Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą, kad įmonės turtinė ir finansinė būklė būtų geriau įvertinta. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos konkurencingumo lygį, yra investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą. Gamybos augimui ir darbo produktyvumo didinimui visada reikalingos papildomos investicijos, kurios yra prielaida naujų, pažangių technologijų diegimui, vykdant ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimą.

Ilgalaikio Materialiojo Turto Svarba
Įmonės ilgalaikis materialusis turtas dažnai sudaro didžiąją viso įmonės turimo turto dalį. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla ir veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan.
Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika rodo, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą.
Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus.
Turto Vertės Nustatymo Problemos
Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva, o įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kitų teisės aktų reikalavimais. Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina. Aktyvioji rinka apibūdinama kaip rinka, kurioje egzistuoja šios sąlygos: rinkoje parduodamos prekės yra homogeniškos, bet kuriuo metu nesunkiai galima surasti suinteresuotus pirkėjus/pardavėjus, ir visiems prieinama informacija apie kainas. Tačiau visos šios sąlygos daugeliu atvejų neegzistuoja, ypač dabartinėse rinkose Lietuvoje.

Apskaitos Politika ir Jos Svarba
Siekiant teisingo turto įvertinimo, būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonės buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinės būklės finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai, yra gana nauji dokumentai, ir šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą.
Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikimumą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą. Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatytas ir turto apskaitos tvarkymas.
Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką, išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis, arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika.
Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką. Taigi, apskaitos pertvarkymas yra aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama.
Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS, alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Pagrindiniai Apskaitos Principai
VAS nustatyta dešimt bendrųjų apskaitos principų: įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos.

Verslas - veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių, finansinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis. Svarbu pasirinkti tokias išteklių rinkas ir pirkimo laiką bei mastą, kad gamybos kaštai būtų mažiausi, o uždirbamas pelnas kuo didžiausias.
Norint valdyti įmonę, šiuo metu jau nepakanka būti jos savininku ar turėti įgaliojimų ją valdyti, reikia sugebėti valdyti įmonės informacinius srautus, naudoti juos numatytiems tikslams pasiekti. Turtas skirstomas į apyvartinį, kuris nuolat keičiasi žaliavomis, nebaigta gamyba, pasigaminta produkcija, prekėmis atsargomis, skolomis, grynaisiais pinigais, ir į pastovųjį, kuris verslo procese kinta lėtai ir savo vertę dalimis perkelia į produktą ar paslaugą. Pastovusis dar vadinamas ilgalaikiu turtu.
Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimas yra ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos.
Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas. Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį. Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turto sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas.
Šiuo atveju spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.
Ilgalaikis materialusis turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą. Tačiau kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai.
Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamoms iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti. Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.
Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius, kuriuos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinių korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialiųjų vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai.
Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d., ypač rinkoje. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas. Kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol.

Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje. Ilgalaikį materialųjį turtą registruoti apskaitoje ir parodyti finansinėje atskaitomybėje galima dviem būdais - įsigijimo savikaina arba perkainota verte.
Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama.
Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Šalys, turinčios silpną ekonomiką, neturi poreikio turėti tikslią ir teisingą apskaitą. Apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis. Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Tačiau apskaitos procesas Lietuvoje vyko daugiau gaivališkai negu sistematiškai: kai kurie reglamentuojantys apskaitos tvarkymą dokumentai buvo skubiai arba pernelyg lėtai, neretai slaptai nuo apskaitos mokslo ir praktikos specialistų.
Ilgalaikio Turto Perkainojimo Specifika
Sprendimą apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte įtakoja konkretus įmonės poreikis. Iki perkainojimo ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri nudėvima. Po perkainojimo nudėvima visa naujoji turto vertė.
Registruojant parduotus žemės sklypus, nurašoma tik perkainota dalis, bet mažinamas ir perkainojimo rezervas. Perkainojimo rezervo negali mažinti akcininkai, negali jo pasiskirstyti ar išsimokėti, negali padengti nuostolių. Nuo 2022-05-01 perkainojimo rezervo bus negalima skirstyti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. Kaip ir kasmet, įmonė mažins perkainojimo rezervą, tačiau proporcingai mažesne suma. Jeigu 50 proc. turto, juo labiau parduoto, perkainojimas įmonės pelno nesumažins. Dėl atlikto turto vertinimo apskaitoje turėtų būti registruojamas turto vertės padidėjimas.
Norint parduoti pastatą, nebūtina jo perkainoti ar registruoti apskaitoje tikrąja verte. Kiekvieno turto vieneto apskaita tvarkoma atskirai.

Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.
Ilgalaikis turtas yra svarbi kiekvienos įmonės finansinės būklės dalis. Tinkamas ilgalaikio turto apskaitos tvarkymas leidžia įmonei teisingai įvertinti savo turtą, planuoti finansus ir priimti pagrįstus sprendimus.
Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimo Skaičiavimas
Pradėkime nuo nusidėvėjimo skaičiavimo. Skaičiuojamas viso įmonės veikloje naudojamo ir nenaudojamo (užkonservuoto) turto nusidėvėjimas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus pastatų ir statinių, kurie buvo rekonstruoti arba remontuoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Išimtys ir Specialūs Atvejai
- Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
- Į Bibliotekų fondų ir į Kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
- Tačiau mokesčių tikslais skaičiuojamas pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimas.
- Neskaičiuojamas nenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas.
Jeigu vienetas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, perduoda ilgalaikį turtą kitam ūkio subjektui, šio turto nusidėvėjimo tas vienetas neskaičiuoja. Vadinasi, šiuo atveju galioja ankstesnė tvarka: pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja pagal minėtą sutartį tą turtą naudojantis vienetas (t. y. ilgalaikio turto nuomininkas).
Jeigu vienetas (pardavėjas) su kitu vienetu (pirkėju) sudaro ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą turto vertę, tai ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja pagal minėtą sutartį tą turtą naudojantis vienetas (pirkėjas).
Ilgalaikio Turto Perkainojimas
Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės turi teisę perkainoti ilgalaikį turtą.
Pakartotinio vertinimo modelis (@CFA 1 lygio egzaminui) – 1 dalis
Praktiniai Pavyzdžiai ir Dažniausiai Užduodami Klausimai
Pradėkime nuo dažnai pasitaikančios situacijos - kompiuterių ir monitorių įsigijimo. Jei monitoriaus vertė nepatenka į IT apibrėžimą, ar reikia sukomplektuoti vieną kompiuterio "dėžę" su vienu monitoriumi ir tada skaičiuoti nusidėvėjimą? Ar monitorių iš karto nurašyti į sąnaudas ir prie nieko jų nedėti? Atsakymas priklauso nuo įmonės nustatytos ilgalaikio turto vertės ribos. Jei monitorius bus naudojamas ilgiau nei metus, jį galima priskirti ilgalaikiam turtui, nepaisant jo kainos. Tačiau, jei monitoriaus vertė nesiekia įmonės nustatytos ribos, jį galima iš karto nurašyti į sąnaudas.
Kitas klausimas - programinės įrangos įsigijimas. Jei įmonė įsigyja programinę įrangą už 400 Lt ir 600 Lt, o direktoriaus įsakymu ilgalaikis turtas yra nuo 1000 Lt, ar galima šias sumas iš karto dėti į sąnaudas ir netraukti į jokį turtą? Taip, jei įmonės nustatyta ilgalaikio turto vertės riba yra 1000 Lt, šias sumas galima iš karto nurašyti į sąnaudas.
Nenaudojamo Ilgalaikio Materialiojo Turto Apskaita
Ilgalaikis materialusis turtas, kuris nebebus naudojamas įmonės veikloje ir kurį įmonė ketina parduoti, išskyrus investicinį turtą, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte tą datą, nuo kurios turtas nenaudojamas. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos".
Ilgalaikis materialusis turtas atsargų sąskaitoje turi būti registruojamas ir laikomas parduoti tik tada, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus: Dabartinės būklės turtą, esant įprastoms pardavimo sąlygoms, galima greitai parduoti.
Ilgalaikis Turtas: Ką Svarbu Žinoti Jį Įsigyjant?
Įsigyti ilgalaikį turtą - svarbus sprendimas bet kuriai įmonei. Be ilgalaikio turto jokia įmonė negali siekti finansinių rezultatų ar garantuoti veiklos tęstinumo. Dažnai iškyla daug klausimų jį įsigyjant. Koks turtas laikomas ilgalaikiu? Kokia turi būti turto vertė? Ar papildomai patirtos išlaidos gali būti priskiriamos turto vertei? Plačiau paanalizuokime ilgalaikio turto sąvoką bei įsigijimo savikainos niuansus.
Ilgalaikis turtas - tai naudojamas ilgiau nei vienerius metus tiesioginei ar netiesioginei ekonominei įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurios yra ilgalaikio turto savininkės, naudai gauti. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė turi viršyti tam tikrą sumą, kuri laikoma mažiausia, kad turtas galėtų būti pripažįstamas ilgalaikiu. Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį bei finansinį ilgalaikį turtą.
Ilgalaikis Materialusis Turtas
