Po karantino vėliava skubiai priėmus Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, valstybės institucijoms imtis žmogaus teises ribojančių priemonių „neteisėtai praturtėjusių“ asmenų atžvilgiu bus lengviau, bet kiek tai suderinama su teisinės valstybės principais?
2020 m. kovo 31 d., kai žinių portalai dėmesį buvo sutelkę ties su pandemija susijusių naujienų publikavimu, Seimas, išsprendęs svarbius su karantino režimu susijusius klausimus, ėmėsi ir dar vieno - Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) priėmimo. Šis Įstatymas, iki šiol aktyviai diskutuotas, taisytas ir vetuotas, jau buvo spėjęs įgyti ne visai apgalvoto projekto reputaciją.
Priimti teisės aktus, ribojančius žmogaus teises ir suteikiančius daugiau galių valstybės struktūroms, ypač pandemijos metu, galima greitai, bet vargu ar vėliau juos taip lengvai pavyks pakeisti net ir suvokus jų neproporcingumą. Teisinės valstybės požiūriu abejotina, ar, siekiant išvengti baudžiamojo proceso garantijų, savo esme baudžiamojo poveikio priemonės asmeniui gali būti pritaikytos paprastesne civilinio proceso tvarka. Todėl tiek priimdami, tiek taikydami panašaus pobūdžio įstatymus turime būti ypač atsargūs ir atsakingi.
Panašaus pobūdžio priemonės akivaizdžiai gali susilpninti demokratiją ir sudaryti puikias sąlygas autoritarinės valstybės kūrimui, kas kartu su kitais žmogaus teises ribojančiais įstatymais ir būtų didžioji pandemijos katastrofa.
Ne paslaptis, kad finansinės sankcijos ir galimybė netekti savo turto neretam įtariamajam, kaltinamajam yra gerokai atgrasesnė baudžiamojo proceso baigtis nei viešas pasmerkimas ar kitos rūšies kriminalinė bausmė. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. numatyta galimybė paimti iš asmenų turtą, net jei tai nėra tiesioginės pajamos iš nusikaltimo, už kurį jis nuteistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vienoje iš bylų, konkrečiai - Arcuri prieš Italiją (2001 m) - nagrinėjo situaciją dėl Rocco Arcuri ir jo šeimos narių atžvilgiu pritaikyto civilinio turto konfiskavimo. Turino apylinkės teismo specialus teisėjas nutarė konfiskuoti iš Arcuri ir jo šeimos narių (sutuoktinės, vaikų) didelės vertės turtą - aštuonis automobilius, nekilnojamąjį turtą (namus ir žemes), kelių įmonių akcijas ir kitas vertybes.
Kaip galima suprasti iš Arcuri prieš Italiją aprašytos bylos detalių, civilinio turto konfiskavimas atlieka ne bausmės, o prevencinę funkciją - užkardyti nusikalstamas veikas per jų finansinio naudingumo mažinimą. Todėl iš pirmo žvilgsnio jis gali būti pateisinamas ir racionalus.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo galiojimo taisyklės
Kitas svarbus klausimas yra šio Įstatymo galiojimo taisyklės. Konstitucinis Teismas dar 2017 metais išaiškino, kad neteisėto praturtėjimo, taip pat ir išplėstinio turto konfiskavimo, nuostatos negali būti taikomos atgal, t.y. negali būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo įgytas iki 2010 metų, kai įsigaliojo įstatymai.
Nepaisant to, įstatymų leidėjas bandė lipti ant grėblio antrą kartą ir siūlyti, kad Civilinio konfiskavimo įstatymas galiotų ir atgal. Prezidentui vetavus tokį įstatymo projektą, ši klaida priimtame Įstatyme buvo ištaisyta. Pagal dabartinę Įstatymo redakciją, civilinis turto konfiskavimas taikytinas turtui, kuris įgytas po 2010 m. gruodžio 11 d., ir kai sąlygos taikyti civilinį konfiskavimą atsirado po šios datos.
