Pajudėjo taip ilgai žemdirbių laukti valstybinės žemės pardavimo reikalai. Vyriausybė patvirtino žemės pardavimo tvarką ir viešai paskelbė, kad pradėta pardavinėti valstybinė žemė, nurodė, kokių dokumentų tam reikia. Tačiau žmonės ir vėl nepatenkinti.
Dokumentų Reikalavimai ir Ūkininkų Patirtis
Šiaulių rajono ūkininkė Ona Pralgauskienė guodėsi, kad ji, su didžiuliu džiaugsmu laukusi šitokio „saulės užtekėjimo“, dabar veikiausiai atsisakysianti savo planų pirkti žemės: „Kai pamačiau, kokių dokumentų tam reikės, nusviro rankos.
Tauragės rajono ūkininkė Stanislava Pratašienė reikalaujamo dokumentų kalno neišsigando: „Vos tik sulaukiau „gerosios naujienos“ apie pardavimą, tuoj nulėkiau į Žemėtvarkos skyrių su visais dokumentais. Juos priėmė vedėjo sekretorė. Pateikiau visus originalus, ką reikėjo, tą ji atšvietė, kuris originalas buvo reikalingas, tą pasiėmė. Ramiai išvažiavau į namus. Bet, praėjus mėnesiui, man paskambino iš Žemėtvarkos skyriaus ir pasakė, kad mano dokumentai negeri, reikia patvirtinti kopijas, be to, jos turi būti patvirtintos notaro arba seniūno. Ką darysi, vėl nudardėjau daugiau kaip 40 km į Tauragę, nuėjau pas notarę Vitą Burkauskienę. Ji man aiškino, kad toli gražu ne visus mano dokumentus ji galinti patvirtinti. Sako, aš galiu patvirtinti tik tuos dokumentus, kurie yra su kurios nors įstaigos apvaliuoju antspaudu. Nei kasos knygos, nei pasėlių deklaracijos dokumentų ji tvirtinti negalinti“,- pirmaisiais savo įspūdžiais apie žemės pirkimą dalijosi S.Pratašienė.
Tačiau Stanislava ne iš tų žmonių, kurie, susidūrę su pirmaisiais sunkumais, nuleidžia rankas. Grįžusi namo ji paskambino pačiam Žemės tvarkymo departamento direktoriui Silvestrui Staliūnui.
„Aš jo dar paklausiau, ar su Asmens apsaugos duomenų įstatymu nesikerta jų reikalavimas pateikti ūkininko kasos kopijas, kur matyti visas pinigų judėjimas - kiek ir ko yra pirkta, kiek parduota, kiek yra sąskaitoje pinigų. O gal jie, kai pamatys, kiek aš turiu pinigų, žemės kainą pakels? Pagaliau ką tai keičia? Ar aš daug turiu pinigų sąskaitoje, ar mažai, bet aš vis tiek žemės pirksiu. Į tai direktorius man atsakė, jog taip reikia, nes žemės pirkėjui suteikiama lengvata. Bet vargais negalais aš vis dėlto išsiaiškinau, kad pasėlių deklaracijos ir kasos dokumentus aš galiu patvirtinti pati, nes tai yra mano remti dokumentai ir už jų teisingumą juridiškai aš pati atsakau. Ponas Staliūnas pripažino, jog tai - vietos žemėtvarkininkų darbo brokas. Jie privalėjo apie tai informuoti iškarto. Nors akcentuojama, kad šalies ūkininkams žemė bus parduodama lengvatinėmis sąlygomis, S.Pratašienė jų neįžvelgia.
Radviliškietei Birutei Ališauskienei neramu, kaip bus su žemės pirkimu tiems, kurie jau nusprendė pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, bet jų paraiškos dar ne autorizuotos, dar neaišku, ar jos bus patvirtintos, ar atmestos. Įstatymai tokie žemės pirkti nebeleidžia. „Bet kodėl neleidžia? Visos institucijos pripažįsta turto perėmėjus. Jei tam nėra tinkamo įstatymo, reikia greitai jį „padaryti“.
