Turto realizavimo procedūra bankroto atveju

2013 m. kovo 1 d. pradėjo veikti dar 2012 pavasarį priimtas LR fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Šiame straipsnyje nagrinėjami turto realizavimo procedūros klausimai bankroto atveju, įskaitant fizinių ir juridinių asmenų bankroto procesus, turto administravimą ir pardavimo tvarką.

Tinkamas įmonės turto administravimas ir realizavimas yra svarbūs siekiant apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus bei leidžia nutraukti bankroto bylą, jeigu atkuriamas įmonės mokumas, patenkinami įsipareigojimai visiems kreditoriams ar sudaroma taikos sutartis.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip suprantamas įmonės turtas bankroto procese, kokie yra efektyviausi bankrutuojančios įmonės turto administravimo, realizavimo būdai.

Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius, tyrimo objektas yra turto administravimas ir realizavimas įmonių bankroto procese.

Fizinių asmenų bankroto ypatumai

Kitaip nei įmonių bankroto procesas, fizinių asmenų bankrotas galės vykti tik teismo tvarka, t. y. nebus įmanomas procesas, kuomet visus bankroto klausimus sprendžia tik kreditoriai.

Dar vienas esminis skirtumas nuo įmonių bankroto proceso - fiziniam asmeniui bankroto bylos negalės iškelti joks kitas subjektas, išskyrus patį fizinį asmenį.

Jei įmonių atveju nemokumu laikoma situacija, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto įmonės turto, tai fizinio asmens nemokumu bus laikoma situacija, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Svarbu paminėti, kad įstatymas reglamentuoja sąžiningo fizinio asmens bankroto procesą, t. y. nemokumas neturi būti pasekmė nusikalstamos veikos, piktnaudžiavimo ar nesąžiningų veiksmų.

Pati bankroto procedūra iš esmės yra panaši į įmonių bankroto procedūrą.

Fizinis asmuo, atitinkantis įstatymo reikalavimus, gali kreiptis į teismą prašydamas jam iškelti bankroto bylą.

Prie pareiškimo privalu pridėti reikalaujamus dokumentus - kreditorių ir skolininkų sąrašą, detalų turto aprašą, informaciją apie gaunamas pajamas ir pan.

Priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas informuoja viešuosius registrus, antstolius ir kredito įstaigas.

Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, iš esmės kyla tos pačios pasekmės, kaip ir įmonių bankroto atveju - sustabdomas prievolių vykdymas, laikoma, kad sueina visi terminai, nebeleidžiamas įskaitymas, delspinigių skaičiavimas, draudžiamas disponavimas turtu bei ribojamas disponavimas piniginėmis lėšomis ir pan.

Vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

Šioje procedūroje yra įžvelgtina tam tikrų paralelių su restruktūrizavimo planu įmonių restruktūrizavimo procese, nes įmonių bankrotas nenumato jokio plano.

Iškėlęs bankroto bylą, teismas nustato terminą, per kurį turi būti teismui pateiktas tvirtinti planas.

Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan.

Apibendrinus galima pasakyti, kad tai bus tam tikras bankrutuojančio asmens balansas, pagal kurį bankroto metu (iki 5 metų) privalės gyventi bankrutuojantis fizinis asmuo ir kuriuo naudodamasis jis atsiskaitys su kreditoriais.

Paruoštas planas pirmiausia pateikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimui.

Jei kreditoriai planui nepritaria, galutinį sprendimą priima teismas, kurio neigiamas kreditorių sprendimas nesaistys - teismas galės planą vis tiek patvirtinti, atsižvelgdamas į bankrutuojančio asmens ir kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Tokiu atveju teismo sprendimas galės būti skundžiamas (jei kreditoriai planui pritars, teismo sprendimas bus galutinis).

Juridinio asmens bankroto procesas

Kai įmonė nebesugeba vykdyti įsipareigojimų, viena iš teisinių išeičių - juridinio asmens bankrotas.

Juridinio asmens bankrotas - griežtai reglamentuotas, kelių etapų procesas, kuriame svarbus kiekvienas dokumentas, terminas ir veiksmas.

Pradėti bankroto procesą būtina esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, kai įmonė tampa nemoki ar kyla grėsmė jos mokumui.

Tam tikri veiksmai atliekami tuo metu, kai nustatoma nemokumo būsena.

Situacijos vertinimas

Pirmasis ir bene svarbiausias etapas - objektyviai įvertinti įmonės finansinę padėtį.

Tai galima padaryti pasitelkus:

• buhalterinius duomenis (balansą, skolų sąrašą, įsipareigojimus),
• pinigų srautų analizę,
• įsiskolinimų terminus (ar skolos pradelstos daugiau kaip 60 dienų).

Jeigu įmonė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir jos turto nepakanka skoloms padengti, ji laikoma nemokia, kaip apibrėžta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme.

Sprendimo priėmimas

Kai nustatomas nemokumas, sprendimą inicijuoti bankroto procesą priima:

• įmonės vadovas, jei veikia vienasmenis valdymo organas,
• akcininkų susirinkimas, jei tai numatyta įstatuose ar įmonės valdymo struktūroje.

Atminkite, kad tai yra jūsų atsakomybė priimti sprendimą dėl bankroto inicijavimo.

