Drausmės Svarba Kariuomenėje
Žymiausi ir autoritetingiausi pedagogai sutartinai pabrėžia, kad drausmė - pirmutinė ir svarbiausia bet kokios pozityvios veiklos ir elgsenos sąlyga. Ji ugdo teisingą požiūrį į gyvenimą ir jo priedermes.Vaizdžiai drausmės reikšmę mokyklai ir mokymuisi nusako įžymus čekų pedagogas ir mąstytojas Janas Amosas Komenskis (1592-1670m.):
“Mokykla be drausmės - tai malūnas be vandens”. Kaip malūnas sustoja, nuleidus vandenį, taip viskas griūna mokykloje, jei joje nėra drausmės. Drausmė, anot J.A. Komenskio, yra būdas mokiniams tapti tikraisiais mokiniais.
Kariuomenė nuo pradžios iki galo pagrįsta griežtos drausmės principais, perfrazuojant J.A. Komenskio mintį, tikriausiai būtų galima taip pasakyti: jei drausmė mokykloje yra būdas tapti tikrais mokiniais, tai juo labiau drausmė kariuomenėje yra būdas tapti tikrais kariais, tikrais kovotojais, šauniais vyrais - Tėvynės gynėjais. Kariuomenė be drausmės apskritai negalėtų egzistuoti.
Prieš atsakydami į šį klausimą, panagrinėkime žodžio “drausmė” prasmę. Atrodo, šio žodžio kilmė labai aiški - kažką drausti, t.y. juo nubrėžiamos ribos tarp to, ką galima daryti ir ko daryti negalima. Tačiau drausmės paskirtį ir esmę, mūsų manymu, geriau ir teisingiau išreikia tarptautinis žodžio “drausmės” atitikmuo - disciplina. Jis kilęs iš lot.k. žodžio “discipulus”, reiškiančio “moksleivis, mokinys”. Šiuo žodžiu senovėje buvo išreiškiamas daug platesnis turinys, apimantis ir mokymąsi ir mokymą, t.y. sistemingą moralinį, intelektinių ir fizinių galių ugdymą, lavinimą, mokymą ir auklėjimo kontrolės sistemą bei nustatytos tvarkos palaikymą.
Nuo seno yra įsigalėjusi nuomonė, kad tas, kuris palaiko nustatytą tvarką, palaiko ir nustatytą drausmę (discipliną). Terminu “drausmė” pirmiausiai nusakome ne draudimus ar apribojimus, bet išreiškiame siekį palaikyti nustatytą tvarką. Visais laikais labiausiai siektinu auklėjimo ir ugdymo tikslu buvo sąmoninga drausmė, kai auklėtiniai patys stengiasi palaikyti nustatytą tvarką. Prievarta įvesta drausmė nebuvo gerai vertinama.
Tik ne daugelis kareivių gali paaiškinti, kokia drausmės paskirtis, suvokia, kad drausmingas elgesys naudingas ne tik skyriui, būriui, kuopai ar batalionui, bet ir kiekvienam iš jų , kaip individui. Todėl vadai privalo ne tik reikalauti drausmingo karių elgesio, bet ir išsamiai išsiaiškinti drausmės paskirtį ir būtinumą. Pagrindinė drausmės paskirtis kare yra suburti individų masę į darnų kolektyvą, kuris veikia kaip vienas organizmas, turintis bendrą tikslą ir atkakliai siekiantis jį įgyvendinti. Tik drausmės ir paklusnumo dėka žmonių minia virsta gerai organizuota kariuomene.
Nesunku surasti pvz., rodančių, kad kolektyvinė drausmė duoda gerų rezultatų ne tik karyboje, bet ir kitose veiklos srityse. Antai futbolo komanda, sudaryta iš vienuolikos puikių žaidėjų, individualiais veiksmais turės nedaug šansų laimėti prieš vienuolika mažiau patyrusią, bet kolektyviškai žaidžiančių futbolininkų.