Kelmės žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus teigia, jog, nepaisant įvairių negerumų, valstybinės žemės pardavimas - labai geras dalykas: „Juk žmonės šitaip tos dienos laukė. Dažnas išsinuomojęs baisius šabakštynus, juos išpuoselėjo vildamasis, jog kada nors juos galės nusipirkti. Nors žemdirbio darbštumas dar kartą atsigręžė prieš jį patį, už gerai įdirbtą žemę reikės brangiau mokėti, bet kur kaimiečio neprapuola. Jeigu kaimietis tų šabakštyną būtų nedirbęs, jie šiandien būtų menkaverčiai, jų net aukcionuose niekas nepirktų. Jie patys savo darbu sukėlė žemės kainą.“
Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Parnarauskienė pastebėjo, kad kai kurie žemdirbiai žemės kainą sukėlė ir gudraudami: norėdami gauti daugiau ES pinigėlių, jie kartais nurodydavo didesnę perkamos žemės vertę nei ji buvo iš tikrųjų. O dabar tas pagudravimas atsigręžęs kitu galu.
Vedėjo Juozo nuomone, paskelbtas valstybinės žemės pardavimas yra švieselė ilgo ir labai tamsaus tunelio gale: „Kuo greičiau žemė atiteks savininkams, tuo greičiau prasidės žemės konsolidavimas, ūkininkų laukuose lengviau išsities technika. Pagaliau baigsis žemės reforma, ir visa žemėvalda atsistos į savo vietą. Ir tada bus labai gerai“.
Žemės Kainos ir Užsienio Kapitalo Įtaka
Šalies ūkininkai dar nežino, kiek jiems teks mokėti už valstybinę žemę. Dar bus atliekami kadastriniai matavimai, dar žemę vertins turto vertintojai, tačiau akivaizdu tai, jog ji dešimteriopai bus brangesnė už tą, kurią supirkinėjo „berniukai“ bei užsienio bendrovės. Oficialiai Lietuvoje žemė užsieniečiams neparduodama. Tačiau šalyje nemažai užsienio kapitalo įmonių, valdančių didžiulius žemės plotus. Jos be jokios graužaties išstumia vietos gyventojus. Ypač tai aktualu derlingiesiems mūsų šalies rajonams.
Nors Lietuva dar 2002-aisiais išsiderėjo septynerių metų laikotarpį, per kurį negalėjo būti užsieniečiams parduodama žemė, bemat buvo rasta būdų, kaip tų draudimų nepaisyti. Šiaurės Lietuvoje it grybų po lietaus pridygo specialiųjų nekilnojamuoju turtu besiverčiančių bendrovių, kurių vienas svarbiausių tikslų - pripirkti žemės užsieniečiams. Bene veikliausia tame krašte buvo UAB „Šiaurėnas“, vadovaujama buvusio Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo Jono Svečiulio. Šis ponas siejamas ir su norvegų „Rozapaula“. Švedai į Pakruojo rajoną atėjo per žemės ūkio bendrovę „Alfa Agro“, anglai- per „Žiemagrą“.
VL ne kartą rašė apie danų kapitalo įmonę „Luganta“ Kelmės rajone, kuri, nė neatsiklaususi savininkės, užsėjo jos žemę. O kai toji pakėlė triukšmą ir pakvipo baudžiamąja atsakomybe, užsienio kapitalo įmonei atstovaujantys Juozas Šivickis žurnalistų akivaizdoje pasižadėjo prie tos žemės nagų nebekišti. Bet rudenį į laukus atvažiavusi savininkė derlių rado nukultą, tiksliau - pavogtą. Bet liūdniausia, kad tokia svetimšalių savivalė - normalus reiškinys mūsų teisėsaugos institucijoms. Veltui apvogtoji žemės savininkė mynė tų institucijų slenksčius. Šios patarinėjo jai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, neprisimindamos, kad dar yra ir viešojo intereso gynimas. Niekur nerado užuojautos ir prancūzams priklausančios Pagirupio žemės ūkio bendrovės sužlugdytas jaunasis ūkininkas Ramūnas Šerpytis iš Tauragės rajono.
Einant užsieniečių invazijos pėdsakais, VL vienas toks supirkinėtojas atskleidė keletą būdų, kaip buvo apeinami įstatymai. Pirmas būdas - vekseliai. Užsieniečiai įsigydavo vekselių, o jų pagalbininkas iš specialiosios nekilnojamojo turto bendrovės už juos nupirkdavo žemės. Paskui belikdavo žemę perrašyti vekselio išrašytojui. Antras būdas - specialios sutarties pasirašymas. Pasirodo, tam nereikėdavo net notaro. Sutartį pasirašydavo žemę norįs pirkti užsienietis ir jos supirkimu besirūpinąs bendrovės vadovas. Pagal tokią sutartį tarpininko vaidmenį atliekąs lietuvis įsipareigodavo vėliau, kai įstatymai leis, žemę perleisti užsieniečiui. Trečias būdas - pirkti žemes lietuvio vardu ir, kad būtų patikimiau, paimti iš jo paskolos raštelį tokios vertės, kaip ir žemė.
