Upėtakių auginimas uždarose patalpose: technologija ir perspektyvos

Natūralūs žuvų ištekliai pamažu senka, tad žuvų produkcijos kiekį padidinti įmanoma dirbtinai veisiant ir auginant žuvis. Žuvų auginimas uždarose patalpose, dar žinomas kaip recirkuliacinė akvakultūros sistema (RAS), pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo. RAS sistemos gali sukurti naujas darbo vietas vietos bendruomenėse, ypač kaimo vietovėse, kur trūksta darbo galimybių.

Ar tai gera verslo idėja? Išanalizuokime šią sritį iš įvairių perspektyvų.

Uždaros recirkuliacinės akvakultūros sistemos (URS) turi ir kitų privalumų - jas galima įrengti arti produkcijos pardavimo vietos, nereikia sunkaus fizinio darbo, tad gali dirbti vyresnio amžiaus žmonės. Užsienio praktikai teigia, kad žuvų auginimas URS - pelningiausias pensinio amžiaus gyventojų užsiėmimas. Be to, URS aplinką teršia mažiau nei tradicinės akvakultūros šakos, didesnė nuotekų valdymo kontrolė - galima integruoti URS su gretimomis žemės ūkio veiklomis, pvz., hidroponika.

Šiuo metu „FishNet” - didžiausia upėtakių augintoja Lietuvoje, kasmet rinkai pasiūlanti 200-225 tonas vaivorykštinių upėtakių. Pasak „FishNet” fermos savininkų, vis dėlto svarbiausi yra ne dideli kiekiai, o puoselėjama moderni vaivorykštinių upėtakių auginimo kultūra. Neatskiriama jos dalis yra švari aplinka (vienai moderniausių uždarų recirkuliacinių sistemų naudojamas itin tyras vanduo iš 205 metrų gylio artezinio gręžinio) ir kokybiški pašarai be GMO.

Per metus UAB „Fish net“ (Trakų rj.) recirkuliacinėje sistemoje užauginama ir paruošiama prekybai apie 500 tonų vaivorykštinių upėtakių. Įmonės vadovas Vaidotas Juodis sako, jog didžiausiais privalumas, kad žuvis ant pirkėjų stalo patenka itin šviežia.

Žuvų auginimo uždarose patalpose esmė ir veikimo principai

RAS sistemos veikia uždaru ciklu, kuriame vanduo nuolat cirkuliuoja. Žuvų auginimo baseinuose vanduo filtruojamas, valomas ir grąžinamas atgal į baseinus. Tokiu būdu sumažinamas vandens sunaudojimas, palyginus su tradiciniais auginimo metodais, ir kontroliuojama vandens kokybė, užtikrinant optimalias sąlygas žuvims augti. Sistemoje naudojami įvairūs filtrai: mechaniniai (pašalinantys kietąsias daleles), biologiniai (skaidantys amoniaką ir nitritus) ir cheminiai (reguliuojantys pH ir kitus parametrus).

Svarbus RAS elementas - deguonies prisotinimas. Kadangi uždarose patalpose natūralus deguonies šaltinis ribotas, naudojami specialūs aeratoriai ar deguonies generatoriai, užtikrinantys pakankamą deguonies kiekį vandenyje. Taip pat būtina palaikyti tinkamą temperatūrą, kuri priklauso nuo auginamų žuvų rūšies. Daugelis sistemų naudoja šildytuvus arba aušintuvus, kad palaikytų optimalią temperatūrą.

Pagrindiniai URS elementai

Pagrindinis kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti ketinantiesiems įrengti URS - numatomas auginamų žuvų tankumas. Tai lemia maitinimo lygis (maisto kiekis) ir vandens tarša.

Prieš parenkant URS statybos vietą, būtina atlikti išsamų vandens šaltinio kokybės rodiklių tyrimą. Vanduo baseinuose užsiteršia nesuvartotu maistu, žuvų žvynais, fekalijomis, dumbliais ir nešmenimis, susidarančiais biologiniuose filtruose.

Taršos dydis turi įtakos visų kitų įrenginių veikimo efektyvumui URS, nes tarša yra pagrindinis deguonies suvartojimo (poreikio) ir nitritų patekimo į vandenį šaltinis, gali tiesiogiai paveikti žuvų sveikatą. Vandens užterštumo mažinimo būdus reikėtų gerai apgalvoti.

