Europinė geležinkelio vėžė "Rail Baltica" kai kuriems gyventojams kelia šoką. Žemių savininkai piktinasi, kad valstybė už menką kainą išperka sklypus, paimtus greitaeigiam geležinkeliui "Rail Baltica" tiesti, o būsimus nuostolius netekus žemės, kuri daugeliui yra mažesnis ar didesnis pajamų šaltinis, - ignoruoja.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos salėje pristatant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą jo rengėjos bendrovės „Kelprojektas“ atstovai tikino, kad darbai vyksta sklandžiai. Tačiau susirinkę žemių savininkai liejo priekaištus: vieni skundėsi, kad po matavimo sumažėjo sklypai, kiti reikalavo adekvačiai atlyginti už nusavintą žemę ir kompensuoti būsimus nuostolius, kuriuos savininkai patirs netekę žemės ar dėl sklypų padalijimo. Dar kiti išsakė abejones, ar šis projektas netaps dar vienu biudžeto pinigus sunkiančiu neracionaliu politiniu projektu.
Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas. Pačiai „Rail Baltica“ linijai tiesti Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1360 sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 1240 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha - valstybinės žemės sklypai.
Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų.
Štai Kalvarijos savivaldybėje, kur eis bėgiai, statybininkai žada nugriauti apie 20 sodybų ir kitų pastatų. Viename kaime neliks maždaug dešimties namų. Naują vėžę „Rail Baltica“ projekto vykdytojai numatė per kelias Kalvarijos savivaldybės gyvenvietes. Iš viso planuose - nugriauti apie 20 žmonių namų ir kitų pastatų.
Rail Baltica maršrutas. Šaltinis: railbaltica.org
Žemės savininkų nusiskundimai dėl kompensacijų
Pasak panevėžiečio Tomo Rutkausko, kurio apie 2 hektarai atsidurs po geležinkelio bėgiais, kainų klausimas - nepatogus, todėl jį bandoma apeiti. „Vokietijoje už visuomenės poreikiams paimamos žemės hektarą valstybė sumoka apie 20 tūkst. eurų, Latvijoje ir Estijoje - nuo 12 iki 16 tūkst. eurų. O pas mus siūlo 3-4 ar 6-7 tūkst. eurų. Tai neadekvatu. Siūlau pakovoti dėl žemės, aplaistytos mūsų senelių ir prosenelių krauju. Manau, kad demokratinėje šalyje tam turime teisę“, - teigė panevėžietis ir pridūrė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimama žemė turi būti atlyginama lygiaverčiu turtu ar adekvačiai įvertinama, bet ne rinkos kaina.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas, iš kurio paimama 2,5 hektaro žemės, pabrėžė, kad vienkartinė kompensacija neatlygins nuostolių, kurių ateityje patirs žemių savininkai. „Jeigu žmogus ūkininkauja, iš jo atimamas pragyvenimo šaltinis. Jei žemė nuomojama, savininkas kasmet gauna papildomų pajamų malkoms nusipirkti ir kitoms reikmėms. Vienkartinė kompensacija gali greitai išgaruoti“, - aiškino jis.
Žemių savininkai piktinosi, kad neįvertinti ir nuostoliai, kurių jie patirs važinėdami dirbti europietiško greitaeigio geležinkelio perkirstų laukų. Kai kurie suskaičiavo, kad vien tik išlaidos degalams per 50 metų atsieitų dešimt kartų brangiau nei vienkartinė išmoką už hektarą.
Iš Šiaulių atvykusi Regina Pigulevičienė paragino žemių savininkus, per kurių sklypus riedės traukinys, būti budrius ir pasitikslinti, ar po matavimų nesumažėjo jų sklypai. „Kai šita kompanija išmatavo mano žemę, netekau 0,32 hektaro. Dėl to niekas manęs neinformavo. Kur dingo ši dalis mano žemės?“ - į projekto rengėjus kreipėsi moteris.