Dokumentų parengimas

Norint pradėti bankroto procedūrą, reikia paruošti šiuos dokumentus:

• Įmonės balansą (ne senesnį nei 30 dienų).
• Pelno (nuostolių) ataskaitą.
• Detalų kreditorių sąrašą su sumomis ir terminų informacija.
• Įmonės turto sąrašą (jei reikia - su turto vertinimu).
• Įmonės vadovo paaiškinimą, kodėl kilo nemokumas.
• Sprendimą dėl bankroto inicijavimo (protokolo išrašą).

Papildomai gali prireikti:

• darbuotojų sąrašo ir kitų darbo santykių dokumentų,
• dokumentų, susijusių su teisiniais ginčais,
• įsipareigojimų VMI, „Sodrai“ ar savivaldybėms suvestinės.

Prašymo pateikimas teismui arba administratoriui

Jei pasirenkamas teisminis bankrotas, dokumentai pateikiami apygardos teismui pagal įmonės buveinės vietą.

Prašymą galima pateikti per e. pristatymo sistemą arba fiziškai.

Jei pasirenkamas neteisminis bankrotas (kai nėra ginčų ir visi kreditoriai sutinka), kreipiamasi tiesiogiai į nemokumo administratorių, kuris veikia pagal įstatymo tvarką.

Tam tikrais atvejais, ypač kai įmonė likviduojama bankroto metu, gali būti paskirtas ir likvidatorius, kuris atsakingas už įmonės likvidavimo proceso tvarkymą.

Teismas arba administratorius peržiūri dokumentus ir sprendžia, ar yra pagrindas bankroto bylai iškelti.

Bankroto bylos iškėlimas

Teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Kartu skiriamas:

• nemokumo administratorius - nepriklausomas asmuo, kuris tvarko visus bankroto klausimus,
• laikinasis kreditorių susirinkimas - vėliau jų teisės gali būti atstovaujamos per kreditorių komitetą.

Svarbu atminti, kad kreditorius turi teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skolos negrąžinamos laiku.

Nuo šio momento:

• sustabdomas įmonės turto valdymas - jį perima administratorius,
• įmonė nebegali vykdyti veiklos, išskyrus su administratoriumi suderintus veiksmus.

Turto realizavimas ir atsiskaitymai su kreditoriais

Administratorius nustato, koks turtas priklauso įmonei, vertina jo vertę, parduoda jį aukcionuose ar kitais būdais.

Lėšos iš turto realizavimo paskirstomos:

• Darbuotojams (atlyginimai ir socialinės garantijos).
• Valstybei (mokesčiai, „Sodra“).
• Kitiems kreditoriams pagal jų eilę (užtikrinti ir neužtikrinti kreditoriai).

Visi procesai vyksta pagal griežtą procedūrą, prižiūrimą ir administratoriaus, ir teismo.

Įmonės išregistravimas

Kai visas turtas realizuotas ir galutinės ataskaitos patvirtintos, teismas priima sprendimą nutraukti bankroto procesą ir likviduoti įmonę.

Po šio sprendimo įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro ir nuo tos akimirkos ji nustoja egzistuoti.

Turto pardavimo tvarka

Būtent nuo kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų priklauso tiek turto pardavimo tvarka, tiek ir kaina.

Taigi asmuo pageidaujantis įsigyti bankrutuojančio asmens turtą, turėtų aktyviai domėtis bankroto proceso eiga ir kreditorių susirinkimuose priimamais sprendimais.

Tačiau juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta ir tai, kad pirkėjui yra perduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas taisykles, asmuo, pageidaujantis įsigyti visą bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį, visų pirma, turėtų kuo ankstesnėje stadijoje kreiptis į nemokumo administratorių bei kreditorius ir:

1. pateikti preliminarų siūlymą pirkti juridinį asmenį;
2. pagrįsti, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.

Iki teismo nutarties dėl bankroto likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos (LR JANĮ 97 str.

Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis (LR JANĮ 97 str.

Šioje byloje teismai yra nustatę, jog buvusi bankrutuojančio asmens sutuoktinė savo veiksmais išreiškė nesutikimą dėl savo turto dalies pardavimo bankroto procese.

Nustatęs, kad turtas pagal bylos duomenis gali būti brangiau parduotas kaip vientisas objektas, o atsisakymas jį parduoti tokiu būdu yra savitikslis, neatitinkantis siekio realizuoti turtą kuo palankesnėmis sąlygomis, patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir neužtikrinantis suinteresuotų asmenų (kreditoriaus, bankrutuojančio asmens ir nebankrutuojančio skolininko bendraturčio) interesų pusiausvyros, teismas turi diskreciją leisti jį parduoti kaip turtinį vienetą.

Įgaliojimų netekimas ir turto perdavimas

Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų.

Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.

Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, - jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:

1. juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis;
2. visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau - juridinio asmens informacija).

Jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą.

Apribojimai disponuoti turtu

Iškėlus bankroto bylą, asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

Kreditorių susirinkimas

Pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.

Teismas gali nutarti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma nėra didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.

Prievolių vykdymo terminai

Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai:

1. nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys;
2. prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

tags: #turto #realizavimo #procedura #jei #skelbiamas #bankrotas