Skyrybos - santykių pabaigos etapas, kuris ne tik dažnai sukelia neigiamas emocijas, reikalauja papildomo laiko, bet ir profesionalių teisininkų ar kitų specialistų pagalbos. Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje vyksta UAB turto padalinimas skyrybų atveju, atsižvelgiant į įstatymus ir teismų praktiką.
Galbūt tokį stereotipą yra suformavę filmai ar pokalbiai prie arbatos puodelio, tačiau viešojoje erdvėje pasitaiko netgi teisininkų analogiškų komentarų. Siekiant išsklaidyti šį mitą, toliau trumpai bus pateikta, kada teismas bendrą sutuoktinių turtą (bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) dalija nelygiomis dalimis.
Pagrindiniai Turto Padalijimo Principai
Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes.
Dalijant bendrą sutuoktinių turtą galioja prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam sutuoktiniui tenka po ½ bendro turto dalį. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, pavyzdžiui vienam sutuoktiniui priteisdamas 60, 70 ar netgi daugiau procentų turto, o kitam - atitinkamai likusią mažesniąją dalį, jei konstatuoja, kad tam yra faktinis (surinkti įrodymai) ir teisinis (numato įstatymas) pagrindas.
Taigi, tas sutuoktinis, kuris siekia, kad jam būtų priteista daugiau nei pusė bendro sutuoktinių turto, turi įrodyti, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios leistų teismui priimti tokį sprendimą (nukrypti nuo lygių dalių).
Beje, tokią išvadą teismas gali padaryti ir savo iniciatyva, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus - pats gali rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus (priteisti daugiau nei prašoma) ar taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą (priteisti tai, ko net nėra prašoma).
Svarbu paminėti, jog santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt.
Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.
Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą.
Kada Teismas Gali Nukrypti Nuo Lygių Dalių Principo?
Įstatymas numato, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Svarbu pastebėti, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai jokiu būdu nėra pareiga teismui. Bet kokiu atveju teismui neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.
Taigi, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų interesų, pavyzdžiui, dalijant butą ar namą, gali būti atsižvelgta, su kuriuo iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikas (vaikai) ir tam sutuoktiniui priteisti didesnę dalį turto.
Reikia pastebėti, kad tai nėra taisyklė, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, automatiškai tenka daugiau turto. Dalijant bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai.
Šia teise teismai naudojasi vis rečiau, nes įsivyrauja praktika, kad vaiko gerovę užtikrina vaikui teikiamas išlaikymas. Nukrypimas nuo lygių dalių gali būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko interesus - teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, ir to negalima užtikrinti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu.
Kita aplinkybė, kuri gali lemti nelygias dalis dalijant bendrą turtą - sutuoktinio sveikatos būklė. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus ir dėl to jam yra būtinas tam tikras turtas, kad būtų užtikrinti jo interesai.
Trečia aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama teismui nusprendžiant bendrą turtą padalinti nelygiomis dalimis - vieno sutuoktinio turtinė padėtis. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių yra bedarbis, neturi jokio turto ir dėl to jam gali būti priteista didesnė bendro turto dalis.
Neabejotina, kad kaip ir sveikatos būklės atveju, taip ir turtinės padėties atveju, teismas turi aiškintis, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija. Jei sutuoktinio turtinė padėtis yra bloga, nes jis, tarkime, iššvaistė savo turėtą asmeninį turtą, didesnė bendro turto dalis jam neturėtų priklausyti.
Įstatymas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios lemia nelygų bendro turto paskirstymą. Tai reiškia, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Šias aplinkybes teismas nustato individualioje byloje, konstatuodamas jų reikšmingumą bylai.
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad svarbiomis aplinkybėmis gali būti vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taigi, teismui nustačius vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tai savaime nereiškia, jog nukentėjusiam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis.
Dažnai bylose teismai nusprendžia nukrypti nuo lygių dalių principo remiantis keletu aplinkybių, tačiau tokiu atveju teismas privalo nurodyti svariausias iš jų. Praktika rodo, kad kaltė dėl santuokos iširimo gali būti pripažinta viena iš tokių aplinkybių. Tačiau visais atvejais turi būti vertinama, kaip visos nustatytos aplinkybės kartu lemia išvadą, kad geriausiai nukentėjusio sutuoktinio ar jų nepilnamečio vaiko interesai bus apsaugoti nukrypstant nuo lygių dalių principo.
Kaip Supaprastinti Turto Dalybas?
Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.
Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.
Svarbu! Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.
Verslo Dalybos
Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.
Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.
Tiek bendras sutuoktinių turtas, tiek ir verslas skyrybų atveju dalijamas natūra. Verslas dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus).
Svarbu! Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškiai konstatavo bendrai gyvenančių nesusituokusių ir susituokusių asmenų turtinių santykių skirtumus.
Vaiko Išlaikymas
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 633 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.
Advokato Komentaras
Atsako advokatas Irmantas BALSYS: Vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) normomis, santuoka - tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Šiuo atveju, keliamas klausimas dėl turto padalinimo tarp sutuoktinių po santuokos nutraukimo.
Pagal CK 3.49 straipsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukiama bendru sutuoktinių susitarimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Sutuoktiniai santuoką bendru sutikimu gali nutraukti tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms, t.y. nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti dėl turto padalinimo, vaikų išlaikymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Jei sutuoktiniai tarpusavyje susitarti negali, turtas padalinamas teismo keliu.
Turto padalinimas priklauso ir nuo turto teisinio rėžimo, t.y. ar turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė Nuosavybė
Asmenine nuosavybe laikomas turtas, kuris:
- abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
- sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
- sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
- intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
- lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
- lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
- sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, kuris:
- įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
- pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
- pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
- įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
- pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Asmenine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas gali būti pripažintas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vadovaujantis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Bendruoju principu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, vadinasi ir visas turtas dalinamas į dvi lygias dalis. Skyrybų proceso metu, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką - sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, jeigu jos yra teisiškai reikšmingos. Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto - tai yra teismo diskrecija.
2025 m. gegužės mėn. LAT priėmė nutartį byloje Nr. Byloje ginčas kilo dėl vieno buto padalijimo - nuo lygių dalių buvo nukrypta tik šio konkretaus turto atžvilgiu. Ieškovas pareikštu ieškiniu butą prašė padalyti per pusę natūra, teigdamas, kad pats butu nesinaudos, nes gyvena kitur, tačiau savo dalimi leis naudotis šalių vaikams. Teismai patenkino atsakovės prašymą: jai buvo priteistas visas butas, o ieškovui - kompensacija už 1/3 buto vertės. Svarbu tai, kad neištikimybė, kurią nurodė atsakovė, nebuvo laikyta pagrindu nukrypti nuo lygių dalių, tačiau lemiamais tapo kiti aspektai: atsakovė liko gyventi bute su trimis skirtingų lyčių mokyklinio amžiaus vaikais, kuriems reikia tinkamų gyvenimo sąlygų ir asmeninės erdvės. Tokiu būdu buvo siekiama ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų, susijusių su šalių bendravimu dėl buto naudojimo tvarkos bei jo išlaikymo, skiriant prioritetą vaikų interesams, t. y.
Nagrinėdamas šią bylą LAT pabrėžė, kad sutuoktinių turto padalijimas - tai tėvų, o ne vaikų turtinių klausimų sprendimas. Įprastai vaikų gerovė užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu - vaiko teisė į gyvenimo sąlygas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiama nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Tokiu būdu situaciją būtų galima spręsti, jeigu butas tarp šalių būtų dalijamas natūra.
Svarbu tai, kad atsakovė įgijo ne tik teisę į butą, bet ir pareigą savo sąskaita grąžinti su butu susijusį banko kreditą. Tuo tarpu ieškovas buvo įpareigotas kiekvienam vaikui mokėti 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrįstai buvo nukrypta nuo lygių dalių principo - atsakovei paskirta didesnė dalis ginčo buto, o ieškovui priteista atitinkama kompensacija.
Svarbu, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Patarimai Kaip Pasiruošti Turto Dalyboms
- Dokumentų rinkimas: Pasirūpinkite visų svarbių finansinių ir nuosavybės dokumentų kopijomis.
- Konsultacija su teisininku: Kreipkitės į advokatą, kuris specializuojasi šeimos teisėje, kad gautumėte profesionalią konsultaciją.
- Derybos: Stenkitės rasti taikų susitarimą su buvusiu partneriu, kad išvengtumėte ilgų ir brangių teismo procesų.
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo sutikimą vsada galėsite pakeisti slapukų valdymo puslapyje (cookie settings).
Kokiais atvejais sutuoktiniui tenkanti bendro turto dalis gali būti sumažinama, bus aptarta kitame straipsnyje.
tags: #uab #turto #dalinimas #nutraukiant #santuoka