Įmonės ir jos vadovų atsakomybės atskyrimas yra vienas svarbiausių akcinės bendrovės veiklą apibrėžiančių principų. Vis dėlto jis nėra absoliutus, o kai kuriais atvejais akcinės bendrovės vadovui gali tekti asmeniškai atsakyti už tam tikrų įmonei tenkančių prievolių nevykdymą.
Dažniausiai vadovo asmeninės atsakomybės klausimas iškyla įmonės nemokumo ar bankroto atveju, taip pat vykstant ginčams tarp įmonės akcininkų. Teismui pripažinus, kad valdybos ar vadovo sprendimai įtakojo įmonės nemokumą ar bankrotą, vadovas ar įmonės valdybos nariai turi prisiimti asmeninę atsakomybę ir atlyginti įmonei padarytą žalą ar nuostolius.
Įmonės bankrotas yra viena iš situacijų, kai vadovui gali tekti prisiimti asmeninę atsakomybę.
Vadovo ir valdybos narių pareigos
Nors įmonės akcininko pareigos nėra tiksliai apibrėžtos, tačiau Civiliniame kodekse yra numatyta, kad akcininkas turi pareigą veikti sąžiningai ir protingai. Būtina atkreipti dėmesį, kad akcininkas netiesiogiai veikiantis kaip vadovas, prisiima tokią pačią atsakomybę kaip ir oficialus vadovas ar valdybos narys.
Įmonės vadovo ar valdymo organo pareigos yra daug plačiau ir išsamiau apibrėžtos Civilinio kodekso antros knygos 87 straipsnyje:
- Veikti sąžiningai ir protingai;
- Būti lojaliam;
- Laikytis konfidencialumo;
- Vengti interesų konflikto;
- Laikytis turto atskyrimo principo.
Elgtis sąžiningai ir protingai
Šis principas nurodo pareigą elgtis kaip rūpestingas asmuo - būtina surinkti aktualią informaciją ir jos pagrindu priimti sprendimą. Teismo atveju yra ieškoma įrodymų, kad vadovas surinko reikalingą informaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tokie įrodymai gali būti, pavyzdžiui, valdybos posėdžių protokolai, vadovo įsakymai, susirašinėjimai, skaičiavimai ir panaši informacija.
Lojalumo pareiga
Yra du pagrindiniai lojalumo principai:
- Vadovas turi elgtis pagal įmonės įstatus;
- Vadovas turi siekti aktyviai įgyvendinti tikslus, kuriems buvo įkurta įmonė.
Jei įrodoma, kad įmonės vadovas ar valdyba žinojo, jog įmonė yra nemoki ir ji nesiėmė jokių veiksmų, ji gali būti pripažinta asmeniškai atsakinga už įmonės nuostolius ar patirtą žalą. Teismo atveju vadovui ar valdybai reikia įrodyti, kad tokie klausimai buvo apsvarstyti ir į juos buvo atsižvelgta, geriausiai tą gali pagrįsti susirinkimų protokolai ar liudininkų parodymai. Įdomu tai, kad teismuose aplinkybė, jog įmonės vadovas ne laiku arba visai nepateikė bendrovės finansinės atskaitomybės Registrų centrui, dažniausiai vertinama kaip neatsakingas vadovo elgesys.
Konfidencialumas
Vadovas yra atsakingas už konfidencialios informacijos apsaugą. Jis privalo patvirtinti bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą ir tvarką, kuri įpareigotų darbuotojus tą informaciją saugoti. Tvarkoje turi būti nurodyta, kaip yra saugomos bendrovės paslaptys bei kas ir kokiais atvejais gali naudotis konfidencialia informacija.
Interesų konfliktas
Jei įmonė sudaro sutartis su vadovo ar valdybos narių susijusiomis šalimis, pavyzdžiui giminių ar draugų įmonėmis, apie tai vadovas ar valdybos nariai privalo pranešti akcininkams. Net ir tuo atveju, jei tokių sutarčių sąlygos atitinka rinkos sąlygas ir jas sudarant nėra pažeistas interesų konflikto principas, vis tiek rekomenduojama apie tokius sandorius informuoti įmonės savininką.
Turto atskyrimo pareiga
Kadangi vadovui yra patikima valdyti įmonės turtą, iš jo yra reikalaujama šio turto nenaudoti savo asmeniniams tikslams. Tokiu turtu laikomas ne tik materialus bendrovės turtas, bet ir nematerialus turtas - informacija. Pavyzdžiui, jei vadovas naudodamas konfidencialią įmonės informaciją pradeda vystyti savo asmeninį verslą ir iš to gauna naudos - turto atskyrimo principas yra pažeistas.
