Šiame straipsnyje aptariami turto vertintojų veiklos principai, kvalifikacijos reikalavimai ir etikos normos Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais turto ir verslo vertinimą.
Turto Vertinimo Teisiniai Pagrindai
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus ir atvejus, taip pat vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę.
Turto Vertintojo Kvalifikacija
Fiziniam asmeniui, išlaikiusiam kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikacija ir išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminai yra šie:
- Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
- Kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
- Verslo vertintojo kvalifikacinis egzaminas.
Egzaminų programas ir taisykles tvirtina Rūmų taryba. Egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, jei yra norinčiųjų laikyti. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti egzaminą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
Egzamino metu tikrinamas pasirengimas dirbti vertintojo darbą, gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai ir profesinės etikos žinios. Neišlaikius egzamino, jį galima perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų egzaminų skaičius neribojamas.
Kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja 2 metus nuo jų išlaikymo dienos. Asmeniui tapus Rūmų nariu, egzaminų rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką.
Vertintojų Kvalifikacijos Egzaminų Komisijos
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas sudaro Rūmų taryba, vadovaudamasi Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka. Komisijų nariai vadovaujasi Rūmų tarybos tvirtinamomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo taisyklėmis.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos priima sprendimus dėl egzaminų išlaikymo ar neišlaikymo. Komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Komisijų sprendimai dėl egzaminų išlaikymo prilyginami sprendimams suteikti vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją.
Turto Vertinimo Metodai ir Principai
Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Be to, vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais (TVS) ir Europos vertinimo standartais.
Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Vertintojo pareiga yra pasirinkti tinkamą metodą kiekvienam vertinimui.
Vertintojui nebūtina taikyti daugiau nei vieną turto vertinimo metodą, ypač kai vertintojas yra itin užtikrintas pasirinkto metodo tinkamumu ir patikimumu atsižvelgiant į vertinimo duomenis ir užduoties aplinkybes.
Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas yra unikalus kalbant apie jo vietą, fizinę formą, teisinius interesus, leidžiamą naudojimą ir pan. Vadinasi, vertintojas turi pakoreguoti palyginamųjų objektų analizės pagrindu gautas vienetų vertes.
Vertintojas gali taikyti skirtingus palyginamuosius duomenis, atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį.
Vertintojai, atlikdami turto vertinimą, yra įpareigoti laikytis rinkos ekonomikos logikos ir kriterijų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų. Taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso.
Turto Vertintojų Garbės Teismas
Turto arba verslo vertintojų garbės teismas gali nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, ir nenaudoti jos asmeninei arba kitų asmenų naudai.
Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos.
Išvados
Turto vertinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir patirties. Turto vertintojai turi laikytis įstatymų, standartų ir etikos kodekso, kad užtikrintų objektyvų ir patikimą turto vertinimą.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kvalifikacija | Būtinas kvalifikacijos pažymėjimas, išduotas Rūmų tarybos. |
| Metodai | Taikomi Tarptautiniai vertinimo standartai (TVS) ir Europos vertinimo standartai. |
| Etika | Privaloma laikytis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso. |
| Atsakomybė | Turto vertintojų garbės teismas nagrinėja drausmės bylas. |
tags: #turto #vertintoju #etokos #komisija