Renkantis nekilnojamojo turto vystytoją, svarbu atsižvelgti į kitų klientų patirtį. Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie UAB "Sostinės kotedžai" (Hauz.lt) veiklą, išanalizuosime galimas problemas ir pateiksime ekspertų komentarus bei patarimus, kaip apsidrausti nuo nesklandumų.
Sostinės kotedžai, UAB (kodas 304401965) buvo įkurta 2016-09-22. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Įmonę valdo 2 akcininkai (fiziniai asmenys). Šiuo metu Sostinės kotedžai, UAB įsikūrusi adresu Liepų g.
2024 metais Sostinės kotedžai, UAB pardavimo pajamos siekė 894 876 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 172 423 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 1. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia.
Klientų Patirtis: Problemos ir Nusivylimai
Renata (vardas pakeistas moters prašymu - red.) prieš metus su vystytoju „Sostinės valdos“ (Hauz.lt) pasirašė preliminarią pirkimo sutartį dėl buto Kalnėnuose, kai projekto statybos dar nebuvo prasidėjusios. Po metų ji pradėjo domėtis statybų darbais ir eiga ir netikėtai sulaukė akibrokšto.
„Skambinau pasidomėti, kaip vyksta darbai. Buvau patikinta, kad viskas tvarkoje, ir rugsėjį viskas jau bus pabaigta. Praėjus maždaug dviem savaitėms po skambučio, gavau laišką, kad arba jie nori nutraukti sutartį, arba pakelti kainą 24 tūkst.“, - pasakoja Renata ir pažymi, kad sutartyje nurodyta kaina buvo apie 70 tūkst. eurų.
Moteris nenorėjo sutikti su tokiais drastiškais kainų pokyčiais, juolab kad vystytojas, kaip ji teigia, neatsiuntė jokių dokumentų, kurie juos pagrįstų. Anot jos, pardavėjas keitė ir motyvus sutarties nutraukimui.
„Iš pradžių rėmėsi force majeure - karu: neva dėl jo pakilo statybų kainos, todėl nebegali pastatyti objekto sutartomis kainomis. Vėliau man tikino, kad yra pasibaigusi preliminari sutartis ir ji nebegalioja. Nors viename iš sutarties punktų pažymėta, kad kol nepasirašyta notarinė sutartis, galioja preliminari. Didžiosiomis raidėmis parašyta, kad jie įsipareigoja iki birželio pasirašyti su manimi notarinę sutartį. Vadinasi, jie pažeidė sutartį“, - pažymi pašnekovė.
Pirkėja siūlė įvairius variantus: parduoti būstą tokios būklės, koks jis šiuo metu, sumokėti kompensaciją, tačiau vystytojas atsisakė. Maža to, moteris tikina negalinti atgauti savo sumokėto užstato - apie 10 tūkst. eurų.
„Man sakė pasirašyti dokumentą, įrodantį, kad neturėsiu jokių pretenzijų. Tokiu atveju grąžintų mano užstatą. Pagal įstatymą, man pardavėjas turėtų sumokėti 5 proc. nuo sumos, kad pažeidė sutartį. Tačiau šio dalyko jie nepripažįsta. Iš pradžių jie dar sutiko apmokėti tiesiogines išlaidas, bet galiausiai nieko nesumokėjo. Pavyzdžiui, paskolų brokeriui, kuris padėjo sutvarkyti paskolą, mokėjau kelis šimtus eurų. Vystytojui nusiunčiau pavedimo kopiją, ir gavau atsakymą, kad čia padirbta“, - pasakoja Renata.
Ji teigia kol kas nesikreipusi į policiją, bandanti atgauti pinigus gražiuoju, bet su teisininkais jau konsultavosi kelis kartus. Ji neatmeta, kad gali tekti šį ginčą spręsti teisme. Tačiau tą ji ruošiasi daryti ne viena, buria ir kitus gyventojus, kurie galimai nukentėjo nuo to paties vystytojo.
Renatos teigimu, „Sostinės valdos“ butų kainas pakėlė visiems pirkėjams, kai kurie iš jų sutiko su pokyčiais, nes kito pasirinkimo nebeturėjo. „Kalbėjau su moterimi, kuri pirko 30 kv. m butą, jai pakėlė kainą 16 tūkst. eurų. Ji nebegalėjo iš banko tiek pasiskolinti. Vis dėlto ji sutiko, iš kažkur pasiskolino pinigų, nes rinkoje jau nieko už tokią kainą neberastų, ką prieš metus galėjome įsigyti. Iš žmonių šaipomasi lygioje vietoje“, - pabrėžia moteris.