Kitos vadovo pareigų pažeidimo situacijos
Šie penki vadovo pareigų principai yra apibrėžti Civiliniame kodekse, tačiau remiantis teismų praktika, yra dar kelios situacijos, kurios įvardijamos kaip vadovo pareigų pažeidimai.
- Akivaizdus žalingumas: Dažna situacija, kai vadovas yra pripažįstamas akivaizdžiai daręs žalą įmonei. Pavyzdžiui, jei vadovas neatlygintinai suteikė paslaugų, perleido prekes ar perleido įmonės turtą. Taip pat galima ir priešinga situacija - įmonės vadovas įsigijo turto už nepagrįstai didelę ir rinkos sąlygų neatitinkančią kainą.
- Nepateisinama rizika: Vadovo sprendimas už grynuosius pinigus įsigyti bevertį turtą, ar esant įmonės nemokumo rizikai sudaryti naujas lizingo sutartis dėl, pavyzdžiui, prabangių automobilių įsigijimo yra vertinamas kaip nepateisinama rizika.
- Neatitikimas geriems verslo standartams: Geriems verslo standartams prieštarauja paimtos paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, atitinkamai įkeisto turto praradimas, taip pat paskolų suteikimas, įkeitimų pasirašymas, premijų vadovui išmokėjimas be valdybos pritarimo ar akcininkų sutikimo. Didelės reprezentacinės išlaidos, nepagrįstos investicijos, kai įmonė nevykdo veiklos arba jos finansinė padėtis yra sunki, taip pat laikoma žalingais vadovo sprendimais.
Verslo sprendimo teisė
Pagrindinis išsigelbėjimo būdas - tai verslo sprendimo teisė, įteisinta 2014 m. (angl. business judgement rule) - kuri reiškia, jog sprendimus priima įmonės vadovas preziumuojant, kad buvo priimtas teisingas sprendimas, jeigu vadovas laikėsi šių trijų sąlygų:
- Surinko aktualią informaciją;
- Tuo metu jis nebuvo interesų konflikte;
- Gali paaiškinti, kokia buvo sprendimo logika.
Jei šios sąlygos yra įvykdytos vadovo pozicija jo priimtų sprendimų atžvilgiu yra saugi.
Praktiniai patarimai vadovams ir valdybos nariams
- Būtina saugoti dokumentus dėl esminių įmonės sprendimų - protokolus, susirašinėjimus el.paštu su finansininkais, teisininkais, konsultantais. Pavyzdžiui įsigyjant įmonę, būtina atlikti jos finansinės ir teisinės būklės patikrinimą (angl. due diligence).
- Elgesys posėdžių metu - valdybos susirinkimuose priimant įmonei nepalankų sprendimą „prieš“ balsavę valdybos nariai nuo atsakomybės yra atleidžiami.
- Narystės ar vadovo darbo sutartys - valdybos narių atsakomybė apribojama iki tam tikro dydžio.
- Įstatai - apribojimus dėl žalos atlyginimo galima nustatyti ir įmonės įstatuose.
- Akcininkų susirinkimas - ruošdamas metinį pranešimą akcininkų susirinkimui, vadovas turi identifikuoti galimą riziką. Jei akcininkai tokiam pranešimui pritaria ir patvirtina, vadovo asmeninė atsakomybė yra ribota.
- Draudimas - apdraudžiami valdybos nariai ir vadovai, tačiau būtina atsižvelgti į draudimo terminus. Draudimo sutartys dažniausiai galioja trumpą laiką ir jos nepadengia galimų teisinio bylinėjimosi kaštų.
- Įmonės informacijos ir finansinių ataskaitų perdavimas kitam vadovui turi būti tinkamai įforminamas, privaloma atlikti inventorizacijas, pasirašyti priėmimo - perdavimo aktus ir atlikti kitas būtinas procedūras.
Ir pabaigai, būtina atkreipti dėmesį, kad dar 3 metus po vadovo ir įmonės darbo santykių pasibaigimo, įmonės akcininkai gali kreiptis į teismą ir reikalauti asmeninės buvusio įmonės vadovo atsakomybės už įmonei padarytą žalą ar patirtus nuostolius.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra viena iš kreditorių, kurių interesus vadovas privalo atsižvelgti.
Teismų praktika
Teismas išaiškino, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas pažeidė įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, kai beveik 90 proc. įmonės sąskaitoje esančių lėšų panaudojo pirmiausiai savo atlyginimui išsimokėti, o ne padengė bendrovės turimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Skola siekė beveik 70 tūkst. eurų, tačiau iš bendrovės, susidūrusios su mokumo problemomis, sąskaitoje esančių 2343 eurų vadovas didžiąją dalį lėšų (2207 eurų) skyrė būtent savo atlyginimui.
