Turto Užrašymas Visuomenės Naudai: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje nagrinėjami turto užrašymo visuomenės naudai teisiniai aspektai, apimantys privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymą ir informacijos laisvę.

Privatus Gyvenimas ir Jo Apsauga

Teisė į asmens privataus gyvenimo gerbimą priskiriama vadinamosioms antrosios kartos žmogaus teisėms, kurios susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, siekiant geresnės kultūrinės (taip pat socialinės, ekonominės) visuomenės narių padėties. Esminis aspektas - valstybės ir visuomenės dėmesys individui. Visuotinis dėmesys, potencialios medicininės, technologinės ir kitokios galimybės dangstytis, apsimesti kitu žmogumi ir su tuo susijusios negatyvios pasekmės, gali padaryti žmogų labai pažeidžiamą, jeigu beatodairiška intervencija į asmeninį gyvenimą, apie kurį pašaliniams nėra reikalo ir būtinybės žinoti ir toliau nebus tinkamai bei laiku pasirūpinta.

Tam pirmiausia pasitelkiamos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios numato individo privataus gyvenimo apsaugos atvejus, būdus bei priemones ir taip užkerta kelią įsibrauti, atskleisti ar panaudoti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo ar jam nežinant. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokio pasikėsinimo.

Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Šios pusiausvyros ir leistino elgesio, susijusio su informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą disponavimu, pažeidimas, sudaro pagrindą taikyti pažeidėjui civilinę, o tam tikrais atvejais ir baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju analizuojami nebuvo.

Teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės apsaugos tarpusavio santykio problemos Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos rėmuose analizuotos M. Lankausko darbuose. Privatumo klausimus tarptautinės ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos rėmuose nagrinėjo K. Žilinskas ir D. Žienė. Privatumui baudžiamojo teisinio kvalifikavimo problemos ne kartą aptartos O. Fedosiuk darbuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nusikaltimas apibūdinamas kaip pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Galima teigti, kad veikos pavojingumas visuomenei yra svarbus jos kriminalizavimo veiksnys: būtent nuo pavojingumo laipsnio priklauso, ar tam tikra neteisėta veikla gali būti traktuotina kaip nusikalstama. Pastebėtina, kad visuomenėje kriminalinės temos yra populiarios, todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikrais atvejais nusikaltimų aiškinimas gali iš esmės nesutapti su baudžiamosios teorijos principais ir jų įgyvendinimu. Šiosios visuomenės ar atskirų socialinių grupių vertinimas.

Priešingu atveju, gyventojų sąmonėje konstruojama kriminalinė tikrovė gali visiškai nesutapti su ta tikrove, kuri yra baudžiamosios justicijos objektas. Šiuo atveju, šio teisinio gėrio apsaugos, taikant baudžiamosios teisės priemones, efektyvumas. Privatumui baudžiamoji teisinė kvalifikacija ir baudžiamumo (kriminalizavimo) vertinimas. Privatumui sudėtis, atribojant baudžiamosios ir kitų rūšių atsakomybės už padarytas veikas taikymą, ištirti skirtingų kategorijų visuomenės atstovų požiūrį į šios veikos baudžiamumą (kriminalizavimą).

Šis principas šiuolaikinėje valstybių teisėje atsirado palyginti neseniai, maždaug antroje XX a. pusėje, nors jo ištakas reikėtų ieškoti ir ankstesnių amžių teisės doktrinose. Privatumas, kaip teisės principas, pirmiausia buvo bandomas apibrėžti moksliniuose straipsniuose. 1890 m. D. Warrenas ir L. D. Brandeisas paskelbė straipsnį "Teisė į privatumą" (The Right to Privacy), kuriame apibrėžė šią teisę, kaip teisę būti paliktam vienam (right to be alone).

Dabartinė JAV jurisprudencija praplėtė privatumo koncepciją ir ji apima tokias sritis, kaip santuoka, palikuonys, vaiko auklėjimas ir lavinimas. Europos Tarybos Generalinė Asamblėja rezoliucijoje 428/1990 asmeninio gyvenimo sampratą traktuoja kaip žmogaus teisę gyventi asmenį gyvenimą, į kurį, būtinai prireikus, kišamasi kuo mažiausiai.

Šiuolaikinėje teisėje privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Šiuo atveju tampa svarbia sąvokų "privatus" ir "privatumas" analizė bei suvokimas šiuolaikinės teisės doktrinoje ir taikymo praktikoje. Informacija turi būti ne tik apie asmens privatų gyvenimą, bet ji turi būti ir jam svarbi. Informacijos svarbos kriterijus visų pirma yra grindžiamas subjektyviuoju žmogaus vertinimu.