Rimantas (vardas pakeistas - red.) tame pačiame Kalnėnų rajone iš „Sostinės valdos“ nusipirko kotedžą, tačiau jo statybų pabaigos laukia jau daugiau nei pusmetį. „Turime daug problemų dėl komunikacijos ir terminų. Statytojas turėjo pabaigti kotedžo statybas praėjusį lapkritį. Iki tol mums sakė, kad pabaigs ir viskas bus gerai. Iki paskutinio mėnesio nebuvo jokių pranešimų, kad vėluos statybos. Mes pardavėme savo butą, ruošėmės įsirenginėti ir kraustytis. Sutartį su įmone pasirašėme gegužę, bet statybos dar nėra baigtos. Notarinėje sutartyje nurodyti terminai - iki liepos pabaigos. Jei pabaigs rugsėjį, vėluos apie devynis mėnesius. Visą šį laiką patiriame nuostolių, nes turime nuomotis būstą, tačiau jų kompensuoti niekas neketina“, - piktinasi vyras.
Vis dėlto didžiausia problema, anot jo, net ne vėluojančios statybos, o vystytojo komunikacija. „Niekada neatrašo į el. laiškus ir pretenzijas, ignoruoja, tik paskambinus dar ką nors pasako. Sulaukėme ir grasinimų dėl kainų kėlimo. Jei skambini ir sakai, kad vėluoja statybos, sulaukdavome atsakymo: džiaukitės, kad nepakėlėme kainos ir mažiau pergyvenkite dėl terminų. Buvo ir problemų dėl broko, galiausiai tai išsprendė, bet reikėjo labai pasistengti. Klausimas - kas bus, kai koks nors brokas išlįs tada, kai jau viską pastatys ir priduos, ir turės būti garantinis aptarnavimas, jei jau dabar taip sunku susisiekti ir gauti kokį nors atsakymą“, - svarsto Rimantas.
Nors kainų „Sostinės valdos“ jam ir nepakėlė, tačiau kaimynui teko plačiau atverti piniginę. „Statomi 10 kotedžų, iš jų galėjai rinktis 2 arba 3 aukštų. Žmogus nusipirko dviejų aukštų, bet per klaidą jam pastatė trijų. Jis sako - man nereikia trijų aukštų, nenoriu papildomai mokėti 8 tūkst. eurų. Atsakymas į visus klausimus paprastas: nenori - nepirk arba mokėk daugiau“, - pasakoja jis.
Vystytojo Pozicija ir Argumentai
Įmonė „Sostinės valdos“ (Hauz.lt), kuriai vadovauja Dalius Bagdonavičius, pakomentavo susiklosčiusią situaciją. „Dėl kainos didėjimo pažymime, kad UAB „Sostinės valdos“ yra užsakovas, o statybos darbus atlieka rangovai. Jie informavo, kad pasikeitus rinkos kainoms (tiek padidėjus darbo užmokesčiui, tiek ženkliai pabrangus medžiagoms ir t. t. nebeįmanoma atlikti darbų už ankščiau susitartas kainas.
„Sostinės valdos“, siekdama išvengti kainos didinimo pirkėjams, rinkoje ieškojo kitų rangovų, kurie galėtų atlikti darbus už su pirkėjais suderintą kainą ir susitartais terminais. Tačiau susidūrėme su situacija, kai dalis rangovų nurodė, kad už tokias kainas dėl ženklaus kainų išaugimo jie objektyviai negali pabaigti darbų, arba nurodė, kad tokius darbus galėtų atlikti po metų-dvejų, tačiau patvirtinimo, kad ir nukėlus terminą kainą nedidės - negalėjo duoti. Taigi, susidūrėme su situacija, kai arba buvome priversti didinti kainą ir tęsti statybą su esamais rangovais, arba iš esmės stabdyti statybas neapibrėžtam terminui, tačiau nesant jokios garantijos, kad po statybų stabdymo, statybų kaina nekis“, - rašoma bendrovės atsiųstame komentare.
