Privati saugos rinka Lietuvoje per pastaruosius 30 metų išaugo į solidžią, įvairiapusę paslaugų sritį. Šiandien saugos tarnyba gali pasiūlyti ne tik fizinę objektų apsaugą, bet ir signalizacijos įrengimą, reagavimo paslaugas, vaizdo stebėjimą, net kibernetinio saugumo sprendimus. Vis dažniau kyla klausimas: kaip užtikrinama, kad tokios tarnybos veiktų teisėtai ir patikimai?
Pagrindinis dokumentas, kuris nustato šios srities tvarką, yra Asmens ir turto saugos įstatymas. Griežta kontrolė ir įstatyminiai reikalavimai nėra tik formalumas. Jie tiesiogiai lemia pasitikėjimą saugos tarnybomis.
Įstatymas aiškiai nurodo, kad saugos tarnyba negali peržengti valstybės institucijų kompetencijos. Be to, veiklą prižiūri ir Policijos departamentas, kuris atsakingas už licencijų išdavimą bei jų priežiūrą.
Licencijavimas ir Reikalavimai Saugos Tarnyboms
Licencijos gali būti skirtingų tipų. Vienos suteikia teisę teikti tik fizinės apsaugos paslaugas, kitos - montuoti ir prižiūrėti signalizacijos ar vaizdo stebėjimo sistemas.
Įsigaliojusios įstatymo pataisos numato trys licencijų rūšis:
- licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą;
- licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas;
- tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija.
Kiekvienas saugos tarnybos darbuotojas turi atitikti aiškius kriterijus. Esant pažeidimams, gali būti skiriamos baudos, sustabdoma licencijos galiojimas ar net ją panaikinama. Tokia kontrolė būtina, kadangi saugos tarnyba dirba jautrioje srityje.
Apsaugininko Teisės ir Reikalavimai
Įstatymas numato, kad apsaugininkas yra individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas klientams. Asmeniui, siekiančiam būti apsaugininku, taikomi tokie pat reikalavimai ir ribojimai kaip ir apsaugos vadovui ar apsaugos darbuotojui. Jis privalės būti ne jaunesnis kaip 18 metų, atitikti sveikatos reikalavimus, būti įgijęs apsaugos darbuotojo kvalifikaciją.
Pagal įstatymą apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turės teisę:
- saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas, tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus.
- užtikrindamas režimą saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti daiktus.
- kliento ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, įsteigusio apsaugos tarnybą, valdymo organo rašytiniu pavedimu neįleisti į saugomą objektą kitų asmenų.
- neleisti į saugomus objektus, kuriuose jis užtikrina režimą, asmenų, įtariamų bandant įsinešti uždraustus daiktus, atsisakiusių parodyti su savimi turimus daiktus ar nesilaikančių nustatytų patekimo į saugomą objektą taisyklių.
Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turės teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai tai neišvengiamai būtina, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Tačiau šaunamasis ginklas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, negalės būti naudojamas prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo nesukeldamas grėsmės nei jo, nei aplinkinių, nei saugomo asmens gyvybei.
Pasak saugumo eksperto Dariaus, „Lietuvoje galiojantys įstatymai užtikrina, kad kiekviena saugos tarnyba privalo veikti skaidriai“.