Ilgalaikis materialusis turtas turi apčiuopiamą fizinę formą ir yra naudojamas valdymo tikslams, nuomai, prekių gamybai ar paslaugų teikimui. Šiam turtui priskiriami žemės sklypai, statiniai, mašinos bei įrengimai, transporto priemonės, nebaigtos statybos objektai ir pan.
Nematerialusis Ilgalaikis Turtas
Nematerialusis ilgalaikis turtas neturi apčiuopiamos fizinės formos. Tai gali būti patentai bei licencijos, programos, prekiniai ženklai, autorinės teisės ir panašiai.
Finansinis Ilgalaikis Turtas
Tai turtas sudarytas iš įmonės valdomų finansinių vertybių, t.y. investavimas į antrines bendroves, paskolų teikimas tokioms bendrovėms, kitų įmonių vertybiniai popieriai. Prie finansinio turto taip pat galima priskirti indėlius ar kitas po vienų metų gautinas sumas. Ilgalaikis finansinis turtas - teikiantis įmonei ekonominę naudą ilgiau nei vienerius metus.
Kaip Ilgalaikis Materialusis Turtas Registruojamas Įmonės Apskaitoje?
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Vėliau jo vertę galima perkainoti arba palikti apskaitytą įsigijimo savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas privalo būti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus. Jei turto vertė nuolat reikšmingai kintanti - ilgalaikį materialųjį turtą tikslinga perkainoti kartą per metus. Jei turto vertė kinta nereikšmingai - perkainojimas vykdomas kas 2 ar net 3 metus.
Dažnai daroma klaida galvojant, jog ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro tik jo įsigijimo kaina. Prie materialiojo turto vertės pridedamos ir kitos, su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Tai gali būti:
- transportavimo išlaidos,
- akcizai,
- muitai ir kiti negrąžinami mokesčiai;
- projektavimo darbų kaina;
- montavimo išlaidos;
- turto paruošimo naudojimui išlaidos;
- remonto darbų išlaidos;
- žemės sklypo ar statybų aikštelės paruošimo išlaidos;
- ir kitos panašios su turto įsigijimu susijusios išlaidos.
Išlaidos, neįtraukiamos į turto įsigijimo savikainą:
- pardavimo, bendrosios bei administracinės sąnaudos;
- palūkanos;
- grąžinamas PVM;
- gautos nuolaidos ir lengvatos.
Nematerialusis Ilgalaikis Turtas Įmonės Apskaitoje
Nematerialusis ilgalaikis turtas suvokiamas per pojūčius ir dažniausiai naudojamas gamyboje ir jos tobulinime (patentai, licencijos, autorinės teisės), paslaugų teikime bei paklausos kėlime (prekiniai ženklai, frančizės). Tam, kad įmonės apskaitoje jis būtų registruojamas kaip ilgalaikis turi atitikti šiuos kriterijus:
- veikloje naudojamas ilgiau nei vienerius metus;
- tokio turto įsigijimo ar gamybos savikaina gali būti patikimai vertinama ar atskirta nuo kito turto vertės;
- turto vertė (įsigijimo savikaina) nėra mažesnė už minimalią ilgalaikio nematerialiojo turto vertę;
- turtą galima kontroliuoti, disponuoti ir apriboti naudojimosi teises kitiems asmenims;
- yra pagrindas ateityje iš jo gauti ekonominės naudos.
Svarbu nepamiršti, jog nematerialiuoju ilgalaikiu turtu negali būti pripažinta:
- darbuotojų kvalifikacija;
- išlaidos, patirtos įmonės susikurtam prekės ženklui ar produkto pavadinimui.
Ilgalaikio Turto Apskaita
Būtina vesti ilgalaikio turto apskaitą siekiant žinoti esamą turto vertę bei įsigijimo kainą. Ilgalaikis turtas naudojamas daugelyje gamybos bei prekybos procesų. Ilgalaikio turto struktūra, technine būkle domisi bankai, investuotojai, draudimo įmonės. Būtent dėl to itin svarbu tvarkingai vesti ilgalaikio turto apskaitą.
Įmonės valdomą turtą tikslinga suskirstyti pagal paskirtį į tokias smulkesnes grupes kaip:
- žemė;
- statiniai;
- mašinos ir įrengimai;
- transporto priemonės;
- ir kt.
Suskirsčius ilgalaikį turtą grupėmis daug paprasčiau kaupti informaciją apie skirtingas funkcijas atliekančius ilgalaikio turto vienetus. Pasitaiko, jog materialiojo ilgalaikio turto dalis neatsiejama nuo nematerialiosios (pvz. kompiuteris ir operacinė sistema). Tuomet reikia vertinti vyraujančius turto požymius ir priskirti turtą prie atitinkamos (vyraujančios) ilgalaikio turto rūšies.
Apibendrinimas
Apibendrinant galime teigti, jog ilgalaikio turto naudojimo efektyvumas tiesiogiai veikia verslo rodiklius. Ilgalaikį turtą valdo bei juo diponuoja dauguma įmonių, o ilgalaikis materialusis turtas dažnai sudaro didžiąją įmonių turto dalį.

| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Įsigijimo savikaina | Pradinė turto vertė įsigijimo metu |
| Nusidėvėjimas | Turto vertės mažėjimas dėl naudojimo ar senėjimo |
| Likutinė vertė | Turto vertė atėmus nusidėvėjimą |
| Perkainota vertė | Nauja turto vertė po perkainojimo |
tags: #uab #ilgalaikio #turto #perkainojimas