Vandenyje esantys teršalai gali būti kelių tipų: skendintys, skęstantys ir smulkios dalelės ar ištirpusios medžiagos. Auginimo rezervuaras turi kuo labiau atitikti žuvų poreikius. Jo konstrukcija, dydis ir forma, vandens gylis, savaiminio išsivalymo galimybės ir kt.

Polietileniniai rezervuarai populiarūs dėl žemos kainos ir ilgaamžiškumo. Dažnai URS įrengti naudojami stiklo pluošto baseinai. Jie gali būti gaminami įvairaus dydžio ir formų. JAV populiarūs vadinamieji Cornell tipo baseinai. Jie skiriasi tuo, kad juose įrengiami du ištekėjimo vamzdžiai - pagrindinė (švaresnė) vandens dalis iš auginimo rezervuaro išteka pro baseino sienoje įrengtą ištekėjimo vamzdį (apie 80-95 proc.

Kitas įrenginys - teršalų sėsdintuvai. Sėsdinimo baseinas - tai paprasta talpa, kurioje vanduo teka lėtai, tad teršalai nusėda ant dugno. Šių baseinų privalumas - paprastas naudojimas, nedideli energijos poreikiai ir nedidelės statybos kainos. Trūkumai - palyginti dideli matmenys, nedidelis mažų ar žemo tankumo dalelių pašalinimo efektyvumas, nitratų išplovimas iš nusėsdintų teršalų atgal į sistemą, kai nuosėdos yra laikomos sėsdintuve.

Teršalams surinkti naudojami ir sukūriniai atskirtuvai (separatoriai) arba hidrociklonai. Jais lengva pašalinti teršalus (nuosėdas), šalinimo efektyvumas didelis, gali būti pagamintas įvairaus dydžio ir našumo įrenginys.

Skendintiems teršalams pašalinti dažniausiai naudojami sietiniai filtrai (horizontalūs, vertikalūs, besisukantys, būgniniai) ir filtrai su įkrova (slėginiai su įkrova, slėginiai smėlio, maišeliniai). Šiuo metu skendintiems teršalams šalinti dažnai naudojami mikrosietai, kurių filtras sulaiko skendinčias daleles, didesnes už filtro akutes (40-60 mikronų).

Besisukantys sietiniai filtrai gaminami įvairių dydžių ir našumo, juos lengva įrengti ir valdyti. Beveik visi jie sulaiko daleles filtro būgne, nuo sieto jos pašalinamos purškiant vandenį. Sietas gali būti keičiamas, o akučių dydis paprastai apskaičiuojamas pagal reikiamo išvalyti vandens savybes, reikiamos kokybės vandens debito, kainos ir nuotekų debito tūrį.

Granulių filtrai veikia leidžiant vandenį kabančiais nešmenimis per granuliuotos medžiagos sluoksnį. Labiausiai paplitusi įkrova iš rutuliukų, nes tuomet hidrauliniai nuostoliai yra maži, filtrui plauti reikia nedaug vandens (filtrai turi būti periodiškai plaunami - atliekamas vadinamasis atbulinis plovimas).

Labai smulkias daleles ir organines medžiagas sunku pašalinti mikrofiltruose arba smėlio filtruose. Tam naudojamos kitos technologijos, pavyzdžiui, putų frakcionavimas ar proteinų atskyrimas, kai smulkios dalelytės įelektrinamos arba į vandenį leidžiami maži oro burbuliukai. Vykstant šiam procesui, oro burbuliukai kyla į viršų, fiziškai absorbuodami smulkias skendinčias daleles ir ištirpusias organines medžiagas - burbuliukai sukuria putą vandens paviršiuje. Tokiu būdu valomos organinės atliekos.

Azotas yra maistinė medžiaga, reikalinga daugumai gyvų organizmų. URS azoto atliekos yra išskiriamos per žuvų žiaunas, šlapalą ir fekalijas. Šių azoto junginių irimas yra svarbus intensyviose URS, kadangi amoniakas ir nitritai yra nuodingi. Amoniakas, nitritai ir nitratai yra labai tirpūs vandenyje.

