikomas, tačiau nuo 2026 m. įsigalios nauja, labiau diferencijuota sistema, kuri labiau atsižvelgs į turto vertę.
Pokyčiai siejami su pastaraisiais metais sparčiai augusiomis NT kainomis, ypač Vilniuje ir Kaune, kur vidutinės mokestinės vertės pakilo daugiau nei 80 %. Dėl šių priežasčių valstybė nusprendė išplėsti mokesčio bazę ir kartu numatyti daugiau lengvatų socialiai jautrioms grupėms.
Pagrindiniai NT mokesčio pokyčiai nuo 2026 m.
- Pirmojo būsto „grindys“ - neapmokestinama suma: Nuo 2026 m. kiekvienam NT savininkui bus taikoma 10 000 eurų vertės „grindų“ lengvata. Tai reiškia, kad pirmasis būstas iki šios vertės bus visiškai neapmokestinamas.
- Lengvatos šeimoms su vaikais ir socialiai pažeidžiamiems asmenims: Bus taikomos specialios nuolaidos:
- 50 % lengvata pirmojo būsto daliai iki 450 000 eurų.
- 75 % lengvata šeimoms, auginančioms vaikus, bei šeimoms su neįgaliu vaiku.
- Apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimas (4 % tarifas): Jeigu NT bus pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, savininkui teks mokėti padidintą - net 4 % metinį mokestį nuo mokestinės vertės. Tai skatina miestų savininkus prižiūrėti savo objektus ir mažina apleistų pastatų skaičių.
NT mokestį gyventojai turi mokėti, kai jų turimo NT bendra mokestinė vertė viršija 150 000 eurų. Į šią vertę įtraukiamas gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertinimas.
Lengvatos šeimoms su vaikais
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 metų, tas pats principas taikomas ir šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas iki 18 metų arba vyresnis neįgalus vaikas, kuriam nustatytas individualios pagalbos poreikis (pirmo ar antro lygio), tokiais atvejais nustatoma 200 000 eurų mokestinė riba.
Sutuoktinių bendra turto vertė
Kiekvienas asmuo, turintis NT, gali pasinaudoti neapmokestinama suma - 150 000 arba 200 000 eurų, priklausomai nuo lengvatų. Sutuoktiniams ši suma galioja tokia tvarka:
- Kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrai (bendroji jungtinė nuosavybė), jo vertė dalijama per pusę, ir kiekvienam iš jų taikoma atskira neapmokestinama suma. Pavyzdžiui, jei bendra turto vertė yra 300 000 eurų, abu sutuoktiniai naudoja po 150 000 eurų ribą, todėl mokesčio mokėti nereikia.
- Tuo atveju, kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, visa turto vertė priskiriama tam sutuoktiniui, ir jam taikoma tik viena neapmokestinama riba.
Piniginiai reikalai. Ką mokesčių reforma paveiks labiausiai?
NT, už kurį mokesčio mokėti nereikia
NT mokestis mokamas ne nuo visų gyventojo nuosavybėje esančių NT objektų. Mokestis netaikomas turtui, kuris fizinio asmens naudojamas:
- Socialinei globai ir priežiūrai.
- Pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
- Švietimo darbui.
Savivaldybių nustatomos išimtys
Praktikoje yra atvejų, kai kitokios paskirties (pvz., viešbučių, poilsio) nekilnojamojo turto savininkai atskirų savivaldybių sprendimais yra atleidžiami nuo NT mokesčio mokėjimo. Tai gali būti taikoma tais atvejais, kai gyventojai faktiškai gyvena tokiame NT kaip gyvenamajame būste.
Atskiros savivaldybės tokiais atvejais nustato papildomus kriterijus, kuriuos išpildžius galima pretenduoti į NT neapmokestinimą. Be to, savivaldybių tarybos gali savo biudžeto sąskaita sumažinti arba visiškai atleisti nuo mokesčio fizinius asmenis, turinčius komercinės paskirties NT (pvz., administracinės, prekybos, maitinimo ar sporto paskirties patalpas).