Privatumas siaurąja prasme

Privatumas siaurąja prasme suvokiamas kaip tie privataus gyvenimo elementai, kurių apsauga yra užtikrinama baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis.

Privatumo gynimą nuo nepagrįsto kitų asmenų (draugų, kaimynų, darbdavių, žurnalistų) kišimosi. Tačiau dažnai pamirštama, kad smegenis, taigi ir mąstymą, taip pat keičia miegas, mankštinimasis, mityba, aplinka, seksualinių hormonų būklė ir kiti veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti patiems.

Apsauga įstatymu - tai garantas, kad asmuo, kurio teisė į privatumą yra pažeista, galės kreiptis į atitinkamas institucijas ir ši jo teisė bus apginta. Šia siauriausia prasme reiškia asmens apsaugą nuo galimų neteisėtų kėsinimųsi. Privatumą, jį būtų galima apibrėžti, kaip asmens apsaugą nuo galimo neteisėto kišimosi į jo asmeninę erdvę, į privatumą.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Informacijai apie asmens privatų gyvenimą, be Konstitucijos ir tarptautinės teisės aktų, skiria daug Lietuvos įstatymų. Tarp tokių paminėtini 1996 m. priimtas ir galiojantis 2000 m. redakcijos Visuomenės informavimo įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris buvo priimtas 1998 m. ir šiuo metu galiojanti jo 2000 m. redakcija.

Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi Konvencija įpareigoja valstybes - dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimuisi šia teise.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje nurodoma, jog niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo privatumą, šeimos gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą arba kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte.

LR CK 2.23 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog privataus gyvenimo duomenų paskelbimas, asmeninio susirašinėjimo paskelbimas, įėjimas į asmens gyvenamąją būstą be jo sutikimo, privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymus yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Siekiant užtikrinti privatumo teisę tvarkant asmens duomenis, Lietuvoje priimtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenis susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - LR BPK) reglamentuoja asmens privataus gyvenimo apsaugą atliekant ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo procesinius veiksmus. Ypatingas dėmesys skiriamas byloms, susijusioms su privataus gyvenimo neliečiamumu, taip pat kitoms byloms, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą.

Pabrėžtina, jog šias teises privalu užtikrinti visiems baudžiamojo proceso dalyviams, įskaitant įtariamąjį bei teisiamąjį. Šios procesinės prievartos priemonės taikymą. Šis ikiteisminio tyrimo veiksmus drausminės bei baudžiamosios atsakomybės instituts pagalba.

Kurstymas ir Religijos Laisvė

LR Konstitucijos 35 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad žmogus turi teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją. Nustatant leistinos saviraiškos ribas valstybė reaguoja į tai, įskaitant ir baudžiamojo teisingumo priemones (170 str.) Atsakomybė už kurstymą iškyla ne tik konkrečiam fiziniam asmeniui, bet ir juridiniam asmeniui. Šis straipsnis turi grįžtamąją galią.

Objektas- žmogaus grupių pagal jų priklausomumą grupei ir konkrečių asmenų teisės ir laisvės ir jų lygiateisiškumas su kitais asmenimis. Objektyviai veika pasireiškia veikimu, aktyviais veiksmais, turinio viešais pareiškimais neapibrėžtam asmenų ratui. Tuose pasireiškimuose pateikiamos šališkos, neobjektyvios, specialiai parengtos ir išdėstytos žinios, nuomonės, vertinimai, išvados, kurios visumoje išreiškia neigiamą, žeminantį nusistatymą prieš tokią žmonių grupę dėl jų priklausomumo ar konkretų žmogų.

171 straipsnis "visuotinė žmogaus teisių deklaracija" skelbia religijos laisvę. Pasirinkęs religiją religingas žmogus turi turėti galimybę praktikuoti tikėjimą, lankant pamaldas. Ir LR Konstitucija skelbia tikėjimo laisvę, kad religijos laisvė yra nevaržoma. Apriboti šią laisvę galima tik įstatymu, nes pvz. Kai kurios tikėjimo grupės pažeidžia viešąją tvarką, blogai veikia žmones, jų teises ir laisves. Tokios grupės yra draudžiamos. Objektyviai trukdymas yra valstybės pripažintas religinės bendruomenės ar bendrijos rengiamų pamaldų, iškilmių, kitų apeigų sutrikdymas veiksmais, įžūliais žodžiais, patyčiomis, grasinimais.

