Žemės mokestis Lietuvoje: Kas, kaip ir kada?

Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Aptarsime, kas yra žemės mokestis, kas jį moka, kokie yra tarifai, lengvatos ir mokėjimo terminai.

Kas yra žemės mokestis ir kas jį moka?

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso privati žemė, esanti Lietuvos teritorijoje. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.

Svarbu tiksliai žinoti, koks mokestis yra mokamas - žemės mokestis ar žemės nuomos mokestis. Žemės ir žemės nuomos mokesčiai - visai skirtingi mokesčiai. Žemės mokestį moka žemės savininkai ir jis apskaičiuojamas ir sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja ir apskaičiuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra nuomojamas žemės sklypas. Šiai savivaldybei ir turi būti sumokėtas šis mokestis. Mokesčio mokėtojai yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo tapta žemės naudotoju, pirmos dienos. Nuomininkas moka mokestį nuo apmokestinamosios vertės, kuri nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.

Jei nuomojama žemė iš fizinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas. Tačiau gali atsirasti prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM) nuo žemės nuomos pajamų. Šis mokestis mokamas ir su juo susijusios deklaracijos teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI).

Taip pat svarbu žinoti, kad pagal GPM komentaro 23 str. Nuomojant žemę iš juridinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas - šiuo atveju nuomotojas juridinis asmuo. Nuomininkas atsiskaito už žemės nuomą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą, priklausomai nuo to, ar nuomotojas yra PVM mokėtojas, ar ne. Todėl šioje situacijoje svarbu įvertinti PVM apskaičiavimo niuansus.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo žemės nuomos pajamų

GPM tarifas nuo žemės nuomos mokesčio pajamų - 15 proc., o jei fizinio asmens nuomos pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, pradedamas taikyti 20 proc. tarifas. Nustatant, kas turi mokėti ir deklaruoti GPM nuo žemės nuomos pajamų, svarbu įvertinti nuomotojo ir nuomininko mokesčio mokėtojo tipus - fizinis asmuo, fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą (pvz. ūkininkas) ar juridinis asmuo.

Jei nuomotojas yra fizinis asmuo ir nuomininkas yra fizinis asmuo, neįregistravęs individualios veiklos, tuomet mokestį moka ir metinę deklaraciją GPM311 teikia pats nuomotojas iki kitų metų gegužės 1 d. Jei nuomotojas yra fizinis asmuo, o nuomininkas yra fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą, arba juridinis asmuo, mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka nuomininkas.

Mokestis turi būti sumokėtas tą patį mėnesį, kai buvo išmokėta nuoma, jei nuoma sumokėta iki 15 mėnesio dienos, mokestis sumokamas irgi iki 15 d., jei sumokama po 15 d., mokestis sumokamas iki mėnesio paskutinės dienos. Kartu nuomininkas turi pateikti mėnesinę deklaraciją GPM313 iki kito mėnesio po nuomos išmokėjimo 15 d. ir metinę deklaraciją GPM312 iki kitų metų vasario 15 d.

Jei gyventojas gauna tik žemės nuomos pajamas ir jokių kitų pajamų negauna, nėra prievolės teikti GPM311 deklaracijos.

Pažymėtina, kad pajamoms iš žemės nuomos netaikomas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau - NPD). Todėl galima situacija, kad gyventojas, gaunantis pajamas iš nuomos, gauna ir kitas pajamas, pvz. darbo užmokestį, ir jam jau pritaikytas NPD darbo užmokesčiui, metams pasibaigus ir susumavus kartu visas pajamas, gali tekti grąžinti GPM į biudžetą. Dėl šios priežasties asmeniui, gaunančiam daugiau nei vienos rūšies pajamų, reikia teikti metinę deklaraciją GPM311.

Pažymėtina, kad pati žemės nuoma yra PVM neapmokestinama pagal LR PVM įstatymo 31 str. Tačiau, jei nuomotojas yra PVM mokėtojas, jis turi teisę pasirinkti už žemės nuomą skaičiuoti PVM, jeigu ir nuomininkas yra PVM mokėtojas juridinis asmuo. Tokiu atveju, šis pasirinkimas turi galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems tokio tipo sandoriams ir apie šį pasirinkimą reikia deklaruoti VMI nustatyta tvarka. Jei nuomininkas, PVM mokėtojas, vykdo PVM apmokestinamąją veiklą, tuomet jis gali traukti PVM į atskaitą.