Neretai ne tik nesuvokiama drausmės paskirtis ir svarba, bet ir neįvertinamas drausmingumo pavojus. kariuomenę. Kareiviai privalo įsisąmoninti, kad drausmė - ne šiaip sau sugalvotas, bet amžių praktikoje patikrintas visų laikų ir visų šalių kariuomenių pagrindas. Svarstant drausmės esmę ir paskirtį, galima kalbėti apie kolektyvinę (masių) drausmei ir atskiro žmogaus (individo) drausmę. Nedrausmingai kariuomenei būdingas minios silpnybės, tokia kariuomenė - netikėto pavojaus atveju, dažniausiai virsta bėgančia minia. Tuo tarpu tvirta drausmė žmonių minią paverčia kariuomene, kurią sunku išgąsdinti netikėtų puolimu.
Teiginys, kad instinktyvaus paklusnumo įprotis užmuša iniciatyvą ir bukina protą, yra neteisingas. Drausmė - kariuomenės moralinės būklės pagrindas. Tą liudija daugelio karo mokyklų absolventai, kurie nuo paauglystės mokomi ir auklėjami geležinės drausmės sąlygomis.
Karinis vadovavimas-tai humaniški ir atitinkantys užduotį pavaldinių veiksmai,nukreipti į nurodytą ar numatytą tikslą. Vadovavimas-žmogaus veikla, individui ar kkolektyvui keliant tikslus,planuojant ir organizuojant darbą. Humaniškas vadovavimas-tai viena iš pagrindinių elgesio normų,kurios laikantis žmogui skiriamas pagrindinis vaidmuo mąstant , jaučiant ir dirbant.
Pirma diena
Nusižengimai Kariuomenėje
Kai jau drausmė apibrėžta, išsiaiškinkime, kas tai yra nusižengimas, kaip galima juos būtų suskirstyti. Taigi, įprastai manoma, kad neteisėtas veiksmas, nusižengimas, tai toks veiksmas, kai pažeidžiama nustatyta tvarka.Galima nusižengimus skirstyti taip:
- vieni autoriai, bandydami atskirti baudžiamosios teisės nusižengimus nuo kitų, nurodė tai, kad išskirtinis nusikaltimų bruožas yra tas, kad jie yra įvykdomi dėl tam tikrų poreikių.
- kiti nusikalstami teisės pažeidimai skiriasi nuo kitų teorijomis, kurios teigia, kad nusikalstami aktai yra tie pažeidimai, kurie pažeidžia arba sukelia grėsmę svarbiems žmogaus ir tam tikriems grupės interesams.
- šiai kategorijai priklauso teorijos kurios bando išskirti nusikalstamus teisės pažeidimus, rementis žmogaus nusikalstamo poelgio vertinimu arba sąvoka.
Teisės pažeidimas - tai fizinių ir juridinių asmenų priešinga teisei, kalta veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma žala visuomenei ir už ką yra numatyta teisinė atsakomybė. Teisės pažeidimas - tai priešinga teisės normoms veika, už kurią numatoma teisinė atsakomybė. Priešinga teisei veika gali pasireikšti įvairiomis formomis: nevykdant pavestų pareigų; tiesiogiai pažeidžiant teisės draudimą; viršijant tarnybos įgaliojimus ir t.t.
Jungimąsi į grupes, anot N.Smelser, sąlygoja psichologiniai ir biologiniai veiksniai, kurių pagrindu formuojasi žmonių tarpusavio ryšiai.
Grupės elgesio normos skirtingos, nelygu kokia grupė. Nusikalstamų grupių elgesio normos skiriasi nuo labdaros draugijų elgesio normų. Tos normos neturėtų prasmės, jei nebūtų jų laikymosi kontrolės mechanizmo. Tas, kas laikosi grupės elgesio normų, yra pastiprinamas, jo elgesys laikomas geru, priimtinu, todėl asmuo jaučiasi saugus. Jis priimamas į grupę, laikomas savu. Už grupės normų pažeidimą taikomos sankcijos. Jų diapazonas platus, nuo žodinių iki fizinių. Liūdnai pagarsėję nestatutiniai santykiai kariuomenėje irgi yra neoficialių sankcijų rūšis. Grupės normos kartais pažeidžiamos ir dėl paprasčiausio nežinojimo. Šios normos, taisyklės nėra surašomos ir kabinamos ant sienos. Daugeliu atveju grupės normas reikia paprasčiausiai atspėti. Bet tam irgi reikia noro. Grupės normos gali apimti ne tik veiksmus, bet ir vertybes bei idealogiją. Norma-jau iš paties žodžio aišku, kad grupės normos reguliuoja, normuoja vidinį grupės gyvenimą.
