Nematerialusis turtas yra svarbi biudžetinių įstaigų finansinės veiklos dalis. Tinkamas jo įsigijimas ir registravimas apskaitoje yra būtinas efektyviam turto valdymui ir finansinei atskaitomybei.

Turto Įsigijimas ir Registravimas Apskaitoje
Turto įsigijimas ir registravimas apskaitoje yra vienas iš pagrindinių žingsnių valdant nematerialųjį turtą biudžetinėje įstaigoje. Svarbu užtikrinti, kad šis procesas būtų atliekamas tinkamai ir atitiktų visus reikalavimus.
Biudžetinės Įstaigos Apibrėžimas ir Atsakomybė
Biudžetinė įstaiga - ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.
Vidaus Auditas ir Buhalterinė Apskaita
Biudžetinės įstaigos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais. Biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Sprendimų Priėmimas Dėl Viešojo Sektoriaus Subjektų
Sprendimus dėl savivaldybių kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų priima savivaldybių tarybos. Dėl šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytų viešojo sektoriaus subjektų sprendimus priima to viešojo sektoriaus subjekto vadovas.
Ilgalaikio Turto Vertės Nustatymas
Nuo 2022-05-01 minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiai normatyvai viešojo sektoriaus subjektams perkelti į 12-ąjį VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13-ąjį VSAFAS „Nematerialusis turtas“. Vietoj anksčiau buvusių dviejų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų (minimalaus ir maksimalaus), dabar priimtas vienas (minimalus).
Informacija Finansinių Ataskaitų Aiškinamajame Rašte
Viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti informacija apie: nematerialiojo turto apskaitos politiką ir jos keitimą, taip pat kiekvienos nematerialiojo turto grupės, jei viešojo sektoriaus subjektas turi tos grupės nematerialiojo turto, naudingo tarnavimo laiką. Jei viešojo sektoriaus subjektas turi nematerialiojo turto vienetų, kurių naudingo tarnavimo laikas neribotas, aiškinamajame rašte turi nurodyti tokių nematerialiojo turto vienetų balansinę vertę ir prielaidas, kuriomis pagrindžiamas šių nematerialiojo turto vienetų priskyrimas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiajam turtui; nematerialiojo turto grupėms taikomus amortizacijos normatyvus nuo mažiausio iki didžiausio (metais); nematerialiojo turto balansinės vertės pagal nematerialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį; valstybei nuosavybės teise priklausančio, savivaldybės patikėjimo teise valdomo nematerialiojo turto balansinės vertės praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pasikeitimą.
Biudžetinės Įstaigos Likvidavimas
Apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą turi būti viešai paskelbta nuostatuose nustatyta tvarka ir nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą nuostatuose nurodytame šaltinyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Apie biudžetinės įstaigos likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.
Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama iš valstybės biudžeto ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama iš savivaldybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip.
Turto Valdymas Patikėjimo Teise
Jei pagal patikėjimo teise valdomą turtą biudžetinė įstaiga investuoja nemažą pinigų sumą (pvz., atlieka kokį kapitalinį remontą) ir taip iš esmės padidina šio turimo turto vertę, tai kadangi patikėjimo teise valdomas turtas apskaitomas įstaigos balanse, atliktas kapitalinis remontas padidins tokio turto vertę.
Biudžetinė įstaiga nuosavybės neturi. Ji turtą gauna ar patikėjimo, ar nuomos ar panaudos ar pasaugos teise. O biudžetinėms įstaigoms pinigai pervedami arba kaip finansavimas arba įstaiga teikdama paslaugas uždirba juos kaip pajamas. Tačiau pajamas, jei neįvykdysite biudžeto sandaros įstatyme numatytų reikalavimų, biudžetas gali pripažinti savo, o ne jūsų pajamomis.
Biudžetinė įstaiga atliko esminį nusidėvėjusio IT pagerinimą (apšiltino, pakeitė stogą). Didinu pastato vertę. O kaip skaičiuoti nusidėvėjimą?
