Turto Realizavimo Sustabdymas Baudžiamajame Procese Lietuvoje

Pastaruoju metu iškyla nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Šiame darbe keliamas klausimas: kokios problemos kyla Lietuvoje, kai antstolis, kaip civilinio proceso teisės subjektas, atlieka savo pareigas ir kokius jų sprendimo būdus galima pasiūlyti? Vienas pagrindinių šiame darbe naudojamų metodų yra lyginamoji analizė, nes siekiant užsibrėžto tikslo darbe lyginama Lietuvos ir užsienio teisė.

Tyrimo objektas yra pati antstolio vieta vykdymo procese: jo teisės ir pareigos bei jų santykis su žmogaus teisėmis ir civilinio proceso tikslais bei vykdymo proceso santykis su civiliniu procesu ir jo vystymosi tendencijos Europoje bei pasaulyje. Šias priežastis bei pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus.

Šiame straipsnyje sieksime atskleisti sprendžiant išsikeltus uždavinius surinktą medžiagą, atskirti antstolių veiklos etapų teisinio reglamentavimo skirtumus skirtingose valstybėse bei to teikiamus trūkumus ar pranašumus bei rasti galimus problemų sprendimo būdus. Pirmojoje darbo dalyje aptarsime, kas yra vykdymo procesas, koks jo santykis su civiliniu procesu bei pažvelgsime į jo harmonizavimo apimtį.

Vykdymo procesas apima tiek teismo, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos) privalomų sprendimų vykdymą. Sprendimų vykdymą galima skirstyti į grupes pagal vykdymo savanoriškumą. Tačiau ne visada jie vykdo. Neįvykdymo atveju būtina įsikišti valstybei, nes neįvykdžius teismo ir pareigūnų priimtų sprendimų teisingumas nebūtų pasiektas, tokie sprendimai liktų tik formalumu.

Vykdymo procesas mokslinėje literatūroje traktuojamas dvejopai: kaip civilinio proceso dalis arba kaip savarankiškas procesas. V. Mikelėnas pritaria pirmajai nuomonei, priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą vadindamas svarbia civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas.

Civilinio proceso schema

Net jeigu teigti, kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas, nes jį vykdo ne tik teismas, akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo. Todėl darytina išvada, kad civilinio proceso metu ne tik vykdomas teisingumas, bet ir užtikrinamas realus teisingumo akto įgyvendinimas. Be šios civilinio proceso stadijos teisingumas nepasiektų savo galutinio tikslo, t.y. nebūtų atstatytos subjektų pažeistos teisės arba apginti teisėti interesai.

Šias teisės normas randame jų civilinio proceso kodeksuose (toliau - CPK), pvz. Bulgarijos CPK - V dalis, Kvebeko (Kanada) CPK - 4 knyga, Lietuvos CPK 6 dalis, Latvijos civilinio proceso įstatymo - 69-78 skyriai. Estija vienintelė iš trijų Baltijos šalių turi atskirą vykdymo proceso kodeksą.

Lietuvoje vykdymo procesas, kaip jį apibrėžėme šiame darbe, reglamentuojamas keliuose teisės aktuose: LR Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei kituose. LR civilinio proceso kodekse sprendimų vykdymui skirta VI dalis, teisės normos reglamentuoja visą procesą pradedant bendrosiomis teisės normomis ir baigiant užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumais.

Antstolių įstatymu bei sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuojami atskiri antstolių veiklos aspektai. Siekiant nustatyti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir civilinio proceso santykį, svarbūs ir principai, taikomi šiuose procesuose. Dalis teismo bei įgalioto pareigūno sprendimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso metu, priverstiniai vykdo antstoliai (baudos išieškojimas).

Šiame LR administracinių teisės pažeidimų kodekse procesinės normos, kurios reglamentuoja nuobaudos išieškojimą ir kurios turi laikytis antstolis, yra palyginti nedaug, pvz. nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo nutraukimas, senatis, sąlygos, kurioms esant nutarimą skirti baudą turi vykdyti antstolis. LR civiliniame kodekse vykdymo proceso normų, palyginti su LR CPK, taip pat nėra daug, pvz. 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, išieškojimo iš šeimos turto negalimumas esant LR CK 3.85 sąlygoms.

Šioje darbo dalyje sieksime ne atlikti gilią analizę, o apžvelgti pagrindinius tarptautinius teisės aktus, priimtus tarptautinėje ir atskirai ES teisėje tikslu išsiaiškinti vykdymo proceso harmonizavimo laipsnį, tendencijas ir tam naudojamus būdus. Pažvelgsime, kokie tarptautinės ir ES teisės aktai įtakoja ar gali įtakoti Lietuvos antstolių veiklą.

Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra. Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais.

Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remdamasis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.

Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003, susijęs su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinant Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1926 m. kovo 18 d. Konvencija dėl jurisdikcijos santuokos atskyrimo ir išlaikymo klausimais, 1931 m. gegužės 8 d. Konvencija dėl piniginių įsipareigojimų pagal išlaikymo įsakymus vykdymo.