Rinkimų Teisės ir Socialinės Žmogaus Teisės

XXVI sk. "Visuotinė žmogaus teisių deklaracija" skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per išrinktus atstovus. Žmonių valia turi būti išreikšta tiesioginiuose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai (atnaujinant valdžią) ir tai daroma slaptu balsavimu kiekvienas pilietis be jokios diskriminacijos ir be apribojimų turi teisę dalyvauti valdant valstybę tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus (turi teisę balsuoti ir būti išrinktu).

Referendumais sprendžiami svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai. Be to rinkimų klausimus reguliuoja " LR seimo rinkimų įstatymas". Iš viso yra 4 sudėtys (172 str. Padarius bet kurią iš šių veikų pažeidžiama rinkėjų rinkimo teisė, nes gali būti iškreipti rinkimų rezultatai, neatspindėti tai už ką ar prieš ką balsavo rinkėjai. 173 str. - šiame kaip ir kituose str. numatytos veikos kliudo išreikšti rinkimų teisę turinčių piliečių politinę valią. Iškreipia jų tikrąją nuomonę ir pasisakymą rinkimuose ar referendumuose.

176 str., 177 str. Nusikaltimai pripažįstami tik tie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, dėl kurių kilo sunkūs padariniai . jei sunkūs padariniai nekilo, bet buvo grėsmė jiems kilti, veika traktuojama kaip baudž. nusižengimas ir kvalifikuojama pagal 2d. LR Konstitucijos 48 str. deklaruoja kiekvienas darbuotojo sąlygas. Šią teisę sukonkretina kiti įstatymai ir teisės aktai.

Nuosavybės Teisės ir Jų Apsauga

Nusikaltimai nuosavybei nusikalstamumo struktūroje yra dominuojantys ir sudaro apie 70 -75 % visų egzistuojančių nusikaltimų. LR Konstitucija skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta valstybės žinion tik įstatymu, nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir baudžiamasis kodeksas pripažindama tokias veikas nusikaltimais ir baudž.nusižengimais. Nuosavybė saugoma AT ir CT nuostatomis: apskaita, kontrolė, įskaitant ir turto deklaravimą.

Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą, tuo tarpu nuosavybė, kaip ji apibrėžiama Civiliniame kodekse, turi kur kas siauresnį turinį. Nors pastaruoju metu civilinėje teisėje pradėta vystyti nauja nuosavybės teisės doktrina, kuri pagrįstai pripažįsta, kad savininko nuosavybėje gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės, o pačios nuosavybės teisės neriboja klasikine savininko įgalinimų triada, tačiau vis dėlto yra rimtų argumentų, kad ne visų rūšių turto priklausomumas jo turėtojui gali būti paaiškintas nuosavybės teise, kaip ir ne bet kurios turtinės nusikalstamos veikos mechanizmą įmanoma paaiškinti kaip nuosavybės teisės pažeidimą. Iš tiesų, tokiomis nusikalstamos veikomis kaip vagystė ir plėšimas, kuomet svetimas turtas fiziškai užvaldomas ir pasisavinamas, žala daroma nuosavybei. Tačiau kitos nusikalstamos veikos gali turėti visai kitokį žalos padarymo mechanizmą, pvz., apgaulė.

Psichikos Sveikata ir Dvasiniai Aspektai

Psichikos sveikata yra kompleksinė būsena, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Dvasinis pasaulis, dažnai apibrėžiamas kaip nematerialus esybės ir pasaulio aspektas, gali turėti reikšmingą įtaką psichikos sveikatai. Šiame straipsnyje gilinamasi į šių dviejų sričių sąveiką, nagrinėjant, kaip dvasiniai metodai gali būti integruojami į psichoterapiją ir kaip jie gali padėti žmonėms susidoroti su įvairiais psichikos sveikatos iššūkiais.Norint pasirūpinti psichikos sveikata, galima rinktis įvairius gydymosi būdus: ilgalaikius ir trumpalaikius, savarankiškus ir profesionalius, individualius ir grupinius, pavienius ir skirtus visai šeimai.

Dvasiniai metodai apima visus tuos dalykus, kuriuos žmonės daro tyrinėdami nematerialųjį savo esybės ir pasaulio aspektą. Dvasinė terapija guodžia siūlydama idėją, jog gyvenimas yra daug daugiau negu matome. Ji gydo arba padaro labiau pakenčiamus sužeidimus, kurių neišvengiame. Ji tarsi sako, kad nesame pragaištingai įstrigę šioje situacijoje, kad yra kai kas daugiau. Atsiveriant dvasinei terapijai, dažnai patiriami išgyvenimai, kurie įtikina, jog iš tikrųjų egzistuoja kai kas daugiau, ką reikėtų žinoti. Kai kurie psichoterapeutai specializuojasi būtent dvasinių metodų srityje.