Kaip tikina, įmonė su kiekvienu pirkėju bando ieškoti sprendimo būdo, o nesutikus su kainų pakėlimu, sumokėti avansai grąžinami ir patirti nuostoliai esą padengiami. „Suprasdami, kad pirkėjams tiek kaina, tiek statybos terminai yra jautrus klausimas, pradėjome kalbėtis su kiekvienu pirkėju, siekdami rasti optimaliausią susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą, informavome apie susiklosčiusią situaciją ir, jeigu pirkėjai nėra suinteresuoti kainos didinimu ir tai netenkina jų interesų, nurodėme, kad grąžinsime jų sumokėtus avansus ir kartu padengsime pirkėjų pagrįstus nuostolius“, - teigia „Sostinės valdos“.
Įmonė pažymi, kad su didžiąja dalimi pirkėjų pavyko rasti kompromisinį variantą - dauguma pirkėjų esą sutiko su kainos didinimu. „Didžioji dalis, suprasdami susidariusią situaciją, kad galutinė kaina didėjo ne dėl „Sostinės valdos“ veiksmų, sutiko su kainos padidinimu, kitiems yra grąžinti avansai ir kompensuoti patirti pagrįsti nuostoliai. Su trečiąja grupe, kurią sudaro mažuma pirkėjų, iki šiol deramės ir bandome surasti susiklosčiusios situacijos sprendimą. Jų esame paprašę, kad pateiktų įrodymus apie patirtus nuostolius ir kartu su nuostoliais nurodėme, kad grąžinsime jų sumokėtą avansą“, - patikina vystytojas.
Bendrovė plačiau nepakomentavo Renatos situacijos dėl konfidencialumo. „Atsižvelgiant į tai, kad nežinome, apie kokį konkrečiai pirkėją klausiate ir kokia yra konkreti situacija, negalime pakomentuoti teiginių apie tai, kad yra negrąžintas avansas ar nuostolių atlyginimo terminų. <...> Yra likę keli pirkėjai, kurie dar nėra išreiškę savo galutinės pozicijos dėl to, ar sutinka su kainos didinimu, ar nori, kad jiems būtų grąžintas avansas bei kompensuoti realūs nuostoliai. Tačiau, atsižvelgiant į saistančias konfidencialumo sąlygas, detalesnės informacijos apie asmenis pateikti negalime“, - komentuoja „Sostinės valdos“.
Po metų atrado defektų Delfi pasiekė dar viena istorija apie NT vystytoją „Sostinės valdos“ (Hauz.lt). Skaitytojas Gražvydas su žmona prieš dvejus metus Kalnėnuose, Kašubų g., iš šios įmonės nusipirko naują kotedžą, tačiau netrukus jo laukė nesibaigiantys konfliktai.
Jo teigimu, tik galutinai įsigijus kotedžą bet kokia komunikacija su statytoju nutrūko - esą buvo neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei el. paštu. Pirmiausia vyras norėjo išspręsti defektų tvarkymo problemas, kurios atsirado jau po metų.
„2021 metų vasarą „išlindo“ statybos defektai: skilo didelis stiklo paketas ir pradėjo pūti bei sakuotis terasos danga, kuri tapo neįmanoma eksploatuoti. Kreipėmės į statytoją, tačiau jis ilgą laiką visiškai ignoravo kreipimąsi ir daugiau negu du mėnesius nesiteikė nei atsakyti, nei atvykti pažiūrėti defektų ar pasiūlyti konkrečių variantų dėl jų šalinimo.
Matydamas visišką ignoravimą pasisamdžiau nepriklausomus ekspertus, kurie įvertino ir nustatė, jog už abu defektus yra atsakingas statytojas. Jie paskaičiavo, kad defektų šalinimas kainuos beveik 4 tūkst. eurų. Pateikus šią informaciją statytojui ir nurodžius, jog nesulaukus žalos atlyginimo būsiu priverstas defektus šalinti savo kaštais ir kreiptis į teismą, iš statytojo pirmą kartą sulaukiau atsakymo, kad bandau pasipelnyti iš „sąžiningo verslininko“, nes nuostolių kaštai neva gerokai mažesni.
Kai atsakiau, kad laukiu konkrečių pasiūlymų, kaip defektus galima pašalinti pigiau, šis „sąžiningas verslininkas“ dingo. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl defektų šalinimo“, - pasakoja Gražvydas ir priduria, kad kiti kaimynai taip pat turi nusiskundimų, o ir pas jį patį atsirado naujų defektų, todėl kartu svarsto kreiptis į teismą.