Turto Perdavimas Savivaldybės Įmonei Patikėjimo Teise
Savivaldybė perduoda turtą savivaldybės įmonei patikėjimo teise. Turi būti pasirašoma sutartis ir turto perdavimo aktas. Ar savivaldybė perduodama turtą turi atlikti inventorizaciją? ar tos inventorizacijos galime raštu mes reikalauti? Kaip turtas turi būti perduodamas ar tik pagal sąrašą ir jo niekas perdavimo metu netikrina? Kokius dokumentus susijusius su tuo turtu mums savivaldybė turi perduoti? Kaip toliau mes priėmę turtą turime vykdyti to turto apskaitą?
Inventorizacija atliekama pagal įsakymą ir likučius turto tai datai, kuriai vadovas nusprendžia- ne anksčiau kaip 09.30. Jei jūs tą turtą gavote po to, kai sudaryti inventorizacijos apyrašai-tai inventorizuosite jau sekančiais metais, o dėl to ar jis buvo inventorizuotas savivaldybėje nesuprantu kokią tai jums turi reikšmę. Nežinau kaip kitur-bet pas mus labai retai būna taip, kad turto perdavimo metu pasirašomi ir dokumentai. Dažniausia pirma gaunam turtą o aktai po kokio mėn būna pasirašomi.
Tas kas rašosi, natūralu kad ir atsako už tai ką gavo. Klausimas toks perduoda tarkim 400 poziciju pagal sarasa. Perdavimo akte nurodo pavadinimą, pradinę vertę ir likutinę. Ar perdavimo aktą pasirašant neturi būti turtas sutikrinamas kas sąraše ir kas natūroje?
Tai aišku, kad priimantysis turi susitikrinti ką jam perduoda, juk pasirašo, kad priima. Man taip atrodo kad perduodant turtą turi būti sudaryta komisija tiek savivaldybes, tiek mūsų (tarkim tas kas priima) Toliau sąrašą turint važiuoja visa komisija ir tikrina ( sąraše atliekamos žymos ir pastabos). Gali būti sąraše turtas yra, o nuvykus pažiūrėti (perdavimo metu) jo būklė kritinė. O mums nori perduoti sąrašą su pavadinimais ir pradine be likutine verte ir daugiau nieko.
Trumpalaikis Turtas Viešajame Sektoriuje
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurio tarnavimo laikas yra trumpesnis nei vieneri metai. Viešajame sektoriuje tinkamas trumpalaikio turto valdymas ir apskaita yra itin svarbūs efektyviam finansinių išteklių panaudojimui ir skaidrumui užtikrinti.
Pagrindiniai Trumpalaikio Turto Komponentai
Yra išskiriamos keturios pagrindinės trumpalaikio turto kategorijos:
- Pinigai ir jų ekvivalentai
- Gautinos sumos
- Atsargos
- Trumpalaikės investicijos
Pinigai ir Jų Ekvivalentai
Šis trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus, pavyzdžiui: grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai banke, trumpalaikės investicijos (obligacijos, pinigų rinkos fondai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra mažesnis nei vieneri metai). Trumpalaikės investicijos yra nukreiptos į mažai rizikingas ir labai likvidžias finansines priemones. Šias investicijas galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
Pinigai ir jų ekvivalentai yra naudojami atsiskaityti su klientais, grąžinti skolas, sumokėti palūkanas ir mokesčius, įsigyti žaliavas, atnaujinti įrangą, vykdyti kompanijos plėtrą ir t. t.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar pinigai ir pinigų ekvivalentai stipriai viršija įsipareigojimus. Paprastai investuotojus ypač traukia kompanijos, kurios turi sukaupusios daug grynųjų pinigų, tačiau nemoka dividendų. Tokios kompanijos turi didelį plėtros potencialą ir yra saugi užuovėja netgi krizės metu. Dideli pinigų rezervai yra ženklas, kad kompanija veikia sėkmingai. Netgi galima sakyti, kad kompanija dirba taip sėkmingai, kad net nespėja gautų pinigų tinkamai reinvestuoti.
Kita vertus, dideli grynų pinigų rezervai gali reikšti, kad kompanija nebeturi kur plėstis arba kompanijos vadovybė nėra pakankamai sumani, kad galėtų vykdyti tolimesnę plėtrą ir sėkmingai įdarbintų pinigus. Sąžininga kompanija tokiais atvejais investuotojams išmoka dividendus arba superka savo akcijas.
Jeigu kompanijos įsipareigojimai yra didesni už pinigus ir jų ekvivalentus, verta atkreipti dėmesį į kompanijos likvidumą - t.y. ar ji sugeba be vargo grąžinti skolas. Jeigu kompanija neturi grynųjų pinigų skoloms padengti, ji gali bankrutuoti.