Visų pirma, Teismas išaiškino, kad įmonės vadovas ėmėsi sąmoningų būtent prieš VMI, kaip kreditorių, nukreiptų veiksmų, dėl kurių valstybės institucija negavo jai teisėtai priklausančių lėšų. Išsimokėjęs lėšas sau vadovas užkirto kelią jas gauti VMI, kuriai pagal reikalavimų vykdymo eiliškumą turi būti teikiama pirmenybė.
Įsiskolinimas VMI buvo gerokai didesnis nei įmonės sąskaitoje esančių apyvartinių lėšų suma, bet tai neturi įtakos įsipareigojimų vykdymo eiliškumui, įtvirtintam Civiliniame kodekse. Jame numatoma, kad skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems esamiems įsipareigojimams padengti privalo atsiskaitymus atlikti laikydamasis konkrečios eilės. Viena iš jų - mokėjimai pagal dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. Šios bylos atveju VMI jau buvo pradėjusi skolos išieškojimą, o aukštesnės eilės kreditorių įmonė neturėjo. Dėl to vadovas privalėjo visų pirma sumokėti lėšas VMI.
Maža to, jei įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų, įskaitant ir mokesčių administratoriui, vadovas privalo pradėti įmonės nemokumo procedūrą. Būtent ji leidžia užtikrinti, kad esamas įmonės turtas būtų panaudotas tinkamai atsiskaityti su visais kreditoriais.
Vadovas ne tik nepasirūpino, kad būtų padengiami įsipareigojimai konkrečiam kreditoriui, bet ir matydamas, jog įmonė negali to padaryti, nesiėmė būtinų veiksmų ir neinicijavo nemokios įmonės bankroto procedūrų. Tai leido Teismui įžvelgti asmeninę vadovo atsakomybę ir priteisti iš jo žalą - t. y. Teismo vertinimu, šiuo atveju vadovo veiksmai buvo nukreipti prieš vieną konkretų kreditorių - VMI, kuriam buvo padaryta tiesioginė asmeninė žala.
Aptariamoje byloje Teismas sprendė, kad situacija yra iš esmės kitokia - vadovo veiksmai negali būti pripažįstami veiksmais, kuriais buvo siekiama derinti visų bendrovės kreditorių interesus ar išsaugoti įmonės veiklą.
Ši byla yra pavyzdys, kad akcinės bendrovės vadovui išskirtiniais atvejais gali tekti prisiimti asmeninę atsakomybę už neįvykdytus įmonės įsipareigojimus.
Panašaus pobūdžio bylos teismuose tikrai nėra retos, tačiau jose palankaus sprendimo anksčiau dažniau sulaukdavo ne kreditoriai, o įmonių vadovai. Iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo ne vieną bylą pagal tokio pobūdžio VMI ieškinį, tačiau jie būdavo atmetami.
Pavyzdžiui, vienu iš nagrinėtų atvejų vadovas vykdė atsiskaitymus su daugeliu kreditorių - tarp jų ir VMI. Tokiu būdu jis bandė derinti visų bendrovės kreditorių interesus, t. y. vykdė mokėjimus didžiajai daliai kreditorių, įskaitant ir VMI.
Kitoje byloje buvo įvertintos aplinkybės, kad liko nepadengti ne tik VMI, bet ir kitų tos pačios bei aukštesnės eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Kaip ir tai, kad mokėjimo eiliškumo pažeidimu buvo teikiamas prioritetas tiekėjams, patalpų nuomotojams bei darbuotojams.
Savo esme VMI ieškinys vadovui yra specifinis - t. tiesioginis kreditoriaus ieškinys prieš vadovą dėl žalos atlyginimo.
Kaip tvarūs sprendimai veikia kasdienį darbą viešajame sektoriuje?
Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, matyti, kad bendrovės valdymo organų (vadovų) ir bendrovės dalyvių (akcininkų) civilinės atsakomybės taikymo pagrindai yra skirtingi, kadangi skiriasi aukščiau minėtiems subjektams teisės aktuose nustatytų pareigų bei atsakomybės pačiai bendrovei, jos kreditoriams apimtis.
Manytina, kad siekiant nustatyti, kuriam iš minėtų asmenų turėtų kilti civilinė atsakomybė, visų pirma, yra reikalinga įvertinti veiksmus/neveikimą, kuriais buvo padaryta žala bei konkretaus asmens, kuriam yra siekiama taikyti civilinę atsakomybę teisės aktuose nustatytų pareigų apimtį, taip pat atsižvelgti į tai, kieno veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.