Statytojas kelia klausimų dėl pirkėjo elgesio sąžiningumo Įmonė „Sostinės valdos“, kuriai vadovauja Dalius Bagdonavičius, Delfi pateikė išsamų šios situacijos komentarą. „Bendrovė nuo pat pradžių sprendė klausimus su pirkėju dėl jo nurodytų defektų, dalį jų pašalino, o dėl dviejų likusių - terasos ir lango - tęsė bendravimą su pirkėju, siekiant išsiaiškinti situaciją.
Bendrovė persiuntė pirkėjui informaciją, kurią gavo iš stiklo gamintojo, ir buvo siekiama išsiaiškinti defektų susidarymo priežastis: ar tai įvyko dėl jų kokybės, ar dėl naudojimo. Ypač bendrovę neramino pateikti duomenys apie galimus medinės terasos defektus, nes iš daugiau kaip 50 namų pirkėjas buvo vienintelis, kuriam atsirado bet kokie medinės terasos defektai.
Bendrovė net 2 kartus pirkėjui raštu patvirtino, jog bendrovė vykdys savo garantinius įsipareigojimus ir viską ištaisys savo kaštais, tačiau bendrovė nori surinkti reikiamus dokumentus, kurių pagrindu galės reikšti reikalavimus už tai atsakingiems asmenims, t. y. gamintojui ar rangovui. Nepaisant tokių pateiktų patvirtinimų ir prašymų pateikti bendrovei svarbius įrodymus, pirkėjas ne tik nepateikė tokių dokumentų, bet ir nepraėjus nė savaitei po paskutinio prašymo ir patvirtinimo dienos, pasikeitė terasą į plastikinę, nesudarydamas bendrovei ne tik galimybės ištaisyti defektų, bet ir atgauti stiklą ir medinės terasos medžiagas, kad būtų galima reikšti tolesnius reikalavimus stiklo gamintojui ar terasos darbus atlikusiems asmenims.
Apie tokias aplinkybes ir pirkėjo elgesį, kai pirkėjas pasikeitė langą ir medinę terasą į kompozitinę terasą, bendrovė sužinojo tik gavusi ieškinį teisme, kuriame vykstančioje byloje bendrovė neneigia ir sutinka su savo pareiga šalinti garantinio laikotarpio defektus, tačiau kelia klausimų dėl pirkėjo elgesio sąžiningumo ir bendrovės galimybės toliau ginti savo teises prieš už defektus atsakingus asmenis, pirkėjui sunaikinus stiklą su defektais. Bet kuriuo atveju bendrovė ir teisme siūlė pirkėjui užbaigti ginčą taikiai ir atlyginti patirtas išlaidas, tačiau teismo procesas iki šiol tebesitęsia“, - rašoma įmonės „Sostinės valdos“ atsiųstame komentare.
Negali priduoti savo kotedžo Statybų defektai - ne vienintelė problema, su kuria susidūrė Gražvydas. Nors kotedžą jis nusipirko prieš dvejus metus, vilnietis iki šiol negali jo priduoti, t. y. gauti statybos užbaigimo akto, nes statytojas, kaip teigia, nepateikia dviejų privalomų draudimų: Statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Garantinio laikotarpio laidavimo rašto.
Notarinėje sutartyje taip pat numatyta, kad statytojas garantinio laidavimo raštą įsipareigoja išduoti per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, tačiau jis to esą nesilaiko.
Kreipėsi į Statybų inspekciją, bet atsakymas nustebino Būtent tai Gražvydas ir padarė, tačiau Statybų inspekcijos atsakymas jį šokiravo. „Šie draudimai yra privalomi, remiantis įstatymu, ir įdomiausia yra tai, jog jie yra privalomi norint priduoti statinį. Kadangi be šių dokumentų negaliu priduoti savo pastato, kreipiausi į Statybų inspekciją dėl nesąžiningo statytojo, nurodydamas, kad šis nesilaiko teisės aktų. Statybų inspekcijos atsakymas daugiau, nei šokiravo. Inspekcija nurodė, kad šios draudimo sutartys yra privalomos ir statytojas jas privalo turėti bei be jų negalėsiu priduoti savo kotedžo, tačiau nurodė, jog tai, kad statytojas nevykdo statybos įstatymų, - ne jų problema“, - stebisi Gražvydas.
