Statybos Darbų Saugos Taisyklės Renovuojant Pastatus Lietuvoje

Lietuvoje didelę dalį pastatų sudaro senos statybos individualūs gyvenamieji namai, kurie nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Todėl dažnai namo modernizavimas (renovacija/rekonstrukcija) yra neišvengiamas, jei norime gyventi taupiau ir jaukiau.

Klimato pokyčių akivaizdoje, namo rekonstrukcija pripažįstama tvaresne nei naujos statybos - mažiau kaštų išleidžiama statyboms ir mažiau atliekų.

2024 m. rugpjūčio 29 d. Aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento pataisas, kurios įgyvendina nuo lapkričio 1 d. Šie pokyčiai palengvins ir sutrumpins statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą.

Statybos Darbų Rūšys

Pateikiame glaustą informaciją iš Statybų reglamento (STR) apie statybos rūšis, kad būtų lengviau suprasti ir pasirinkti statybos rūšį pagal norimus atlikti darbus:

• Naujo statinio statyba
• Statinio rekonstravimas
• Statinio remontas:
  • Kapitalinis remontas
  • Paprastasis remontas

Naujo statinio statyba

Pagal LR Statybos įstatymą: „Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais.“

Naujo statinio statybos tikslai yra:

• Pastatyti naują statinį.
• Pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų.
• Nutriesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais.
• Nutriesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis.
• Atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį.

Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.

Tipinis gyvenvietės namas prieš ir po rekonstrukcijos.

Statinio rekonstravimas

Pagal LR Statybos įstatymą: „Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“

Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

• Pastatomi nauji aukštai.
• Įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas.
• Nugriaunama dalis esamų aukštų.
• Prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.

Statinio kapitalinis remontas

Pagal LR Statybos įstatymą: „Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.).“

Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.

SVARBU! Atsižvelgiant į Statybos įstatyme pateiktą naujo statinio statybos apibrėžtį ir STR 1.01.08:2002 ją detalizuojančias nuostatas, naujo statinio statybos tikslas yra statybos vykdymas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, t. y. žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių.

Informuojame, kad nuo 2023-11-01 įsigaliojo nauja Statybos įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau negu 100 proc., jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.

Statinio paprastasis remontas

Pagal LR Statybos įstatymą: „Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“

Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, tarp jų:

• Statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas.
• Sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant.
• Pavienių elementų laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
• Pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai.
• Fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas.
• Angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras.
• Nišų laikančiose atitvarose iškirtimas.
• Angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas.
• Pastatų ar jų dalių apšiltinimas.
• Balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
• Architektūros detalių pakeitimas.
• Statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas.

Namo Rekonstrukcija: Svarbūs Aspektai

Namo rekonstrukcija - tai procesas, kurio metu pastatas yra iš esmės pertvarkomas, siekiant pagerinti jo būklę, padidinti energinį efektyvumą ar pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams. 2025 metais Lietuvoje galiojantys teisės aktai nustato tam tikrus reikalavimus, kuriuos būtina atitikti norint sėkmingai atlikti rekonstrukcijos darbus ir gauti leidimus.

Architektė Jurgita Liubartaitė teigia, kad dažniausiai klientai nori rekonstruoti namus dėl vietos, o ne dėl statybos metų. Esamo pastato modernizavimas turi daug privalumų, įskaitant tvarų vartojimą statyboje.

Pagrindiniai Rekonstrukcijos Reikalavimai 2025 Metais

2025 metų reikalavimai namo rekonstrukcijai Lietuvoje orientuoti į energinį efektyvumą, konstrukcinį saugumą ir aplinkos tvarumą. Rekonstruojant pastatus būtina laikytis teisės aktų, užtikrinti, kad naujos konstrukcijos ir inžineriniai sprendimai atitiktų aukščiausius standartus.

Rekonstrukcijos Leidimų Išdavimas

Norint pradėti rekonstrukcijos darbus, būtina gauti leidimą iš savivaldybės su prašymu sąlygų sąvadui gauti. Gavus sąlygų sąvadą, reikia kreiptis į architektą, kuris paruoš namo rekonstrukcijos projektą ir gaus leidimą statyti.

Energinio Naudingumo Reikalavimai

Nuo 2025 metų visiems rekonstruojamiems gyvenamiesiems pastatams taikomi A+ arba A++ energinio naudingumo reikalavimai, priklausomai nuo pastato pobūdžio.

Konstrukciniai Reikalavimai

Atliekant namo rekonstrukciją, būtina užtikrinti konstrukcijų saugumą.

Aplinkosaugos ir Tvarumo Aspektai

2025 metais didelis dėmesys skiriamas tvariai statybai.

Svarbiausi reikalavimai apibendrinti lentelėje:

Renovacija ir Tvarumas

Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų - geresnės ir sveikesnės aplinkos šių pastatų gyventojams.

2021 metų visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, beveik 68 proc. šalyje esančių būstų buvo pastatyti nuo 1946-ųjų iki 1990 metų, o naujesnės statybos (1991-2020 m.) būstų buvo vos 22,3 proc.

Renovacija leidžia sukurti kokybiškesnę ir gražesnę aplinką, pritraukti daugiau infrastruktūros - kavinių, parduotuvių ir įvairių paslaugų.

Ilgalaikėje perspektyvoje atsiranda ir finansinės naudos - pastatas, rekonstruotas atsižvelgiant į tvarumo kriterijus, efektyviau naudoja gamtos resursus ir energiją, todėl mažėja eksploatavimo kaštai, o tai itin aktualu.

Svarbu kuo anksčiau nustatyti, kokie yra tvarumo tikslai, kas yra pastato naudotojai, kas jiems yra svarbiausia, kokia yra įstatyminė ir finansinė aplinka, o tada galima atsirinkti labiausiai tinkančią tvarumo sistemą sertifikavimui.