Konfliktai ir Jų Sprendimas
Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas. Tarpasmeninis konfliktas nebūtinai būna išorinis, t.y. kaip vidinio konflikto, motyvo priešingybė. Jis gali būti slepiamas, užslopintas, išoriškai neišreiškiamas dėl daugybės priežasčių: konfrontacijos baimės, vengimo pripažinti konfliktą ir kt. tarpasmeninis konfliktas - tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar daugiau asmenų vyksta priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo būdų susidūrimas.M. Doičas (M. Deutch) konfliktus suskirstė į produktyviuosius ir destruktyviuosius (naikinančius). Destruktyvusis konfliktas orientuotas ne į problemos išsprendimą, o į oponento sunaikinimą. sukėlusi problema išlieka, jo dalyviai laikosi priešingų nuostatų. Destruktyvus konfliktas būdingas plėtojimasis ir stiprėjimas. Stiprėjant destruktyviam konfliktui, kinta ir bendravimo pobūdis - mažėja loginis argumentiškumas, didėja elgesio gynybiškumas. Naikinamasis konflikto pobūdis prisideda prie jo stiprėjimo. Meškos paslaugą atlieka vadinamoji pažintinio suderinamumo tendencija. Ji verčia konflikto dalyvį vėlesnes, laiko atžvilgiu, mintis ar vėlesnius poelgius derinti su tuo, kas anksčiau priešininkui pasakyta, kas padaryta.
Konfliktas - didelis iššūkis prestižui. Todėl ir kyla noras būti logiškesniam, nuoseklesniam. Konfliktą išprovokavusius, gal ir atsitiktinius, neapgalvotus žodžius tenka pagrįsti, ieškoti argumentacijos (kad ir netinkamos), žodžiu įteisinti savąją poziciją. Oponentas irgi daro tą patį. Taip konfliktas suintensyvėja, bet kodėl iš karto nepasakius: "Atsiprašau, suklydau." Taip elgiasi angelai, žmonės - rečiau.
Yra ir labiau žemiškų priežasčių, dėl kurių vengiama atsisakyti ankstesnės klaidingos pozicijos. Tai baimė, kad oponentas ims piktnaudžiauti mūsų kaltės prisipažinimu. Destruktyvusis konfliktas toks nebūtų, jei neturėtų tikslą naikinantį priešininką, jei nefiziškai, tai dvasiškai. Reikia leisti pralaimėjusiai pusei garbingai pasitraukti iš situacijos, juolab, jei tą pralaimėjimą stebi ir liudininkai. Prestižo praradimas prie liudytojų yra daug skausmingesnis.
Yra ir kitokių priežasčių, skatinančių destruktyvųjį konfliktą. Tai mąstymo fiksuotumas. Konflikto metu dėl didelio emocinio krūvio, mažiau suvokiamas reagavimas į problemų variantus. Oponentai įsikimba vienos kokios minties, vieno sprendimo. Tipiškam konfliktui būdingas mąstymo standartiškumas, ribotumas. Pasireiškia ir laiko fiksuotumas. Dėmesys koncentruojamas į momentinius reiškinius, į jais pasiekiamus rezultatus, mažai atsižvelgiant į tolesnes pasekmes. Žodžiu, bet kokia kaina siekiama pergalės efekto. Konflikto metu jo dalyviai elgiasi gynybiškai. Gynybiškumas pasireiškia specifiniu reagavimo į oponentą elgesiu. Oponento veiksmai ir žodžiai, nors ir teisingi, vertinami tik tuo aspektu, kiek jie gali pakenkti prestižui.
