Turto teisinė problematika visada buvo ir tebėra aktuali įvairiose teisės šakose. Turto sąvoka yra labai plati. Baudžiamoji teisė savais metodais saugo turtinius santykius nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir užtikrindama šią apsaugą, vartoja esmines civilistikos nuosavybės ir turto kategorijas.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime turto sąvoką civilinėje teisėje, jo apibrėžimą, klasifikaciją ir reikšmę.
Investavimas į nekilnojamąjį turtą
Turto Apibrėžimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d. turtą, kaip civilinės teisės objektą apibūdina kaip materialų ir nematerialų. Civilinės teisės objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės vertybės.
Sąvoką “turtas” reiškia daiktus, tturtines teises ir turtines pareigas, pinigus. Plačiuoju požiūriu “turtas” - tai ir daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės, žaliavos, prekės pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai t.t., o taip pat veiksmai ir veiksmų rezultatai - tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.
Straipsnio 2-oje dalyje įtvirtinta daiktų ir turto civilinės apyvartos neribojimo prezumpcija, tai yra pripažįstama, kad daiktai ar kitas turtas nėra išimti iš civilinės apyvartos ir jų apyvarta nėra ribota. Daiktai - tai materialūs mus supančio pasaulio dalykai, esantys kietosios, skystosios ir kitokios fizinės būsenos. Civiliniame kodekse daiktais laikoma elektros ir šilumos energija.
Naujas civilinis kodeksas, priešingai senai koncepcijai, griežtai nesusiaurina nuosavybės teisės objekto materialumo požymių, palieka nuosavybės teisės ribas atviras, nurodydamas, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 str.).
Ši samprata turtu pripažįsta daiktų, turtinių teisių ir pareigų visumą arba turtinį asmens aktyvą ir pasyvą kaip visumą. Ir niekas nesiginčys, kad turtinė žmogaus sfera jokiu būdu neapsiriboja materialiais daiktais, ir į ją įeina ir vadinamieji nematerialūs daiktai, pavyzdžiui, turtinės teisės.
Ieškinio Kvalifikavimas: Turtinis ar Neturtinis Reikalavimas
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis.
Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 16 punktas).
Jeigu ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė pasibaigusi ar jos neatsirado, vadinasi, sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
Pavyzdys
Ieškinio turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekia įrodyti, jog yra tinkamai įvykdžiusi pagrindinę prievolę, kuri lemia hipotekos pasibaigimą, tačiau atsakovė to nepatvirtina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia faktinė situacija, kai kreditorius nesutinka su hipotekos pabaiga, suponuoja išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo, todėl faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su tinkamu hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymu.
Turto Apyvarta
Apyvarta - tai ddaiktų perleidimas (pardavimas, dovanojimas), perdavimas kitiems asmenims (pvz. nuoma), jų perėjimas kitų asmenų nuosavybės universalaus (pvz. paveldėjimo) arba singuliarinio teisių perėjimo būdu.
Straipsnio 2-oje dalyje įtvirtinta daiktų ir turto civilinės apyvartos neribojimo prezumpcija, tai yra pripažįstama, kad daiktai ar kitas turtas nėra išimti iš civilinės apyvartos ir jų apyvarta nėra ribota.
Civiliniame kodekse daiktais laikoma elektros ir šilumos energija.
Naujajame civiliniame kodekse nuosavybės teisė apibrėžta pasinaudojant tradicine “triados koncepcija” - kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37str.).
Turto kaip nusikaltimų nuosavybei požymio tapatinimas su materialiu daiktu taip pat buvo pagrįstas civilinėje teisėje vyraujančia nuostata šiuo klausimu. Pavyzdžiui, 1997 m.išleistame civilinės teisės vadovėlyje teigiama kad nuosavybės objektus tiksliausiai būtų apibrėžti kaip materialinio ppasaulio dalykus, kurie yra kaip darbo produktai sukurti gamybos procese arba kitaip pasisavinti iš gamtos.
Turto Klasifikavimas
Teorijoje ir praktikoje naudojamas turto klasifikavimas pagrįstas įvairiais kriterijais, o pats turtas apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis (pvz., teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt.). Jeigu bandysime turto sąvoka struktūrizuoti, tai pamatysim, kad turtą sudaro materialus ir nematerialus objektai. Turtas pagal savo pobūdį gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis.
- Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: Kilnojamuoju turtu įstatymuose taip pat laikomos: akcijos, obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai.
- Pakeičiamas ir nepakeičiamas turtas: Tai yra rūšiniais požymiais ir individualiais požymiais apibrėžti daiktai.
- Suvartojamas ir nesunaudojamas turtas: Taip jie skirstomi pagal pasikeitimus, kurie atsiranda panaudojus daiktą pagal paskirtį.
- Dalusis ir nedalusis turtas: Aišku, fiziniu atžvilgiu dalus yra kiekvienas daiktas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( LR CK ), pateikia tokią daiktų (t.y. nuosavybės teisės objektų), klasifikacija:
- LR CK 4.2 str. Kilnojamasis ir nekilnojamasis.
- LR CK 4.3 str. Pakeičiamas ir nepakeičiamas.
- LR CK 4.5 str. Suvartojamas ir nesunaudojamas.
- LR CK 4.6 str. Dalusis ir nedalusis.
Turto Apsauga Baudžiamojoje Teisėje
Baudžiamoji teisė savais metodais saugo turtinius santykius nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir užtikrindama šią apsaugą, vartoja esmines civilistikos nuosavybės ir turto kategorijas.
Kaip žinoma, viso turtinių nusikaltimų skirsnio pavadinimas yra “Nusikaltimai nuosavybei” ir tai yra imperatyvus nurodymas, prieš ką nukreipti visi šie nusikaltimai. Taigi nuosavybės teisė - tai tarsi baudžiamosios teisinės apsaugos rėmai, kurių neperžengdami turime aiškinti įvairių nusikaltimų požymius, taip pat ir turto sąvoką.
Tuo tarpu pats turtas kaip nuosavybės objektas baudžiamojoje teisėje tradiciškai tapatinamas su materialiu ekonominę vertę turinčiu daiktu pasisavintu iš gamtos arba sukurtu gamybos procese.
Turto kaip nusikaltimų nuosavybei požymio tapatinimas su materialiu daiktu taip pat buvo pagrįstas civilinėje teisėje vyraujančia nuostata šiuo klausimu.