Kai turtu naudojasi juridiniai asmenys
Tais atvejais, kai gyventojai nekilnojamąjį turtą neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoda naudotis juridiniams asmenims, mokestinę prievolę perima pastarieji. Deklaruoti ir sumokėti NT mokestį už tokį turtą tampa juridinio asmens atsakomybe. Tad svarbu nepamiršti pasitikrinti, ar jūsų turimas NT atitinka apmokestinamojo turto kriterijus.
Kaip NT mokestis paveiks gyventojus?
Statistikos duomenimis, Kaune mokestinės NT vertės per pastaruosius metus išaugo apie 80 %, o Vilniuje - daugiau nei 82 %. Tai reiškia, kad dalis Kauno gyventojų, iki šiol NT mokesčio nemokėjusių, nuo 2026 m. už savo būstą turės susimokėti.
Praktiniai pavyzdžiai, kiek reikės mokėti
Butas Kaune, kurio mokestinė vertė 100 000 eurų → taikoma 10 000 eurų lengvata → apmokestinama suma 90 000 eurų. Jeigu savininkas yra šeima su vaikais, gali būti pritaikyta net 75 % lengvata, todėl mokestis ženkliai sumažės.
Kaip pasiruošti NT mokesčio pasikeitimams?
- Turto vertės peržiūra ir vertinimo atnaujinimas: Prieš įsigaliojant mokesčiui, gyventojams verta pasitikrinti Registrų centro pateiktą turto vertę ir, jei ji neatitinka realybės, inicijuoti vertinimo peržiūrą.
- Dokumentai ir deklaracijos: 2026 m. NT mokestis bus deklaruojamas metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje, todėl būtina tinkamai pasiruošti dokumentaciją.
- NT brokerio pagalba valdant mokestinę naštą: Profesionalus NT brokeris gali padėti ne tik parduoti ar išnuomoti būstą, bet ir patarti dėl mokestinių klausimų - pavyzdžiui, kaip tinkamai deklaruoti turto vertę, kad būtų išvengta permokų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Nuo kada įsigalios naujas NT mokestis? - Nuo 2026 m. sausio 1 d.
- Ar pirmas būstas bus apmokestinamas? - Iki 10 000 eurų vertės - ne. Viršijus šią ribą taikomi tarifai, tačiau yra lengvatų.
- Ar šeimos su vaikais turės mokėti mažiau? - Taip, joms taikoma net 75 % lengvata pirmam būstui.
- Kas bus, jei būstas pripažintas apleistu? - Bus taikomas 4 % metinis tarifas nuo visos būsto vertės.
- Ar galima skųsti nustatytą NT vertę? - Taip, savininkai turi teisę kreiptis dėl individualaus turto vertinimo.
- Kaip sužinoti, kiek mokėsiu mokesčio? - Registrų centras atnaujins vertes, o preliminari suma bus matoma per VMI deklaracijas.
Naujasis Infrastruktūros Mokestis
Spartus Vilniaus augimas turi savo pasekmių - inžinerinė ir socialinė infrastruktūra dažnai vėluoja pasiekti naujai augančias miesto teritorijas. Nuo kitų metų pradžios ši problema bus sprendžiama daug efektyviau, todėl vilniečiai gali tikėtis nuoseklesnio miesto augimo ir iš paskos sekančios infrastruktūros. Tai lems nuo sausio 1-osios įsigaliosiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir jį įgyvendinti padėsiantys šiandien Vilniaus miesto tarybos patvirtinti nutarimai.