Taigi prasidėjęs oficialus žemės pardavimas dar parodys, kiek mes patys esame supuvę.
Žemės Kainos ES Šalyse
Ūkininkų nuosavybės teisėmis valdomos bei nuomojamos žemės kainos ES šalyse ir regionuose labai skiriasi, konstatuoja Eurostatas, skelbdamas konkrečius skaičius. Skirtumus lemia įvairios priežastys: nacionaliniai veiksniai (įstatymai), regioniniai ypatumai (klimatas, infrastruktūra), našumo veiksniai (dirvožemio kokybė, nuolydis ar drenažas).
2022 m. vidutinė 1 hektaro dirbamos žemės kaina ES buvo 10 578 EUR. 21 ES šalyje (ne visos šalys pateikė duomenis) 1 hektaro dirbamos žemės kaina 2022 m. svyravo nuo vidutiniškai 3 700 EUR Kroatijoje iki vidutiniškai 233 230 EUR Maltoje.
Nyderlanduose kainos svyravo nuo 66 051 EUR Fryzijoje iki 150 644 EUR Flevolande (nacionalinis vidurkis - 85 431 EUR /ha). Graikijoje kainos svyravo nuo 6 290 EUR Dytiki Ellada mieste iki 84 820 EUR Attiki mieste (šalies vidurkis - siekė 13 571 EUR/ha). Pigi dirbamoji žemė Švedijos Övre Norrland (vid.
Lietuvoje vidutinė dirbamos žemės kaina 2022 m. Kaimyninėje Latvijoje kainos šiek tiek mažesnės nei mūsų šalyje.
Vidutinė 1 ha dirbamos žemės kaina ES buvo maždaug 2 200 EUR didesnė nei vidutinė 1 ha daugiamečių pievų kaina (8 393 EUR). Daugiametės pievos pigiausios Bulgarijoje - 2022 m. vidutinė kaina siekė 1 887 EUR/ha, t. y. beveik keturis kartus mažiau nei dirbama žemė (7 303 EUR/ha).
Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, taip ir žemės nuomos kainos įvairiose šalyse bei regionuose labai skyrėsi. Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Švedijos Mellersta Norrland ir Övre Norrland regionuose (24 EUR/ha) bei Slovakijos Stredné Slovensko ir Východné Slovensko regionuose (39 EUR/ha).
Lietuvoje, Eurostato duomenimis, 2022 m. vidutinė žemės nuomos kaina siekė 198 Eur/ha: nuo vidutiniškai 150 Eur/ha sostinės regione iki vidutiniškai 203 Eur/ha Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.
Tarp ES šalių, kurios pranešė apie konkrečias žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas, daugiamečių pievų nuoma beveik visur pigesnė nei dirbamos žemės.
Žemiau pateikta lentelė su vidutinėmis žemės kainomis ES šalyse 2022 metais:
| Šalis | Vidutinė dirbamos žemės kaina (EUR/ha) |
|---|---|
| Kroatija | 3,700 |
| Malta | 233,230 |
| Nyderlandai | 85,431 |
| Graikija | 13,571 |
Drėgnų Grūdų Silosavimas
Pagrindinis ir seniausias grūdų derliaus dorojimo būdas yra pribrendusių javų kūlimas, džiovinimas ir sandėliavimas. Juo labiau jei grūdai yra skirti ne parduoti, o ūkyje auginamiems gyvūnams šerti. Kita vertus, blogomis oro sąlygomis nukulti grūdai, juos sandėliuojant, labai greitai genda - kaista, pelija ir praranda ne tik prekinę vertę, bet ir dalį mitybinių medžiagų. Be to, dėl besikaupiančių mikotoksinų yra nesaugūs (nehigieniški) gyvūnams šerti.
Vadovaujantis silosavimo (konservavimo) teorija, buvo prieita prie išvados, kad tinkamas grūdų sandėliavimo (saugojimo) būdas - drėgnų grūdų silosavimas. Grūdų traiškymas ir silosavimas duoda ne tik finansinę naudą, palyginti su sausų grūdų sandėliavimu. Tyrimais yra įrodyta, kad, kai traiškant grūdus yra suardoma jų luobelė, grūduose esantis krakmolas būna geriau virškinamas ir įsisavinamas.