T.Rutkauskas paragino žemių savininkus nenuolaidžiauti, burtis į grupę ir kartu ginti savo interesus. „Žmonės pasyvūs ne tik dėl viešųjų, bet ir savų interesų. Ir tai suprantama, nes jie bijo valdžios, todėl nuolankiai sutinka prisiimti nuostolius, kad tik neužkliūtų ir išvengtų galimų ar įsivaizduojamų sankcijų“, - dėl visuomenėje tvyrančio nepasitikėjimo valdžia apgailestavo vyras.
Kai kurie savininkai yra pasišovę nenuleisti rankų ir dar pakovoti dėl didesnių kompensacijų.
Kompensacijų nustatymo tvarka
Bendrovės „Kelprojektas“ atstovė Genovaitė Kederienė aiškino, kad žemių savininkams atlyginama pagal žemės rinkos vertę. „Kokios toje vietoje vykusių žemės pardavimo ir pirkimo sandorių kainos buvo oficialiai nurodytos, tokias kompensacijas ir gaunate. O Vokietijoje kitoks pragyvenimo lygis, todėl ten ir rinkos kainos kitokios“, - dėl kompensacijų nepatenkintus savininkus ramino ji.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Kaušylas sakė, kad nelogiška kompensuoti būsimus nuostolius. „Ar, pavyzdžiui, parduodami butą iš pirkėjo dar reikalaujate, kad jis atlygintų nuompinigius, kurių gautumėte, jeigu tą butą ateityje nuomotumėte?“ - klausė jis.
T.Rutkauskas atkirto, kad žmonės žemės neparduoda, ją valstybė nusavina. Ir pateikė kitą palyginimą: „Atsirėžia žemės gabalą ir sako, kad kita dalimi naudokitės. Tai būtų panašu, jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ bute nuspręstų nusipirkti tualetą ir pareikštų, kad kambariai lieka savininkui, jis gali toliau sau ramiai gyventi.“
Kompensacijų dydžiai skirtingose šalyse (pavyzdys)
| Šalis | Kompensacija už hektarą (eurais) |
|---|---|
| Vokietija | ~20 000 |
| Latvija | 12 000 - 16 000 |
| Estija | 12 000 - 16 000 |
| Lietuva | 3 000 - 7 000 |
Kiti svarbūs aspektai
Kaip pasakojo M. Kaušylas, dėl sudėtingų procedūrų įgyvendinant europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą, žemė turėjo būti paimama dviem etapais. „Projektas labai didelis, jo įgyvendinimas sudėtingas, susidedantis iš daug dalių. Pirmojo etapo metu buvo suprojektuota pati geležinkelio linija ir suformuoti sklypai jos tiesimui. Kelių infrastruktūros projektas rengtas atskirai, jau matant realią situaciją kurie keliai bus kertami, prie kurių sklypų privažiavimų nėra ir reikia daryti naujus“, - informuoja M.
Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba jau atlieka parengtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei atliktų turto vertinimo ataskaitų patikrinimą bei netrukus jų savininkams bus pateiktos siūlomų kompensacijų už visuomenės reikmėms paimamą žemę vertės.
Kaip ir „Rail Baltica“ linijai paimtos žemės atveju, visuomenės poreikiams paimti žemės plotai galės būti suteikiami laikinai naudoti tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams, t. y. iki realių statybos darbų pradžios.
„Rail Baltica“ pirmoji Lietuvoje leido ūkininkams toliau naudoti visuomenės reikmėms paimtus žemės sklypus kol juose neprasidėjo realūs statybos darbai, šią tradiciją ketiname tęsti ir toliau. Juk tai ką išaugina ūkininkai, naudojame mes visi, tad jei tą žemę galima panaudoti, kodėl to nedaryti“, - pažymėjo M.
Europos audito rūmų išvadose taip pat nurodoma, kad išlaidų viršijimas ir vėlavimai buvo ne išimtis, o norma. Išlaidų greitojo geležinkelio investicijoms viršijimas nepaveikia ES biudžeto, nes bendram finansavimui taikoma viršutinė riba, ir viršijimas dengiamas iš nacionalinių biudžetų.