Prioritetinėse teritorijose, kurios turi geriau išvystytą infrastruktūrą, mokestis bus mažesnis (30 Eur / kv. m), periferinėse ir tarp prioritetinių nepatenkančiose zonose, kur jos stoka didesnė, prisidėti NT plėtotojams teks daugiau (50 Eur / kv. m). Konversijų - į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse teritorijose, dirbantys vystytojai už šią miestui naudingą veiklą gaus lengvatinį 18 Eur / kv. m mokestį). Įkainiai, planuojama, bus periodiškai peržiūrimi - naudojantis jais kaip įrankiu koreguoti plėtros procesus.
Tarybai pritarus, Vilniuje nuo kitų metų nebelieka modelio, kai NT vystytojai mokėjo nedidelį socialinės infrastruktūros mokestį (4 eurai už kvadratą nuo vystomo nekilnojamojo turto objekto ploto), bet kartu turėdavo prisidėti papildomai - įrenginėdami šaligatvius, sankryžas ir pan.
„NT vystytojai turėjo teisę skųstis ankstesne tvarka - kadangi jų investicijų vieta turėjo būti susijusi su vystomu projektu, pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo ir didžiausi darbai bei kaštai - suprojektuoti, įrengti, pastatyti infrastruktūrą, - sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis. - Trečias vystytojas ateidavo į jau iš esmės sutvarkytą infrastruktūrą ir prisidėti jam reikėdavo kur kas mažiau. Nuo šiol mokėti teks priklausomai nuo statomo ploto, o infrastruktūrą, tinkamai suplanavusi ir suprojektavusi, įrengs savivaldybė. Vienas svarbiausių tokio modelio pranašumų - taip bus išvengta infrastruktūros „durstymo“, kai kiekvienas vystytojas jam priklausančią 100 ar daugiau metrų šaligatvio, dviračių tako ar gatvės atkarpą įrengia vis skirtinga danga ar to atskirų atkarpų sujungimo tenka laukti nežinia kiek.“
Tikslesnis infrastruktūros kainos skaičiavimas, kuris padės tvarkingiau ir detaliau planuoti miestą ilgesniu laikotarpiu, apsaugos ir nuo neracionalaus nesibaigiančio vienos teritorijos tvarkymo, kai vienas po kito, o ne derindamiesi darbus susiplanuoja skirtingų miesto ūkio sferų valdytojai.
Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto M. Pakalnio, ši sistema taps impulsu ir tikslesniam, aiškesniam duomenų valdymui: nuo šiol turės būti visiškai tiksliai renkama informacija, kiek kvadratinių metrų ir kokioje vietoje yra statoma, kokio dydžio mokestis sumokėtas, o tai reiškia ir daugiau skaidrumo.
Į kokią biudžeto eilutę keliaus surenkamas mokestis - ar jis nepaklys bendrose miesto išlaidose? Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita - to reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo įmokos.
Ar į infrastruktūros mokestį įtraukiami ir socialinės infrastruktūros kūrimo kaštai? Taip, NT vystytojai turės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta.
Ar šį mokestį reikės mokėti ir individualiems vienbučių namų statytojams? Taip, bet šiuo metu numatyta, kad šiai statytojų grupei jis bus turėtų būti įvestas vėliau - nuo 2021 m. liepos 1 d., tai yra, nuo tos dienos išduodamiems statybos leidimams. Planuojama, kad mokestis sieks 15 Eur / kv. m, nepriklausomai nuo teritorijos.
Ar mokestį reikės mokėti ir rekonstruojant individualų namą ar daugiabutį? Rekonstrukcijos ar renovacijos atveju įmoka bus skaičiuojama tik nuo padidėjusio ploto.
Kokią šio mokesčio naudą pajus nauji miesto kvartalai, gyventojų bendruomenės? Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti viešąsias erdves, šaligatvius, parkingą ar net vaikų darželius, bet tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus galiausiai teko vykdyti savivaldybei. Kai kur ta infrastruktūra taip ir vėluoja, savivaldybei vykdant savus įsipareigojimus miestiečiams.
tags: #uzsienyje #piliecio #pajamu #apmokestinimas #parduotas #nekilnojamasis