Didėjant pH ir temperatūrai, proporcingai didėja ir amoniako kiekis. Amoniakui šalinti naudojami biofiltrai. Norint pasiekti geriausią biofiltro valymo efektyvumą, turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp įkrovos paviršiaus ploto, nuotekų tūrio ir įkrovos tuštumų. Įkrova turi būti inertinė, nesuspausta ir biologiškai nesuirusi.

Bakterijai nesvarbu, kur augti, todėl įkrovai gali būti naudojamos įvairios medžiagos. Dažniausiai naudojamas smėlis, įvairių formų plastikas ar keraminė rutuliukų, žiedų, sferų formos medžiaga. Lašelinis bokštas yra tipinis biologinis filtras, sujungiantis biofiltraciją, aeraciją ir degazavimą. Vanduo krenta iš tam tikro aukščio per tam tikrą įkrovą, kurioje auga bakterijos. Šie įrenginiai gali būti įvairių matmenų. Svarbu efektyviai paskirstyti įtekantį vandenį virš įkrovos tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.

Uždarose recirkuliacinėse sistemose naudojamas bioreaktorius su judančia įkrova ir papildomu aeravimu. Įkrova, tekant vandeniui pro biofiltrą, tarsi kabo vandenyje, kuris yra aktyviai aeruojamas. Didelė turbulencija ir aeracija gerai viską sumaišo ir užtikrina kontaktą su įkrova.

Daugumai žuvų rūšių, auginamų URS, ištirpusio deguonies kiekio koncentracija vandenyje turi būti nuo 4 iki 6 mg/l. Deguonį naudoja ne tik žuvys, jis reikalingas ir biofiltre esančioms heterotrofinėms bakterijoms. Norint užtikrinti biofiltro valymo efektyvumą, būtina užtikrinti reikiamą ištirpusio deguonies koncentraciją vandenyje. Papildyti deguonies kiekį galima naudojant orapūtes arba oksigeneratorius (grynam deguoniui).

Anglies dioksidas susidaro kaip žuvies kvėpavimo produktas, taip pat jį išskiria ir bakterijos, esančios žuvų auginimo rezervuaruose. Esant nedideliam žuvų tankumui, anglies dioksidas pašalinamas maišant vandenį - jis paprasčiausiai išgaruoja. Bet auginant žuvis URS, kur siekiama jų užauginti kuo daugiau, žuvų tankumas didelis.

Per didelis anglies dvideginio kiekis sunkina žuvų kvėpavimą ir sumažina kraujo galimybes pernešti deguonį. Anglies dvideginis tiesiogiai lemia visos sistemos savybes didindamas pH, kuris verčia žuvį stresuoti ir slopina nitrifikacijos bakterijas biofiltruose.

URS gali būti naudojami du kenksmingumo šalinimo būdai - UV lempos ir (ar) ozono dujos. Su UV lempomis kenksmingumas šalinamas naudojant šviesos bangų ilgius, kurie naikina biologinių organizmų DNR. Žuvų auginimo atveju taikinys yra ligas sukeliančios bakterijos ir vienaląsčiai organizmai. UV lempų efektyvumą lemia veikiamų organizmų dydis ir rūšis bei vandens drumstumas. UV lempos geriau veikia, kai įrengiamos po vandeniu.

Ozonas yra labai efektyvus naikinant nepageidaujamus organizmus, stipriai oksiduojantis organines medžiagas ir biologinius organizmus. Auginant žuvis yra retai naudojamas, nes yra labai nuodingas ne tik žuvims, bet ir žmonėms.

Privalumai žvelgiant iš įvairių perspektyvų

Ekologinis aspektas:

Lyginant su tradicine žuvininkyste, RAS sistemos turi mažesnį poveikį aplinkai. Kontroliuojant vandens išleidimą, sumažinama tarša į aplinką. Taip pat sumažėja žuvų pabėgimo rizika, kas ypač svarbu, jei auginamos introdukuotos rūšys. Be to, RAS sistemos leidžia auginti žuvis arčiau vartotojų, sumažinant transportavimo išlaidas ir taršą.