Labiausiai pritaikoma BREEAM schema pastatų renovacijai yra „BREEAM Refurbishment and Fit Out“. Tuo tarpu paprastam remontui, pastato atnaujinimui ar ilgalaikei etapinei renovacijai tinka „BREEAM In Use“ (BIU) schema.

Tarp kitų plačiai naudojamų tvarumo standartų - LEED vertinimo sistema, WELL ir „Fitwel“ tvarumo sertifikatai.

Įprastai NT vystytojai siekia kuo aukštesnio tvarumo sertifikato įvertinimo, vis dėlto svarbu suprasti, jog tvarumas nėra baigtinis tikslas - tai nuolatinis procesas, kurio metu galima pradėti nuo mažesnių žingsnių ir palaipsniui judėti geresnių rezultatų link.

Gaisrinė Sauga

Šių dienų statybose (statant, renovuojant ar griaunant pastatus) viena jautriausių temų yra priešgaisrinė sauga. Pažymėtina, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017, statytojas su prašymu gauti statybos leidimą, privalo pateikti projektą su aiškiu gaisrinės saugos aprašu. Už priešgaisrinę saugą statybų objekte atsakingas generalinis rangovas.

Viena iš pagrindinių pirminio gaisro gesinimo priemonių - gesintuvai. Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakyme.

30 mln. eurų - tokio dydžio finansavimas skirtas viešųjų pastatų renovacijai, siekiant padidinti jų energetinį efektyvumą. Nauji reikalavimai paramos lėšų renovacijai prašantiems viešųjų pastatų valdytojams - užsitikrinti elektros energiją gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei numatyti galimybę įsirengti priedangą.

Renovuotas mokyklos pastatas. APVA nuotr.

Energetikos specialistų vertinimu, diegiamos energetinio efektyvumo priemonės gali sumažinti iki 40 procentų pastato energetinių išlaidų. Įgyvendinus viešųjų pastatų renovaciją pastatai privalės būti atnaujinami iki B energinio naudingumo klasės.

30 mln. eurų kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbs jau spalio pradžioje. Centrinės valdžios biudžetinės įstaigos galės teikti paraiškas iki 2025 m. gegužės 31 d.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Renovaujant Pastatus

Dažniausiai pasitaikančios klaidos renovuojant pastatus: nukrypimai nuo projektų siekiant sutaupyti sąnaudas bei pasirenkamos pigiausios ir nekokybiškos medžiagos. Taip pat tinkuojami cokoliai prie uždarų nuogrindų, nes dėl šios priežasties pleišėja ir trupa cokolių tinkas.

Kita statybose pasitaikanti klaida - darbus atlieka nepakankamai patyrę ir nekvalifikuoti meistrai, kurie nesilaiko pastatų šiltinimo technologijų ir gamintojų nurodytų taisyklių. Patyrę ir kvalifikuoti meistrai tokių klaidų dažniausiai nedaro.

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, jog polistireninį putplastį reikia naudoti tik tą, kuris Lietuvoje yra įteisintas bei sertifikuotas, o taip pat naudojamas pagal gamintojų paruoštas rekomendacijas ir taisykles. Statybų ekspertai, dėl aukštos gaminio kokybės, dažniausiai rekomenduoja pastatus šiltinti, būtent, Lietuvos gamintojų polistireniniu putplasčiu. Tuo tarpu efektyviausias šiltinimo būdas yra iš išorės, kai polistireninis putplastis padengiamas kompozicine tinkuojamąja sistema.

Pasak gaisrinės saugos specialisto K. Lukošiaus, Lietuvoje pagal galiojančius ir gaisrinę saugą reglamentuojančius dokumentus, laboratorijose yra tiriama bei vertinama ne atskira statybinė medžiaga, o visa sistema, kuri bus eksploatuojama pastačius ar renovavus pastatą.

Naujos Redakcijos Statybų Įstatymas

Statantiems, remontuojantiems ar rekonstruojantiems - nuo 2017-ųjų pradžios įsigaliojo naujos redakcijos Statybų įstatymas bei naujos statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Iš vienos pusės Statybų įstatymas sušvelnina reikalavimus statytojams, sumažina biurokratinę naštą, iš kitos pusės per privalomąjį statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą geriau apsaugomi tiek patys statytojai, tiek rangovų bei kitų asmenų interesai.

Pagal naująsias taisykles prievolė draustis privalomuoju draudimu atsiranda rangovui, kai jis su statytoju sudaro rangos sutartį visiems statinio statybos darbams, arba pačiam statytojui, tais atvejais kai, statytojas statybą vykdo ūkio ar mišriu būdu arba kai sudaro atskiras rangos sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statinio statybos darbams.

Draudimo sutarties terminas apima laikotarpį nuo statybos darbų pradžios iki pat jų pabaigos. Statybos darbų draudimo suma privalo būti ne mažesnė nei atliekamų statybos darbų vertė, o minimali civilinės atsakomybės draudimo suma - 43,4 tūkst. eurų. Pabaigus statybos darbus civilinės atsakomybės draudimas dėl atliktų darbų galioja dar dvejus metus.

Esminė naujovė - statybos darbus ir civilinę atsakomybę privaloma apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio, o ne pagal atskirą rangos sutartį.

Dar viena naujovė - detalus aplinkybių, dėl kurių išauga rizika, sąrašas. Besidraudžiantieji gauna gaires apie kokias pakitusias rizikos aplinkybes privalo informuoti draudiką.

tags: #ukines #veiklos #ribojimo #salygos #renovuojant #statinius