Gautinos Sumos
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra neapmokėtos sąskaitos, kurias kompanija pateikė savo klientams už parduotas prekes ir paslaugas ir už kurias klientas turi atsiskaityti per metus. Kitaip tariant, gautinos sumos yra pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos pajamos, už kurias dar nėra sumokėti grynieji pinigai.
Gautinos sumos - tai pinigai, kuriuos kompanija tikisi gauti iš savo klientų, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ne visi klientai pilnai atsiskaitys. Gautinos sumos, kurių kompanija nebesitiki atgauti, vadinamos „abejotinomis gautinomis sumomis“.
Svarbu atkreipti dėmesį į kompanijos gautinų sumų ir pardavimų ryšį. Jeigu gautinos sumos didėja daug greičiau nei pardavimai, tai reiškia, kad kompanijai nesiseka surinkti pinigų iš savo skolininkų. Vadinasi, kompanija savo produkciją pardavinėja nepatikimiems klientams arba savo dukterinėms įmonėms tik todėl, kad padidintų pardavimus ir „popierinį pelną“.
Atsargų Apskaita Viešajame Sektoriuje
Neseniai naujai patvirtintos ir Inventorizacijos taisyklės, kurios nustato inventorizacijos objektą, periodiškumą, atlikimą ir įforminimą, taikomą viešojo sektoriaus subjektams. Seminaro metu aptarsime, kas pakeista Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo tvarkos apraše bei metodikoje ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių nuostatose bei ataskaitų formose, taip pat nagrinėsime atsargų apskaitos tvarkymo FABIS metodines nuostatas.
Pagrindiniai reikalavimai atsargų apskaitai tvarkyti:
- Atsargų pirminis pripažinimas
- Atsargų grupavimas
- Apskaitos registrų duomenys
- Atsargų savikaina, sunaudojimas gamyboje
- Atsargų registravimas
- Atsargų nuvertėjimas
- Atsargų inventorizacija
- Atsargų nurašymas
- Nebalansinė atsargų apskaita
- Atsargų parodymas FAR ir VSAKIS

Countline Finance organizuoja nuotolinius seminarus, skirtus viešajam sektoriui. Šių mokymų metu dalyviai sužinos:
- Apie pagrindinius reikalavimus atsargų apskaitai tvarkyti;
- Kaip perkelti duomenis apie trumpalaikį turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, finansavimo sumas į FAR formas;
- Kaip taisyti praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidas;
- Kaip patikrinti, ar FAR formose pateikti duomenys yra korektiški.
Lektorė: Natalja Kobzevienė, praktikė, ekonomikos ir viešojo administravimo mokslų magistrė. Nuo 2008 metų veda mokymus ir seminarus apskaitos pagal VSAFAS ir VAS, mokesčių bei finansų valdymo temomis. Mokymų metu temos pristatomos remiantis ne teoriniais, o praktiniais pavyzdžiais, todėl sulaukia palankaus dalyvių įvertinimo. Natalja Kobzevienė yra 3 knygų autorė: „Pajamų apskaita pagal VSAFAS“, „Sąnaudų apskaita pagal VSAFAS“ ir „Darbo užmokesčio apskaita, taikant suminę darbo laiko apskaitą“.
Seminaro informacija:
- Data ir vieta: 2025-10-28, Nuotoliniai mokymai dalyvio namuose arba darbo vietoje; 2025-10-28, Vilnius, Countline mokymų auditorija
- Kaina: 110€
- Trukmė: 10:00-15:45
Programa:
- 9:30-10:00 Registracija
- 12:00-13:00 Pietų pertrauka
- 14:30-14:45 Pertrauka
Kiekvienas mokymų dalyvis gauna el. dalyvio pažymėjimą ir mokymų medžiagą. Taip pat turi galimybę užduoti klausimus lektoriui mokymų metu ar pateikiant juos iš anksto. Daugelis mokymų yra tiesiogiai transliuojami, todėl papildomai informavus, pasidalinsime mokymų vaizdo įrašu. Viso seminaro metu, dalyvius vaišinsime kava, užkandžiais ir pietumis.
