Ilgalaikio materialiojo turto panaudos žiniaraštis: pavyzdys ir aspektai

Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio materialiojo turto panaudos žiniaraščius, jų sudarymo principus ir svarbius aspektus.

Valstybės turto panauda

Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti išnuomotas arba suteiktas panaudos pagrindais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Turto nuomos ar panaudos sutartis pasibaigia šį turtą pardavus. Nekilnojamasis turtas parduodamas, o sklypas pergrupuojamas į atsargas.

Valdytojas, kuris nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, sudaro susitarimą su valstybės turto valdytoju patikėjimo teise (jeigu reikalinga) dėl perdavimo valstybės turto valdytojui.

Valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti remontuojant ar rekonstruojant, jei:

  • Negalima jo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos ir šis faktas yra tinkamai įformintas.
  • Trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas.

Panaudos sąlygos

Panaudos sąlygos valdoma Lietuvos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka.

Organizacijų poreikiams įgyvendinant valstybines funkcijas, gali prireikti ilgalaikio materialiojo turto remonto, rekonstrukcijos arba įsigijimo (perkant, statant) naują nekilnojamąjį turtą (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Finansiniai aspektai

Už praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną.

Pajamos už materialųjį turtą, pervedami į atitinkamų subjektų sąskaitas.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą registruojami 1210201 sąskaitoje.

Svarbu: Pridėtinės vertės mokestis įtraukiamas į atskaitą.

Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui.

Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudingo tarnavimo laiko.

Žemės ir kultūros vertybių kitų vertybių apskaitai taikomas tikrosios vertės metodas.

Nusidėvėjimo skaičiavimas

Nusidėvėjimas skaičiuojamas normatyvais.

Jei yra nuomos laikotarpis, tai jis laikomas svarbia aplinkybe.

Reikalingas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis (3 priedas).

Galima mažinti nusidėvėjimo sąnaudas.

Nuvertėjimas

Materialusis turtas gali būti nuvertėjęs, todėl būtina įvertinti ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamąją vertę.

100 proc. nuvertėjimas, lygus ilgalaikio materialiojo turto likutinei vertei.

Jei nuostolis dėl ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo nebeegzistuoja ar sumažėjo, tai atsižvelgiama į atsiperkamosios vertės pokyčius.

Remontas ir rekonstrukcija

Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo, remonto ir pan. sąnaudos nurašomos į sąnaudas tą ataskaitinį laikotarpį, kai padaromos.

Šios sąnaudos kaupiamos nebaigtos statybos ar esminio pagerinimo darbų sąskaitose.

Po rekonstrukcijos ar remonto, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir iš naujo nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas.

Svarbu: Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. nuo 2002 m. Pelno mokesčio įstatymo 20 str. 3.

Pagal nuomos arba panaudos sutartį turimo materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, - per Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą.

Tačiau jei remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba jei turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 1.

Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkui ar panaudos gavėjui atlikus išsinuomoto arba panaudos būdu naudojamo materialiojo ilgalaikio turto rekonstravimo arba remonto darbus, kurio kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų to turto įsigijimo kainos, nuomotojas turi padidinti išnuomoto turto įsigijimo kainą, nuomos ar panaudos sutartyse turėtų būti nurodyta to turto įsigijimo kaina.

Jeigu nuomotojas arba panaudos davėjas yra gyventojas, neturintis turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai išnuomojamo turto vertė gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis.

Nuomininkas ar panaudos gavėjas, visais atvejais atlikęs išsinuomoto arba panaudos būdu gauto turto remonto arba rekonstravimo darbus, nuomotojui arba panaudos davėjui turi surašyti dokumentą - pranešimą, kuriame būtų nurodyta minėtų darbų kaina.

Tuo atveju, kai remonto kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos arba jei minėtas turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas turi padidinti šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestinti PMĮ nustatyta tvarka.

Jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas rekonstravimo arba remonto, kurio vertė didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbus pabaigė iki 2001 m. gruodžio 31 dienos, tai nuomotojas neprivalo didinti savo pajamų kartu su to ilgalaikio turto įsigijimo verte. Tačiau, jei rekonstravimo arba remonto, kurio vertė didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbai pabaigti 2002 m. sausio 1 d.

Turto nurašymas ir likvidavimas

Surašomas (negalimu) naudoti ilgalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą (8 priedas).

Nurašymas registruojamas apskaitoje.

Medžiagos, atsiradusios išmontavus ilgalaikį materialųjį turtą, fiksuojamos turto nurašymo akto liekamųjų medžiagų priede (8 priedas).

Po nurašymo, registruojant išieškotiną sumą ir pripažįstant finansavimo pajamas, atliekamas nurašymas.

Perdavimo ir priėmimo aktas (12 priedas), kurį parengia turtą perduodantis atsakingas asmuo, tvirtina Įstaigos vadovas.

Inventorius ir atsakomybė

Inventorizacijos metu nustatomas turto vienetą, inventoriaus numerį, buvimo vietą ir atsakingą asmenį.

Už inventorizaciją atsakinga komisija ir atsakingi asmenys.

Jei nustatomas turto trūkumas, jis priskiriamas prie išieškotinų sumų.

Panaudos žiniaraščio pavyzdys

Žemiau pateikiama lentelė, iliustruojanti panaudos žiniaraščio pavyzdį.

1 lentelė. Turto nuomotojas.

2 lentelė. Davėjas.

Kiti aspektai

  • Iškomplektuojant ilgalaikį materialųjį turtą, surašomas Ilgalaikio materialiojo turto iškomplektavimo aktas (13 priedas). Aktą tvirtina Įstaigos vadovas.
  • Konfiskuotas arba nemokamai gautas ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas atskirai.
  • Jei turtas perduodamas laikinam naudojimui kitam atsakingam asmeniui, pildo turtą perduodantis atsakingas asmuo.

tags: #turto #panaudos #ziniarastis