Konfliktuodami dažnai nustatome ribą, iki kurios leidžiame būti sau agresyviems. Tai konflikto stabdys. Riba yra nevienoda skirtingiems asmenims. Ribą taip pat lemia konflikto sukeltas efektas, simbolizuojantis pergalę.
Socializacija ir Desocializacija
Socializaciją lemiančių veiksnių įvairovė leidžia kalbėti apie tai, jog atsižvelgiant į šių veiksnių tarpusavio sąveikos ypatumus asmenybė gali perimti (išmokti) pačias įvairiausias elgesio formas- tiek prosocialias, tiek asocialias. Pastaruoju atveju mes susiduriame su nepageidaujamu asmenybės socializacijos variantu, arba desocializacija.Tiesioginius desocializuojančius poveikius asmenybė patiria aplinkoje, kur yra demonstruojamas asocialus elgesys, vyrauja asocialios elgesio normos ir vertybės, kur asocialūs poelgiai pastiprinami, o prosocialūs - ignoruojami arba pamerkiami. Desocializacijos instituto vaidmenį paprastai atlieka kriminogeniškos neformalios paauglių grupės, asocialios šeimos, nusikaltėlių grupės ir pan. Tačiau asmenybės desocializacija toli gražu ne visuomet vyksta dėl tiesioginių nepgeidautinų aplinkos poveikių. Pavyzdžiui, S.A. Beličeva nurodo, kad iš 1200 nepilnamečių teisės pažeidėjų, įtrauktų į nepilnamečių reikalų įskaitą, tik apie 335-45% paauglių išaugo asocialaus kryptingumo šeimose.
Socialinius-ekonominius faktorius (pvz., nestabilią ekonominę padėtį). Daugelis tėvų, auklėdami savo vaikus, iš visų galimų poveikio priemonių pirmenybę teikia fizinei pri...
Atostogos Kariuomenėje
LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 12 dalis teigia, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas. NPPKT kariams atostogos suteikiamos jiems ištarnavus ne mažiau nei du mėnesius kariuomenės padalinyje.
Atsižvelgiant į įvairų karių pašaukimo į tarnybą grafiką, dalis karių lieka kareivinėse, o kiti vyksta į namus. Apie kariuomenės planus yra informuota Lietuvos policija ir Lietuvos kariuomenės Karo policija. Kariai turės nustatytos formos dokumentus, todėl problemų dėl judėjimo tarp savivaldybių grįžtant į namus ar vykstant atgal į karinį dalinį jiems kilti neturėtų. Atostogų metu kariams galios tie patys karantino reikalavimai kaip ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Su NPPKT kariais, kurie lieka kareivinėse, liks profesinės karo tarnybos kariai, toliau bus vykdomas karinis rengimas. Išleidžiant NPPKT karius šventėms į namus, visi jie bus instruktuojami dėl privalomų ir rekomenduojamų saugos priemonių laikymosi, pagal galimybes aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Kariai iš tarnybos vietos ir atgal galės vykti nuosavu automobiliu, o viename automobilyje galės važiuoti tik tarnaujantys tame pačiame dalinyje. Taip pat karius pasiimti iš tarnybos vietos ir parvežti atgal galės šeimos nariai.
Lietuvos kariuomenė, neturintiems galimybės grįžti patiems, suteiks transportą karių grįžimui į namus. Grįžusių į tarnybos vietą NPPKT karių lauks sveikatos patikrinimas greitaisiais COVID-19 antigeno testais. Gavus teigiamą atsakymą karys (-ė) bus nedelsiant izoliuojamas ir testuojamas molekuliniu PGR testu. Taip pat visiems grįžusiems kariams bus matuojama temperatūra, jie bus apklausiami dėl ūminiam susirgimui būdingų simptomų. Jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija nuo dalinyje likusių karių.
tags: #tvarkos #laikymosi #kareiviniu #patalpose #reikalavimai