Už nuomojamų statinių patalpų ir teritorijų priešgaisrinę saugą kas atsakingas?

Priešgaisrinė sauga yra itin svarbi visose patalpose, ypač tose, kurios yra nuomojamos. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra aiškiai apibrėžta, kas atsakingas už priešgaisrinės saugos užtikrinimą nuomojamuose statiniuose ir teritorijose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šia atsakomybe, remiantis teisės aktais ir taisyklėmis.

Vadovaujantis 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1, ministerijos ir žinybos, atsižvelgdamos į gamybos ir (ar) darbo specifiką, gali parengti ir patvirtinti žinybines priešgaisrinės saugos taisykles, suderinusios su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose taisyklėse bei kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius ir jo pavaduotojas turi teisę nenumatytais galiojančiuose teisės aktuose atvejais nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.

Užtikrinti priešgaisrinę saugą yra bendras tiek nuomininko, tiek nuomotojo rūpestis. Atsakomybės pasiskirstymas priklauso nuo konkrečių susitarimų, nurodytų nuomos sutartyje, tačiau yra bendrų principų, kurių būtina laikytis.

Pagrindiniai Atsakingi Asmenys

Objekto vadovas (darbdavys)

Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:

• garantuoti, kad šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi.

Atsakingas asmuo darbo bare

Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo paskirtas asmuo, kuris turi:

• nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t.
• žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles.

Objekto vadovas (darbdavys), darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir atestuojami galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Svarbu: vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.

Bendrieji Priešgaisrinės Saugos Reikalavimai

Teritorija ir Aplinka

Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, laiku nušienaujama, o nupjauta žolė, gamybos atliekos, šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.

Privažiuojamieji keliai ir priėjimai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti transporto priemones.

Geležinkelio apsauginės juostos turi būti sutvarkytos. Jose draudžiama kurti laužus, deginti sausą žolę, degias atliekas. Prie geležinkelio įrengtos mineralizuotos juostos turi būti kasmet atnaujinamos. Įmonėje geležinkelio pervažos visada turi būti laisvos, jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.

Į teritoriją, kurioje gali susikaupti lengvai užsiliesnojančių ir degių skysčių (toliau - LU ir DS) garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama.

Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius vartus atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio įvažiavimo į įmonės teritoriją vieta reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.

Šiukšles, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir besikūrenančius laužus draudžiama.

Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį.

Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus.

Pastatai ir Patalpos

Visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko.

Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį. Pastatų ir patalpų rekonstravimas, renovavimas, restauravimas, techninis pertvarkymas, išplėtimas, kapitalinis remontas turi būti atliekamas pagal projektą, atitinkantį galiojančių RSN ir STR reikalavimus.

Masinio žmonių susibūrimo patalpose (salėse, diskotekose ir pan.) langų ir durų grotos iš vidaus turi būti lengvai varstomos ar nuimamos. Draudžiama grotuoti gydymo, vaikų ir mokymo įstaigų patalpų (išskyrus sandėlių, pagalbinės paskirties) langus.

Gamybinėse patalpose nuo įrengimų turi būti valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus arba objekto (baro) instrukcijas. Metalo drožlės ir panaudotos valymo medžiagos turi būti sudedamos į metalines, uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus išnešamos iš patalpų.

Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, LU ir DS, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.

Palėpėse draudžiama įrengti sandėlius, organizuoti gamybą.

Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti. Konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai daromos ugniai atsparios.

Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės.

Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys.

Po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas.

Rūsių patalpų langai turi būti įstiklinti.

Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, įrengti iš jų laiptinių, holų ir vestibiulių grindis. Koridorių grindys gali būti įrengiamos iš degių sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų ir dengiamos mažai toksiška danga, kuria liepsna plinta lėtai. Evakuacijos keliuose grindų danga turi būti pritvirtinta.

Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį.

Saunas reikia įrengti pagal statybinių normų reikalavimus. Saunų elektros įranga turi būti periodiškai tikrinama. Baigus darbą, elektros įrangą reikia išjungti.

Šiukšlinės darbuotojų buitinėse patalpose turi būti nedegios. Būtina nustatyti tepaluotų spec.

Vėdinimo įrenginių, elektros skydinių bei kitų techninių patalpų durys turi būti užrakintos, o durys, vedančios ant pastato stogo, į rūsį ar kertančios priešgaisrines sienas,- uždarytos.

Elektros Įrenginiai

Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis galiojančių taisyklių, kitų norminių aktų bei instrukcijų reikalavimų. Jie turi būti tinkami eksploatuoti, saugūs gaisro ir sprogimo atžvilgiu. Montuoti ir remontuoti elektros tinklus ir įrenginius galima tik kvalifikuotiems specialistams.

Elektros paskirstymo spintose turi būti vartotojų schemos, nurodančios saugiklio arba komutacinio aparato nominalios srovės dydį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos, o įvadinių komutacinių aparatų vietos - pažymėtos užrašu „Elektros įvadas“. Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti bet kokias medžiagas. Tarpai tarp grindų ir elektros spintų turi būti užtaisyti nedegiomis medžiagomis.

Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai ir laidai.

Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose elektros prietaisų konstrukcija turi atitikti tai zonai keliamus saugos reikalavimus.

Elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnio galingumo elektros lempos, negu nurodyta eksploatavimo instrukcijoje.

Atvirosios instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.).

Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.

Nustatytu laiku būtina matuoti kabelių ir laidų izoliacijos varžą, o matavimo rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą arba į atitinkamos formos aktą.

Elektros pastotės ir skydinės turi būti švarios, jose laikyti kitus įrengimus ar medžiagas draudžiama.

Eksploatuojant sprogimo atžvilgiu pavojingus technologinius įrenginius, į transformatorinę pastotę, jei ji yra gretimose patalpose, turi būti nuolat tiekiamas oras.

Pastatų ir įrenginių apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus.

Visų technologinių įrenginių korpusai turi būti įžeminti, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.

Šildymo Įrenginiai

• be priežiūros palikti neautomatinius katilus.

Prie krosnies pakuros, kad degios ar sunkiai degios grindys neužsidegtų, būtina pritvirtinti metalinį lakštą arba kitas nedegias medžiagas (pagal Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 reikalavimus).

Krosnys, dūmtraukiai turi būti tvarkingi.

Šildymo įrenginių skystojo kuro bakai eksploatuojami uždengti. Patalpoje kuro turi būti ne daugiau kaip 200 litrų.

Vėdinimo Sistemos

Vėdinimas turi būti įrengiamas pagal norminių dokumentų reikalavimus. Jo darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos.

Vėdinimo kamerose draudžiama laikyti nereikalingus įrengimus ir bet kokias medžiagas. Kameros turi būti užrakintos.

Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos) privalo turėti periodinio valymo įtaisus: liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt.

Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose esantys vėdinimo įrenginiai turi būti su automatiniais ir rankiniais išjungimo įrenginiais, kuriais būtų galima pasinaudoti kilus gaisrui ar ištikus avarijai (pagal šioms patalpoms nustatytus reikalavimus).

Technologiniai Įrenginiai

Aparate prasidėjus greitėjančiai cheminei reakcijai, dėl kurios kyla temperatūra ar slėgis, automatinėmis apsaugos priemonėmis turi būti tuoj pat sumažintas slėgis, visiškai nutrauktas aktyvaus reagento tiekimas bei patiekta neutralizuojanti medžiaga ar inhibitorius į technologinio aparato vidų ir t.

Vamzdynai, technologiniai įrengimai, tara, kurioje yra sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus garus, dujas ar dulkes išskiriančių medžiagų, turi būti hermetiška ir nudažyta atitinkama spalva pagal galiojančius standartus.

Planinį remontą būtina atlikti pagal reglamento nustatytus terminus. Sustabdžius įrengimus, sudaryti saugias sąlygas juos tikrinti ir remontuoti.

Į patalpas, kuriose naudojami LU ir DS, dujos, jie turi būti tiekiami ir išduodami darbo vietose pagal technologijos reikalavimus.

A ir B kategorijos gamybinėse patalpose bei sandėliuose automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti turi būti tvarkingi.

Aptarnaujantis personalas privalo būti susipažinęs su vamzdynų technologine schema, sklendžių išdėstymu ir jų paskirtimi, ištikus avarijai mokėti atlikti perjungimo, uždarymo, atidarymo operacijas. Įvadinės sklendės turi būti su užrašais, o jų vietą privalo žinoti ir budintis personalas.

Įrengimai, skirti išleisti iš aparato bei indų suskystintas degias dujas, LU ir DS, garus, visada turi būti tvarkingi.

Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose būtina įrengimus sureguliuoti, sutepti ir kontroliuoti judančių detalių temperatūrą, kad ji nepakiltų aukščiau leistinos ribos. Transporto ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis.

Naudojant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina kontroliuoti, kad į judančius mašinų mechanizmus ir aparatus nepatektų pašalinių kietų daiktų (metalo gabalėlių...

Gaisrinės saugos ženklai

Gaisrinės saugos ženklai turi atitikti Lietuvos standarto „Saugos spalvos ir saugos ženklai“ LST ISO 3864:2001 bei Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95, reikalavimus.

Krypties (gelbėjimosi) ir informacijos ženklai, nurodantys gesintuvų laikymo vietą bei gaisrinius čiaupus, turi būti išdėstyti taip, kad jie iš bet kurios patalpos vietos (taško) gerai būtų matomi.

Savivaldybės vaidmuo

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. yra pripažintas netekusiu galios 2016 m. sausio 29 d. Nr. I. Tai rodo, kad savivaldybės taip pat turi atsakomybę užtikrinti priešgaisrinę saugą savo teritorijoje, priimdamos atitinkamus sprendimus ir reguliavimus.

Mokymai ir testavimas

Valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi būti apmokomi priešgaisrinės saugos klausimais. Mokymo programos apima:

• Medžiagų degumas.
• Veiksmai kilus gaisrui.
• Valstybės tarnautojų ir darbuotojų teisės ir pareigos gaisrinės saugos srityje.

Testo rezultatas vertinamas „įsk.“ ir (ar) „neįsk.“ . „Įsk“ rašoma, jeigu teisingai atsakyta į daugiau nei 50 proc. testo klausimų.

Straipsnyje remtasi įvairiais teisės aktais ir norminiais dokumentais, tokiais kaip Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“.

tags: #uz #nuomojamu #statiniu #patalpu #ir #teritoriju