Klausimas kyla todėl, kad, skaitant Įstatymo tekstą, vienareikšmio atsakymo rasti nepavyksta. Tačiau šio klausimo nagrinėjimas teisme numatytas išimtinai pagal civilinio proceso taisykles.
Peršasi teorinis atsakymas, kad tai mišrus procesas, turintis tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso požymių. Tačiau praktiškai šio modelio įvardijimas nepateikia atsakymų, pavyzdžiui, dėl to, kokio gi įrodinėjimo standarto turi būti laikomasi tokiame procese. Šie klausimai ypač svarbūs, kadangi greta pagrindinio Įstatymo tikslo nederėtų pamiršti, kad civilinio turto konfiskavimu yra radikaliai ribojama viena esminių asmens teisių į nuosavybę, įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.
EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. Galima būtų tikėtis, kad praktikoje šie principai bus operatyviai ir profesionaliai išgryninti. Tačiau ar iš tiesų galima pasikliauti tik teisės praktikų - teisėjų, prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų teisine sąmone, parodys gyvenimas.
S.Levitskis ir D.Ziblatas knygoje „Kaip miršta demokratijos“ bando perspėti visuomenę, kad demokratija nėra duotybė ir kad kiekvieną kartą reikia stengtis siekiant ją išlaikyti. Anot šių autorių, tarpusavio pakantumas ir institucinis santūrumas - tai procedūriniai principai, kurie politikams nurodo, kaip elgtis už įstatymais nustatytų situacijų ribų, kad mūsų institucijos galėtų funkcionuoti.
Gyventojs pajams nustatymas priklauso nuo trijs aspekts. is administratoriui suteikia /galiojimus rinkti duomenis apie gyventojs pajamas. is duomens apie gyventojs pajamas /vairovs.
Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliojimai rinkti duomenis
Valstybinės mokesčių inspekcijos administratoriaus /galiojimai rinki duomenis apie gyventojs pajamas kyla ia Konstitucijos 127 str. 2 dalies. Duomens rinkimas apie gyventojs pajamas yra valstybs biud~eto pajams gavimo priemon.
Svarbiausias autoriaus nuomone yra MA.. io objektas, subjektai, neapmokestinamosios pajamos ir pan.) ir tik fragmentiakai kai kuriuose straipsniuose numatomi duomens apie gyventojs pajamas aaltiniai.
Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama gauti duomenis apie gyventojs pajamas, gali ne tik leisti po/statyminius teiss aktus, bet ir sudaryti duomens teikimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau Civilinio kodekso) 1.1 str.
Tarp~inybiniai susitarimai dl keitimosi informacija sudaromi su ES valstybis kompetentingomis institucijomis apima tiek tiesioginius (t.y. ius (t.y. pridtins verts mokest/ ir akcizus).
Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje nurodyta, kad ES teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis .
Svarbu pažymėti, kad valstybinė mokesčių inspekcija gali fotografuoti, daryti vaizdo ir garso /raaus nuo 2007 m. liepos 19 dienos /sigaliojus MA. 2, 12, 13, 15, 25, 33, 37, 38, 66, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 87, 89, 93, 97, 100, 101, 104, 105, 108, 113, 117, 118, 128, 130, 132, 133, 135, 141, 142, 164, 165 straipsnis ir priedo pakeitimo bei papildymo ir /statymo papildymo 133(1) straipsniu /statymui.
Valstybinės mokesčių inspekcijos teis fotografuoti, daryti vaizdo ir garso /raaus nra absoliuti.
Galimas ir kitas duomens apie gyventojs pajamas aaltinis klasifikavimo aspektas. is gyventojs teikiami duomens aaltiniai. Gyventojs pareiga teikti duomenis apie savo pajamas kyla ia MA. 40 str. 1 d. is deklaracijas ir kitus teiss aktuose nurodytus dokumentus.
Pavyzdys GPM305 formos
Deklaracijas. iavimu ar sumokjimu susij kiti duomenys.
Apyskaita tai finansins veiklos ar statistinis duomens pateikimas.
Praneaim...
Ar reikia deklaruoti pajamas, jei dirbi tik pagal darbo sutartį? | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #turto #pajamu #deklaracijos #irodinejimo