Taip pat, 1968 m. rugsėjo 27 d., buvo priimta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, vėliau taisyta dėl naujų valstybių narių prisijungimo, 1988 m. rugsėjo 16 d. valstybių narių ir ELPA valstybių konvencija, priimta Lugane dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, ypatingas tuo, kad padeda išvengti teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta: „Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.“ LR Seimas priėmė šį reglamentą įgyvendinantį įstatymą, pagal kurio 2 str. 4 d. Europos vykdomasis raštas vykdomas nepaisant LR CPK LX skyriaus 7-ojo skirsnio nuostatų.

Paminėtina ir Žalioji knyga dėl banko sąskaitų arešto, kurioje aprašomos pagrindinės dabartinės problemos ir kaip galimas sprendimo variantas yra pateiktas pasiūlymas sukurti Europos banko sąskaitų arešto sistemą. Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje.

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. vasario 1 d. Konvencija dėl užsienio šalyse priimtų atitinkamiems sprendimams, išskyrus asmens statuso, šeimos teisės, juridinės asmens veiklos, prieštikrkos, paveldėjimo, bankroto, socialinės apsaugos bylas bei su žala dėl branduolinių reikslų susijusius klausimus. Kol kas šią Konvenciją tėra pasirašiusios trys šalys- organizacijos narės: Kipras, Nyderlandai ir Portugalija bei šalis - ne narė - Kuveitas. Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 1d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo yra ir Lietuva.

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti. Tai reiškia, kad jeigu šalys susitaria, kad ginčas bus sprendžiamas vienos šalies teisme, šios šalies sprendimas yra visiškai pripažįstamas kitose šalyse, išskyrus visus kitus teismus jurisdikcijos. Šios šalies sprendimo iš kitos šalies, būtų galima atsisakyti vykdyti tik Konvencijoje nustatytais atvejais.

2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai). Šie Principai skirti ankstesnėms nei vykdymas civilinio proceso dalims (jų komentare prie 29 punkto rašoma: „vykdymo klausimai nėra šių Principų tikslas“), mums jie svarbūs tuo, kad pamini efektyvios vykdymo procedūros būtinumą: „Greitam ir efektyviam sprendimų vykdymui, įskaitant sprendimus dėl pinigų, išlaidų, įsakymus (angl. injunctions) ir laikinąsias priemones, turi būti galimos efektyvios vykdymo procedūros“.

2000 m. spalio 4 d. įvyko Europos Teisingumo Ministrų konferencija, skirta teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo efektyvumo klausimams. Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių. Ieškoma būdų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui sprendimų civilinėse bylose vykdymo srityje (praktiškai visi dalyviai palaikė idėją dėl Europos Tarybos šalių narių pastangų suvienijimą teismo policijos pareigūnų mokymo sferoje).

Kuriant šias nacionalines duomenis apie skolininkus ir jų turtą informacijos bazes, buvo išreikštos nuomonės dėl Europos sprendimų vykdymo kodekso ir Teisminės policijos pareigūnų elgesio kodekso kūrimo. Remiantis taip vadinama „gerąja patirtimi“, kitų šalių kodekss kaip pavyzdžiais analize. Pavyzdžiui, 2005m. sausio 18d. antstolių reformą pradėjusi, Estija padarė „fatališką klaidą“, kurios buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainis, ir jų kvalifikacijos kartelė“, kalbėjo apie esmines permainas Estijos antstolių atlyginims, veiklos reglamentavimo srityse. 2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe.

Turto arešto akto įteikimas skolininkui pasirašytinai

Turto arešto aktas įteikiamas skolininkui pasirašytinai, arešto aktų registro tvarkytojui. Pagal CPK 626 str. 2 d. 1 p., antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu fiziniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą, ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka.

CPK 626 str. 3 d. nuostatos

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog CPK 626 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtinta, jog tuo atveju, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir yra vykdomas Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos stabdymo pagrindus, yra konstatavęs, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., bylos Nr. 3K-3-417/2008). Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sistemiškai aiškinant CPK 626 str. 2 d. 1 p. ir CPK 626 str. 3 d. nuostatas, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Kitaip tariant, pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai suteikia prioritetą pirmesnės eilės kreditorių ir įkaito turėtojų, kurių reikalavimai tenkintini be eilės, interesų gynimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „Swedbank“ yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas pagal CPK 754 str. 1d. suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju antstoliui nėra teisinio pagrindo stabdyti hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto realizavimo veiksmų vykdomoje byloje.

Turto arešto ir nuosavybės teisių apribojimų įtaka išieškojimui

Žemiau esančioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai aspektai, susiję su turto areštu ir nuosavybės teisių apribojimais, kurie turi įtakos išieškojimo procesui:

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

tags: #turto #realizavimo #veiksmu #sustabdymas #del #baudziamosios