Ekonominis aspektas:

Nors RAS sistemos reikalauja didelių pradinių investicijų, ilgainiui jos gali būti ekonomiškai efektyvios. Dėl kontroliuojamos aplinkos, žuvys auga greičiau ir efektyviau, sumažinant pašarų sąnaudas. Taip pat sumažėja žuvų mirtingumas, o tai padidina pelningumą. Be to, galimybė auginti žuvis ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono, užtikrina stabilų produkcijos tiekimą.

Socialinis aspektas:

RAS sistemos gali padėti užtikrinti maisto saugumą, tiekiant aukštos kokybės žuvų produktus vietos rinkai.

Iššūkiai ir rizikos

Didelės pradinės investicijos:

RAS sistemų įrengimas reikalauja didelių pradinių investicijų į technologijas, įrangą ir infrastruktūrą. Tai gali būti didelis barjeras pradedantiesiems verslininkams.

Technologinės žinios:

Sėkmingam RAS sistemos valdymui reikia specialių žinių ir įgūdžių. Reikia suprasti vandens chemiją, žuvų fiziologiją ir sistemų veikimo principus. Trūkstant kompetencijos, gali kilti problemų su vandens kokybe, žuvų ligomis ir sistemų gedimais.

Energijos sąnaudos:

RAS sistemos reikalauja daug energijos, ypač vandens šildymui, vėdinimui ir filtravimui. Energijos sąnaudos gali reikšmingai paveikti pelningumą. Būtina ieškoti energiją taupančių technologijų ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

Žuvų ligos:

Uždarose patalpose žuvys yra labiau pažeidžiamos ligų. Jei liga išplinta, ji gali greitai išplisti visoje sistemoje ir sukelti didelių nuostolių. Būtina taikyti griežtus biosaugos protokolus ir reguliariai stebėti žuvų sveikatą.

Žuvų rūšys, tinkamos auginti RAS sistemose

Ne visos žuvų rūšys tinka auginti RAS sistemose. Svarbu pasirinkti rūšis, kurios gerai prisitaiko prie uždaros aplinkos, greitai auga ir yra paklausios rinkoje. Populiariausios rūšys:

• Tilapijos: Greitai augančios, atsparios ligoms ir nepretenzingos sąlygoms.
• Šamai: Taip pat greitai augantys ir atsparūs ligoms.
• Upėtakiai: Reikalauja šaltesnio vandens, bet yra labai paklausūs rinkoje.
• Ešeriai: Taip pat populiarūs dėl gero skonio ir tekstūros.
• Lašišos: Sudėtingiau auginti, bet labai vertinamos rinkoje.

Rinkos analizė ir verslo planas

Prieš pradedant žuvų auginimo verslą uždarose patalpose, būtina atlikti rinkos analizę ir parengti verslo planą. Rinkos analizė turėtų apimti:

• Paklausos įvertinimą: Kiek žuvies vartojama vietos rinkoje? Ar yra galimybė eksportuoti produkciją?
• Konkurencijos analizę: Kiek žuvų ūkių jau veikia regione? Kokios jų stipriosios ir silpnosios pusės?
• Kainų analizę: Kokios žuvų kainos rinkoje? Ar įmanoma gauti pelno, parduodant žuvį už konkurencingą kainą?

Verslo planas turėtų apimti:

• Verslo tikslus ir strategijas
• Finansines prognozes
• Valdymo planą
• Rizikos analizę

Technologijos ir inovacijos

Žuvų auginimo uždarose patalpose srityje nuolat vyksta inovacijos. Kuriamos naujos technologijos, leidžiančios sumažinti sąnaudas, padidinti efektyvumą ir sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui:

• Automatizuotos sistemos
• Dirbtinis intelektas
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai
• Nauji pašarų šaltiniai

Teisinė bazė ir reguliavimas

Žuvų auginimas uždarose patalpose yra reguliuojamas įvairių teisės aktų ir reglamentų. Svarbu susipažinti su vietiniais, nacionaliniais ir tarptautiniais reikalavimais, susijusiais su vandens naudojimu, atliekų tvarkymu, žuvų sveikata ir maisto sauga. Taip pat gali reikėti gauti leidimus ir licencijas, kad galėtumėte vykdyti veiklą.

