Turto pardavimas iš varžytynių yra sudėtingas procesas, kurio metu svarbu užtikrinti visų šalių teises ir interesus. Dažnai kyla klausimų dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika šioje srityje, siekiant išsiaiškinti, kokiais atvejais toks aktas gali būti pripažintas negaliojančiu.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai - vertinamasis kriterijus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises.
Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 24 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje apie turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir skolininko areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam turto pirkėjui tvarką išaiškino, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje.
Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų. Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą.
Nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, pabrėžta, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu.
Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus.
Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti.
Antstolio padėtis vykdymo procese ir jo veiklai keliami reikalavimai suponuoja, kad tokioje faktinėje situacijoje, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, antstolis, nustatęs, jog nekilnojamasis turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje priimtą vykdomąjį dokumentą, perleistas trečiajam asmeniui, nesusijusiam su baudžiamojoje byloje priimtais vykdytinais sprendimais, negalėjo pradėti vykdymo veiksmų iš pareiškėjai priklausančio turto.
Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad suvaržymai sklypui viešuose registruose nebuvo tinkamai išviešinti, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturėjo galimybės sužinoti apie Sklypui taikytus disponavimo apribojimus kitu būdu, nes nedalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta nukreipti išieškojimą į Sklypą nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti, darytina išvada, kad pareiškėjai neturi kilti neigiamų teisinių pasekmių už Sklypui taikytų suvaržymų tinkamą neišviešinimą.
Pradėdamas išieškojimą iš pareiškėjai, kuri vykdomoje byloje nėra skolininkė, priklausančio turto (Sklypo, padalyto į naujai suformuotus 8 sklypus), kurį pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka įgijo kitoje vykdomojoje byloje, antstolis ne tik netinkamai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties teisinę reikšmę, bet ir netinkamai aiškino bei taikė vykdymo proceso nuostatas, reglamentuojančias turto arešto aktų išviešinimo tretiesiems asmenims teisinius padarinius.
Civilinę bylą Nr. 1 išnagrinėję teismai nepagrįstai faktą, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi buvo taikytas Sklypui laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors jis nebuvo reikiamai išviešintas, vertino kaip sukeliantį teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turto priverstinio pardavimo vykdymo procese būdu įgijusiems tokį turtą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.
Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y. Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui.
Baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį.
Apibendrinant, teismų praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra nuosekli ir orientuota į visų šalių interesų apsaugą. Svarbu atkreipti dėmesį į kainos nustatymo tvarkos pažeidimus, skolininko teises ir antstolio veiksmus vykdymo procese.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgia teismai, spręsdami dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu:
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgia teismai:
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Kainos nustatymo tvarkos pažeidimai | Turi būti esminiai ir turėti tiesioginę įtaką kainos nustatymui. |
| Kainos ir rinkos vertės neatitikimas | Kaina turi būti esmingai mažesnė už rinkos vertę. |
| Skolininko teisės | Skolininkas turi teisę siūlyti turto pirkėją iki antrųjų varžytynių paskelbimo. |
| Antstolio veiksmai | Antstolis privalo veikti griežtai laikantis įstatymų ir užtikrinti visų šalių interesus. |
| Interesų pusiausvyra | Teismas turi siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą. |
Norėdami geriau suprasti turto pardavimo iš varžytynių procesą, žiūrėkite šį vaizdo įrašą:
🔴 LIVE💀 „Fernando ruošia DRIFTO eventą – ar jam pavyks?“ | PurityRP 7 Diena !serveris
tags: #turto #pardavimo #is #varzytyniu #akto #pripazinimas