Čia pat ūkyje gaminant pašarus, galima atsekti grūdinių pašarų gamybos technologijos eigą ir tiksliai žinoti apie jų kokybę, galima net dviem trimis savaitėmis anksčiau nuimti derlių ir ankščiau pradėti žemės paruošimą kitai sėjomainos kultūrai, mažiau priklausyti nuo oro sąlygų, pagerinti gaminamo pašaro virškinamumą ir skonines savybes. Be jau išvardytų silosuotų grūdų privalumų, ne mažiau svarbu ir tai, kad šis pašaras nedulka jį dalijant gyvūnams, todėl nedirgina kvėpavimo takų, sumažėja sergamumas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute (LSMU GI) buvo tiriama ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse traiškytų ir specialiose polietileno rankovėse „AG-BAG“ silosuotų grūdų cheminė sudėtis, fermentacijos rodikliai, nustatyta jų energetinė vertė ir virškinamųjų baltymų kiekis. Buvo įvertinti įvairių rūšių silosuoti-konservuoti grūdai ir jų mišiniai: miežiai, kviečiai, kvietrugiai, avižos, žirniai, pupos bei miežių ir kviečių; miežių, avižų ir žirnių; žirnių, kviečių ir miežių; miežių ir rugių; pupų ir avižų mišiniai. Didžioji dalis ūkių silosavo miežius, kviečius, kvietrugius bei miežių ir kviečių mišinį.
Kaip jau minėta, apie silosuotų pašarų higieninę kokybę jau galima spręsti pagal jo fermentacijos rodiklius: pieno ir sviesto rūgščių bei amoniakinio N kiekį. Jei silose yra daug acto rūgšties, didelė amoniakinio N ir sviesto rūgšties koncentracija ir mažai pieno rūgšties, tada galima manyti, kad toks pašaras nehigieniškas, jame yra daug enterobakterijų ir klostridijų, kurios gali neigiamai veikti gyvūnų sveikatą ir produkcijos (ypač pieno) higieninę kokybę (saugumą) žmonių sveikatos požiūriu. Be to, blogos fermentacijos konservuotuose pašaruose gali augti pelėsiniai grybai, gaminantys mikotoksinus. Mikotoksinais užterštu pašaru šeriant melžiamas karves, jie gali patekti į pieną.
Konservuotų pašarų mikroflora gali būti suskirstyta į dvi grupes: naudingi (pageidaujami) ir kenksmingi (nepageidaujami) mikroorganizmai. Pageidaujami mikroorganizmai yra pieno rūgšties bakterijos, produkuojančios konservuojamuose žaliuose augaluose pieno rūgštį. Nepageidaujami mikroorganizmai yra tie, kurie sukelia silosuoto pašaro anaerobinį (t. y. klostridijos ir enterobakterijos) arba aerobinį (t. y. pelėsiniai grybai, mielės, listerijos) gedimą.
Traiškyti silosuoti grūdai yra didelės energinės vertės pašaras ir virškinamųjų baltymų juose yra tiek pat arba šiek tiek daugiau nei džiovintuose grūduose. Todėl gyvūnams šerti jie yra naudojami kaip ir grūdų miltai, pridedant prie jų reikiamą baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų kiekį.
Skaičiavimo Pavyzdys
Tarkime, kad ūkininkas melžiamoms karvėms šėrė miežių miltus, kuriuose buvo 85 proc. sausųjų medžiagų. Jis sušerdavo 8 kg tokių miežių miltų, papildydamas juos baltyminiais ir kitais pašarų priedais. Dabar jis nori šerti silosuotus miežių grūdus, kuriuose yra 72 proc. sausųjų medžiagų. Šerdamas džiovintų miežių grūdus, jis vienai karvei per parą sušerdavo 6,8 kg sausųjų medžiagų: 8 kg × 0,85 = 6,8 kg. Jeigu jis duotų karvei po 8 kg silosuotų grūdų per parą, tai ji gautų tik 5,76 kg sausųjų medžiagų (8 kg × 0,72 = 5,76 kg), arba 1,04 kg mažiau, palyginti su džiovintais grūdais.
Taigi ūkininkas, norėdamas su silosuotais grūdais sušerti tokį pat sausųjų medžiagų kiekį, kaip ir su džiovintais grūdais, turi padidinti silosuotų grūdų kiekį iki 9,44 kg (0,85 : 0,72 = 1,18; 8 kg × 1,18 = 9,44 kg). Tokiu būdu ūkininkas turi sušerti ne 8 kg, o 9,44 kg silosuotų grūdų, turinčių 72 proc. sausųjų medžiagų, nes tas kiekis ekvivalentiškas 8 kg džiovintų grūdų, turinčių 85 proc.