Dvasinė Terapija ir Jos Nauda

• Prasmės ir tikslo paieška: Padeda atrasti gyvenimo prasmę ir tikslą, kas gali sumažinti egzistencinį nerimą ir padidinti pasitenkinimą gyvenimu.
• Vilties ir paguodos suteikimas: Siūlo perspektyvą, kad gyvenimas yra daugiau nei tik materialus pasaulis, suteikiant viltį ir paguodą sunkiais laikotarpiais.
• Sužeidimų gydymas: Padeda susidoroti su emociniais ir dvasiniais sužeidimais, suteikiant rėmimo ir supratimo jausmą.
• Ryšio su kažkuo didesniu patyrimas: Leidžia patirti ryšį su dievybe, gamta ar kitomis transcendentinėmis realybėmis, kas gali suteikti ramybę ir stabilumą.
• Moralinių vertybių stiprinimas: Padeda ugdyti ir stiprinti moralines vertybes, kurios gali būti svarbios priimant sprendimus ir kuriant santykius.

Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų Europoje. Profesorė S. Lesinskienė atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, jog net iki 50 proc.

„Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos, padidėjusio nuovargio, mažo aktyvumo. Jam būdingas sulėtėjęs mąstymas ir judesiai“, - teigia prof. S. Lesinskienė. Ji priduria, kad depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių. PSO duomenimis, kasmet apie 25 proc. Europos piliečių kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo būsenų.Netikėtai prasidėjusi koronaviruso pandemija taip pat turėjo įtakos žmonių savijautai. Prof. S. Lesinskienė sako, kad pats žodis „depresija“ į mūsų kasdieninį žodyną yra įėjęs gana aktyviai ir dažnai taikomas ne vien ligai, sutrikimui apibūdinti.

Kalbėdama apie vaikų ir paauglių depresijas, profesorė pažymi, kad ilgą laiką buvo manyta, jog vaikai depresija neserga, nes jų psichika dar nėra pakankamai išsivysčiusi patirti ir išgyventi depresines būsenas, o paaugliams yra natūralu būti kažkiek „depresiškiems“. Anot specialistų, svarbiausia įvertinti, ar jaučiami būdingi simptomai ar vadinamasis depresyvumas trukdo žmogui adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių. Jei trukdo - tuomet tai įvardijama ir diagnozuojama kaip sutrikimas.

Viena svarbiausių psichologijos krypčių, teigianti, kad psichinių procesų dinamiką lemia asociacija. Pirmasis asociacinės psichologijos teiginius suformulavo Aristotelis: vaizdiniai, atsirandantys be aiškios išorinės priežasties, yra asociacijų padarinys.

Kiti Svarbūs Aspektai

Pasak specialistės, kompiuteriai ir internetas atveria duris ne tik naujoms galimybėms, bet ir nusikalstamai veiklai, įvairiems sukčiams. Bene pažeidžiamiausia grupė internete yra būtent ankstyvieji paaugliai - 13 ar 14 metų. Technologijos vystosi taip sparčiai, kad visuomenė nespėja reaguoti ir nėra pakankamai budri pavojams.

Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp paauglių kartų labai ryškūs, net jei jas skiria tik 5 ar 10 metų. Paaugliai vis jaunesni nori išbandyti įvairias pagundas - alkoholį, cigaretes, lytinius santykius.

Dar vienas aspektas - pats tarp paauglių kilęs konfliktas. Teigiama, kad berniukas mergaitę mušė, smaugė, numovė džinsus. Nerimą kelia pats faktas, kad 14-metis, jeigu jam kažkas nepavyko, iš karto puola į agresyvumą. Kyla klausimas, kiek du jauni žmonės gali susikalbėti tarpusavyje tada, kai nesutaria. Matome labai liūdną pavyzdį, kad jie to nemoka.

Anot specialistės, patiklumas, nuotykių troškimas, noras turėti kuo daugiau draugų yra ankstyvųjų paauglių amžiaus ypatumas. Todėl juos sergėti turėtų ir tėvai, ir vyresni broliai bei seserys, ir netgi draugai tarpusavyje.

Baigiantis vasarai kyla klausimas, kaip geriau pasiruošti mokyklai, pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo. Gydytoja S. Lesinskienė primena, kad tam yra keli būdai.

tags: #turto #uzrasymas #visuomenes #naudai