Jis pasidalijo Statybų inspekcijos atsakymu, kuriame nurodyta, kad privačių sutarčių sudarymas, kontrolė ar priežiūra nėra inspekcijos kompetencijos sritis: „Naujų statinio savininkų ir buvusių statytojų (rangovų) santykiai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų ūkio subjektų sutartinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
Statybų inspekcija: akivaizdu, kad statytojas bando išvengti savo prievolių Tą patį Statybų inspekcija nurodė ir Delfi. Ar „Sostinės valdos“ turi nors vieną iš minėtų dokumentų - laidavimo draudimo raštą ir statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, - nei Vilniaus savivaldybė, nei Statybų inspekcija neatsakė.
Pastaroji nurodė, kad minėti draudimai nėra reikalingi statybos leidimui gauti, jie yra privalomi tik statybos užbaigimo metu. Bet kokiu atveju prieš dvejus metus tiek statant ūkio būdu, tiek rangos būdu statinio statybos darbai ir civilinė atsakomybė turėjo būti draudžiama privalomuoju draudimu, informuoja Statybų inspekcija.
Jos vertinimu, iš skaitytojo pasakojimo ir kreipimosi į inspekciją akivaizdu, jog statytojas bando išvengti savo prievolių ir nevykdo įstatyme numatytų savo prievolių. Jei visgi statytojas iš tikrųjų neturi minėtų privalomų dokumentų, jam gali grėsti baudos.
Dvejus metus nepriduoda gatvės ir vandentiekio savivaldybei Maža to, vyras pasakoja, kad statytojas šantažuoja ir siekia pasipelnyti iš pirkėjų. Kašubų gatvė, kurioje yra kiek daugiau negu 60 kotedžų, baigta statyti daugiau nei prieš dvejus metus, bet iki šiol gatvės nėra apšviestos, nors šviestuvai įrengti.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tiek pat laiko „Sostinės valdos“ yra nepridavusi šios gatvės ir vandentiekio Vilniaus savivaldybei. Kaip pasakoja vyras, statytojas kotedžų gyventojams pats išrašo sąskaitas už vandenį gerokai didesnėmis kainomis, nei perkama iš „Vilniaus vandenų“, bet su gyventojais nėra sudaręs jokių sutarčių.
„Statytojas savavališkai išrašinėja sąskaitas už vandenį, šantažuoja gyventojus ir reikalauja neadekvačių sumų už vandenį be visiškai jokio pagrindo. Mes mokame 1,62 Eur, o gretimoje gatvėje žmonės už vandenį moka 0,91 Eur be PVM“, - pabrėžia Gražvydas.
Statytojas: sąskaitose atsispindi remontas dėl tinkluose rastų sauskelnių Kaip tikina „Sostinės valdos“, bendrovės pastatytų namų vandens ir nuotekų tinklai Kašubų gatvėje neturėjo galimybės iš karto būti prijungti prie „Vilniaus vandenų“ valdomų tinklų, nes juos skyrė kito privataus vystytojo valdomi tinklai.
„Šiam tik neseniai perdavus savo tinklus „Vilniaus vandenims“, sutartį dėl įvadinio skaitiklio bendrovė su „Vilniaus vandenimis“ jau pasirašė, ir artimiausiu metu gyventojai turės galimybę už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą sutartis sudaryti tiesiogiai su „Vilniaus vandenimis“. Apie tai visi gyventojai jau yra informuoti.
Už suvartotą vandenį visiems gyventojams buvo išrašytos sąskaitos, remiantis bendrovei kito tinklų savininko pateikta sąskaita, kurioje buvo įtrauktas ...
Kai kurie klientai teigiamai vertina "Hausitus" (susijusi įmonė) veiklą:
- "Viskas sklandziai ir greitai be papildomu klausimu ypac su Vaidu Šukiu. Gavau geru ir naudingu patarimu perkant nekilnojama turta."
- "Labai noriu padėkoti Vaidui už jo profesionalumą, dėmesingumą, nuoširdų bendravimą parduodant butą - drąsiai rekomenduoju brokerį Vaidą."
- "Puiki, energinga ir profesionali komanda! Visada malonu dirbti ir turėti reikalų su tokiais žmonėmis!"
- "Esu labai patenkinta HAUSITUS paslaugomis: patikima, saugu ir greita."