Pereidamas nuo tradicinio žuvų auginimo prie auginimo recirkuliacinėse sistemose, ūkininkas tampa žuvų ir vandens „vadybininku". Norint sėkmingai auginti žuvis URS, kasdien reikia stebėti ištirpusio deguonies kiekį, vandens lygius baseinuose, vandens debitus, vandens temperatūrą ir oro slėgį.

Projektuojant URS, būtina numatyti atsarginį generatorių elektrai gaminti, nes, sutrikus elektros tiekimui vidutinėje šiltavandenių žuvų auginimo sistemoje, deguonies lygis nukrenta iki stresinio per 15 min., o jei tankumas didelis - per 5 min. Pakanka vienos klaidos, kad žūtų viskas, kas gyvena URS.

Upėtakių auginimo ypatumai

Upėtakiai tampa vis populiaresniu pasirinkimu žuvų pirkėjų tarpe. Šios žuvies skonis visiems pažįstamas iš prekybos centrų lentynų. Lietuvoje daugėja šių žuvų augintojų ir pardavėjų. Augintojų tarpe populiariausi vaivorykštiniai upėtakiai ir amerikinės palijos. Svarbu paminėti, kad tai yra šaltavandenės žuvys.

Nežiūrint į tai, kad vaivorykštiniai upėtakiai geba toleruoti aukštesnę vandens temperatūrą nei kitos upėtakių rūšys, mūsų kūdrų vandenys labai dažnai jiems yra per šilti. Upėtakis geriausiai jaučiasi jei vandens temperatūra neviršija 18 laipsnių, o prisotinimas deguonimi yra bent 8 mg/l. Jei vandens temperatūra yra aukštesnė nei 24 laipsniai, šiai upėtakių rūšiai tai gali būti pražūtinga.

Mažiausią riziką bei galimus nuostolius patirsite, jei upėtakiais įžuvinsite kūdrą rugsėjo mėnesį, atšalus vandeniui žemiau +18 ir juos išgaudant gegužės mėnesį, kol vandens temperatūra nepakilo daugiau nei +18 laipsnių. Tai labai efektyvus laikotarpis jų auginimui, kai tuo tarpu kitos žuvys, atšalus vandeniui, nustoja maitintis ir snaudžia prūdo dugne.

Upėtakių ar palijų auginimas turi savo išskirtinio žavesio. Tiek šeimos nariams, tiek atvykusiems svečiams daug malonumo suteikiantis procesas yra jų maitinimas upėtakiniu pašaru. Smagu stebėti, kaip ranka numestą saują granulių "sutaršo" besitaškydamos žuvys. Šeriant granuliuotu pašaru galima lengvai stebėti jų augimo tempą, nes žuvis pasirodo visu grožiu vandens paviršiuje.

Vienas didžiausių malonumų, kurį gali suteikti prūdas žiemą, tai upėtakio žvejyba žiemine meškere ant ledo. Dažnu atveju, tai būna visos šeimos žūklė su garantuotu rezultatu ir skania, savos žuvies, vakariene.

Upėtakių išsaugojimui, vasaros metu, didžiulis privalumas yra vandens pratekėjimas, antroj vietoj šešėlis, kuris dengtų giliausias prūdo vietas. Aišku, sunku įsivaizduoti upėtakių auginimą vasaros metu be orapūtės, jei nėra nuolat pratekančio vandens.

Standard Expanded tinkamas neintensyvaus auginimo upėtakių ūkiams, kuomet reikia visiškai plūduriuojančio pašaro. Gaminant Standard Expanded, Skretting MicroBalance technologijos dėka įterpiami mikroelementai, teigiamai veikiantys žuvų virškinimą ir bendrąją fiziologiją, o tai daro teigiamą įtaką mitybai bei produktyvumui. MicroBalance technologijos dėka dėmesys sutelkiamas į tinkamus naudoti mikroelementus ir optimalų jų kiekį pašaruose, todėl atsiranda daugiau lankstumo pasirenkant žaliavas pašarų gamybai.

Lentelė. Upėtakių auginimo sąlygos

tags: #upetakiu #auginimas #uzdarose #patalpose