Dalyvaukite mokymuose su kolegomis ir gaukite nuolaidą: dalyvaujant 2-3 dalyviams taikoma 10 % nuolaida, dalyvaujant 4-5 dalyviams taikoma 15 % nuolaida.
Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.
Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.
Countline Finance Mokymai skirti: Viešajam sektoriuiSeminaro informacija Programa 10:00-15:45 Seminaro trukmė 9:30-10:00 Registracija 12:00-13:00 Pietų pertrauka 14:30-14:45 PertraukaPapildoma informacija Pažymėjimas Kiekvienas mokymų dalyvis gauna el. dalyvio pažymėjimą. Mokymo medžiaga Kiekvienas seminaro dalyvis gauna mokymų medžiagą. Konsultacija Kiekvienas mokymų dalyvis turi galimybę užduoti klausimus lektoriui mokymų metu ar pateikiant juos iš anksto. Maitinimas Auditorinių mokymų dalyvius vaišiname karštais gėrimais ir pietumis.
Atsargų Apskaita Biudžetinėje Įstaigoje
Atsargos - tai materialinės vertybės, kurios naudojamos biudžetinės įstaigos veikloje ir kurios per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai suvartojamos arba perdirbamos. Atsargos gali būti įvairios, pvz., medžiagos, kuras, atsarginės dalys, prekės ir pan.
Atsargų apskaitos principai:
- Įsigijimas: Atsargų įsigijimas turi būti dokumentuotas pirkimo dokumentais (sąskaitomis faktūromis, priėmimo-perdavimo aktais ir kt.).
- Apskaita: Atsargos registruojamos sąskaitų plane numatytose sąskaitose pagal jų rūšis.
- Suvartojimas: Atsargų suvartojimas turi būti pagrįstas atitinkamais dokumentais (pvz., medžiagų nurašymo aktai).
- Inventorizacija: Atsargų likučiai periodiškai inventorizuojami siekiant patikrinti, ar jų kiekiai sutampa su apskaitos duomenimis.
Atsargų apskaitos sąskaitų korespondencija:
- Atsargų pirkimas: D 201 Atsargos K 2711 Mokėtinos sumos tiekėjams
- Atsargų nurašymas (suvartojimas): D 620 Sąnaudos pagal paskirtį (pvz., veiklos sąnaudos) K 201 Atsargos
Piniginių Lėšų Apskaita Biudžetinėje Įstaigoje
Piniginių lėšų apskaita apima visų piniginių srautų registravimą ir kontrolę. Biudžetinėse įstaigose piniginės lėšos dažniausiai laikomos sąskaitose bankuose, tačiau taip pat gali būti naudojami ir kasos operacijų dokumentai.
Piniginių lėšų apskaitos principai:
- Priėmimas: Visos gautos lėšos turi būti tinkamai dokumentuotos (pvz., banko išrašai, kasos pajamų orderiai).
- Išleidimas: Visi piniginių lėšų išleidimai taip pat turi būti pagrįsti dokumentais (pvz., mokėjimo pavedimai, kasos išlaidų orderiai).
- Suderinimas: Banko sąskaitų likučiai turi būti periodiškai suderinami su apskaitos duomenimis (pvz., banko išrašų suderinimas su apskaitos sąskaitų likučiais).
Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai trumpalaikio turto komponentai ir jų charakteristikos:
| Trumpalaikio turto komponentas | Apibrėžimas | Pavyzdžiai | Svarba |
|---|---|---|---|
| Pinigai ir jų ekvivalentai | Grynieji pinigai ir greitai konvertuojamas į pinigus turtas | Grynieji pinigai, indėliai bankuose, trumpalaikės investicijos | Atsiskaitymai, skolų grąžinimas, investicijos |
| Gautinos sumos | Neapmokėtos sąskaitos už parduotas prekes ir paslaugas | Sąskaitos faktūros, skolos iš klientų | Pajamų gavimas, pardavimų efektyvumas |
| Atsargos | Materialinės vertybės, naudojamos veikloje ir suvartojamos per metus | Medžiagos, kuras, atsarginės dalys, prekės | Veiklos užtikrinimas, gamybos procesas |
| Trumpalaikės investicijos | Mažai rizikingos ir likvidžios finansinės priemonės | Obligacijos, pinigų rinkos fondai | Grynųjų pinigų valdymas, pelningumas |
Buhalterinė apskaita Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės
tags: #turto #valdymas #biudzetineje #istaigoje