Tačiau svarbu atsižvelgti į visus atsiliepimus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, kad susidarytumėte objektyvų vaizdą apie įmonės veiklą.
Teisiniai Aspektai ir Ekspertų Patarimai
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ advokatė, NT teisės ekspertė Eglė Višinskienė sako, kad šiuo atveju vystytojui gali būti taikoma šalių sutartimi sutarta atsakomybė: bauda, palūkanos, delspinigiai, nuostoliai ir kt., tačiau kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti individualiai.
Ekspertė pažymi, kad šiuo metu itin dažna praktika, kai rangovai, motyvuodami išaugusiais statybų kaštais, teikia vienašalius pareiškimus pirkėjams apie didinamas objektų kainas, o nesutikimo atveju - gąsdinama sutarčių nutraukimu. E. Višinskienė atkreipia dėmesį, kad sutarties kaina vienašališkai negali būti keičiama. Norėdamas keisti sutarties kainą pardavėjas esą gali tai padaryti tik pirkėjui ir pardavėjui susitarus arba teismo sprendimu. Kitu atveju laikoma, jog atsisakymas parduoti už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą yra atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.
„Visgi juridinis asmuo savo veikloje prisiima tam tikrą riziką, taigi ir tam tikrų nuostolių atsiradimo galimybę. Sutarties kaina ir kitos šalių nurodomos aplinkybės, net ir atsižvelgiant į tai, kad jos nėra vienai šaliai labai palankios, savaime nereiškia, kad pažeidžiama šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Tokiu atveju pardavėjas gali siekti, bet ne vienašališkai primesti pirkėjui, jog sutartis būtų peržiūrima ir rastas bendras susitarimas dėl sutarties kainos pakeitimo. Kitu atveju pardavėjas turėtų kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir įrodinėti, jog dėl išaugusių statybos kaštų pažeidžiama šalių pusiausvyra. Svarbu ir tai, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles“, - komentuoja advokatė.
Ji atkreipia dėmesį, kad preliminariosios sutarties pažeidimo, t. y. nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. „Atsisakymas parduoti už sutartą kainą gali būti laikomas sutarties pažeidimu. Taigi šiuo atveju, jei rangovas nepagrįstai delsė ir pagrindinė sutartis nesudaryta laiku dėl pardavėjo kaltės, ar pardavėjas atsisako parduoti objektą už sutartą kainą, pirkėjas turi teisę kreiptis į pardavėją, prireikus ir į teismą, dėl avanso grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo“, - pažymi E. Višinskienė.
NT teisės ekspertė pataria, kaip apsidrausti nuo tokių atvejų. „Gyvenant tokiu neramiu laikotarpiu ir jau suprantant pandemijos, karo grėsmes, svarbu sudarant preliminariąsias sutartis ateityje aiškiai apsibrėžti kainos keitimo ar kitų sutarčių sąlygų keitimo galimybes, atsakomybės ribas, tam, kad tiek pardavėjas, tiek pirkėjas aiškiai žinotų savo teises ir pareigas ir nekiltų noras nepagrįstai manipuliuoti susidariusia situacija“, - pažymi „Ilaw Lextal“ advokatė.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Kristina Matvejenkaitė atkreipia dėmesį, kad dėl defektų šalinimo pirmiausia reikia kreiptis į patį statytoją ir būtinai raštu, o jam atsisakius geranoriškai pašalinti defektus, rekomenduoja patiems nepriiminėti sprendimų ir prašyti teisininkų pagalbos.
„Jeigu defektai nėra avarinės būklės, geriau neskubėti jų patiems šalinti, nes vėliau gali būti sunku nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir atgauti visą defektų šalinimo išlaidų sumą. Bet kuriuo atveju reiktų turėti mintyje tai, kad prieš patį statytoją dėl defektų atsiradimo per garantinį laikotarpį atsako jo pasamdyti rangovai, kurie taip pat turi turėti ir statytojui pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui)“, - komentuoja teisininkė.
Teisininkė K. Matvejenkaitė atkreipia dėmesį, kad privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu turi draustis ne nekilnojamojo turto vystytojai, o statinio rangovai. „Taigi jeigu kotedžą ar kitą nebaigtą statinį parduoda ne statinio rangovas, o jį pasamdęs statytojas - nekilnojamojo turto vystytojas, jo atžvilgiu negalima reikšti jokių pretenzijų dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo“, - pažymi ekspertė.