GPM311 deklaracijos pavyzdys. Šaltinis: VMI

Žemės mokesčio tarifai

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.

Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkrečius tarifus nustato savivaldybės savo sprendimuose.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančio įstatymo pakeitimai nustatys aiškesnę ir vieningesnę vertinimo sistemą: žemės vertės bus peržiūrimos dažniau - kas trejus metus vietoje penkerių. Tokiu būdu siekiama, kad mokestinė vertė atspindėtų realią rinkos situaciją, o savivaldybės galėtų lanksčiau reaguoti į ekonominius pokyčius. Naujoji tvarka turėtų užtikrinti daugiau skaidrumo ir stabilumo. Žemės mokesčio reforma siekia didesnio aiškumo tiek gyventojams, tiek įmonėms.

Dalis savivaldybių tikisi, kad naujas modelis padės išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinio teisingumo ir biudžeto stabilumo. Vietos valdžios institucijos taip pat galės diferencijuoti tarifus - kaimo vietovėse taikyti mažesnius, o miestuose, kur žemės vertė išlieka aukšta, palikti didesnius.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai

2025 m. - 2026 m. mokestiniam laikotarpiui galioja valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, ir už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 2 d. Nr.

Valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio metiniai tarifai 2025 m.:

• 4,0% žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008 m.
• 0,80% žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, - valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d.
• 2025 m. - 2026 m. - 4,0% žemės vertės - valstybinės žemės sklypams, įtrauktiems į Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą Nenaudojamų iš valstybės nuomojamų žemės sklypų sąrašą.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo klausimais - Žemės valdymo skyriaus vyr. Nr. (+370 41) 596 267, el. Nr. (+370 41) 596 265, el.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų klausimais: Ekonomikos skyriaus vyr. Nr. (+370 41) 383 434, el.

Mokestinis laikotarpis ir mokėjimo terminai

Mokestinis laikotarpis - Kalendoriniai metai.

Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus. Privačios žemės savininkai - tiek gyventojai, tiek įmonės - gali jas peržiūrėti prisijungę prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tie, kurie nėra elektroninių paslaugų vartotojai arba nenurodė el. pašto adreso, deklaracijas gaus klasikiniu paštu.

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 dienos. Iš viso Lietuvoje už šiuos metus žemės mokesčio turės sumokėti apie 61 milijoną eurų - iš jų 50 milijonų eurų tenka 790 tūkstančiams gyventojų, o likusi dalis - per 17 tūkstančių įmonių.

VMI atkreipia dėmesį, kad jei apskaičiuota mokesčio suma yra 2 eurai ar mažiau, mokėti nereikia, o deklaracija tokiu atveju nesiunčiama. Apie 150 tūkstančių žemės savininkų deklaracijas gaus popieriniu formatu, todėl svarbu patikrinti savo gyvenamosios vietos adresą ir pašto kodą.

SVARBU: Už nenaudojamus, apleistus žemės sklypus (žemės ūkio naudmenas) nustatytas 4 proc.

Žemės mokesčio mokėjimo būdai

Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą:

• Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
• Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
• Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
• Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.

Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.

Žemės mokestinė vertė

Žemės vidutinė rinkos vertė, gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

• Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
• Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.

Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.

Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.

Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.

Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.

Lengvatos lieka galioti: neapmokestinamos žemės dalys taikomos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms ir smulkiems ūkininkams. Tokie sprendimai leis apsaugoti pažeidžiamiausias grupes nuo mokesčių augimo.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės.
• Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendrai naudojami keliai, mėgėjiškų sodų bendro naudojimo žemė.
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, draustinių ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus žemės ūkio naudmenas.
• Kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose.
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Savivaldybių tarybų sprendimai

Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.

Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.

Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.

Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.

Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.

Lentelė. Pagrindinės žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

tags: #ukininku #mokestis #uz #zeme