Vedybinis gyvenimas yra neišvengiamai susijęs su sutuoktinių įsipareigojimais vienas kitam. Besikeičiančioje šiuolaikinėje visuomenėje tampa ne tik svarbu išsaugoti savo šeimos vertybinį pamatą, bet ir rasti paprastus bei efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose.
Kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus įstatymų leidėjas numato tam tikrus instrumentus, o visų pirma - vedybines sutartis. Vedybinės sutarties pasirašymas padeda apsisaugoti nuo daugelio problemų, kylančių dėl turto klausimų ir skolų. Toliau skaitydami sužinosite apie vedybines sutartis ir reikalui esant galėsite kreiptis į patyrusį skyrybų advokatą, kuris pakonsultuos iškilusiais klausimais.
Lietuvoje pamažu populiarėja prieš vestuves sudaryti sutartį, kurioje būtų apibrėžti tam tikri finansiniai būsimos šeimos įsipareigojimai, atsakomybės. Tačiau mažai kas žino, jog sutartis gali būti ne tik priešvedybinė, tačiau ir povedybinė. Kuo skiriasi šios sutartys bei kokiais atvejais partneriai nori teisiškai apsibrėžti tam tikrus susitarimus jau po santuokos sudarymo?
Pagrindinė ikivedybinių sutarčių apžvalga
Kas yra vedybinė sutartis?
Teisininkė R. Vaičekauskytė paaiškina, kad vedybų sutartis yra ne kas kita, o sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos registravimo (povedybinė sutartis). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.
Šios sutarties pagrindinis tikslas - turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio režimo nustatymas, keičiant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Juo vadovaujantis yra laikoma, kad visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kol neįrodoma, kad šis įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių, asmenine jo nuosavybės teise.
Dažnas galvoja, kad tai yra įžeidimas ar spjūvis į veidą, tačiau nūdienoje tai yra įrankis kaip oriai išsiskirti. Ir dėl vienos paprastos priežasties. Vedybinės sutartys gal ir negarantuos Jums dešimčių ar šimtų tūkstančių, bet ką jos Jums garantuos, kad Jūs apsisaugosite nuo dešimtis ar šimtus tūkstančių siekiančių kito sutuoktinio skolų.
Kadangi pas vyrą ir moterį juk lygios teisės, tačiau lygios ir pareigos bei atsakomybės.Todėl jeigu Jūsų sutuoktinis pasiskolino pinigų vakar, labai tikėtina, kad antstolis į Jūsų duris pasibels rytoj. Todėl vienintelė priemonė apsisaugoti nuo to - pasirašyti vedybinę sutartį.
Turto teisinis režimas
LR CK 3.83 str. numato, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Anot jos, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių režimų:
- Galima pasirinkti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
- Taip pat galima pageidauti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe.
- Galimas ir trečiasis variantas. Vadovaujantis juo, turtas įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Sutuoktiniai vedybų sutartyje taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį režimą. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, kad vedybų sutartyje nustatytas turto teisinis režimas bus taikomas ne visam sutuoktinių turtui, o tik tam tikrai jo daliai arba tik konkretiems daiktams.
Vedybinių sutarčių rūšys
Vedybinės sutartys būna trijų rūšių:
- Nustatančios visiško bendrumo turtinį teisinį režimą (t.y. turtas įgytas tiek iki santuokos kaip asmeninė nuosavybė, tiek po santuokos - jis tampa bendru sutuoktinių turtu).
- Dalinės nuosavybės turtinis režimas (turtas, įgytas susituokus dalinės nuosavybės teise).
- Visiško atskirumo turtinis režimas (t.y. kas yra įgyta vieno sutuoktinio - jo asmeninė nuosavybė, kas yra įgyta kito sutuoktinio - tai yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai yra pati populiariausia vedybinė sutartis).
Svarbu paminėti, kad vedybinės sutartys yra sudaromos notarine tvarka. Notarine tvarka jos gali būti keičiamos, o pasibaigia jos nutraukus santuoką.
Turto padalijimo būdas ir tvarka
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam turtas po santuokos nutraukimo atitenka.
Anot jos, esant šiai sąlygai, teismo procesas žymiai sutrumpėja, kadangi teismui nereikia nagrinėti turto padalijimo klausimų. Jie jau yra išspręsti vedybinėje sutartyje.
Ji pamini ir tai, kad ši sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras.
Esant tokiai situacijai, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ir joje yra pasirinkę visiško turto atskirumo rėžimą, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į pirmojo sutuoktinio gaunamas pajamas bei kitą turtą, kuris būtų laikomas bendru, nesant sudarytos vedybų sutarties.
Vedybų sutarčių nauda
Vedybų sutartis - tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras, t. y. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką[8], jei vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tai negali būti laikoma kliūtimi sudaryti povedybinę sutartį.
Vedybų sutarties privalumai:
- galimybė nevaržomai laisva valia nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą;
- galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus;
- galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus;
- sutaupoma laiko ir finansinių išteklių;
- išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju.
Vis tik, anot jos, prieš keletą metų vyravo tendencija, kad būtent vyrai labiau domėdavosi tokio tipo sutartimis. Tokia sutartis šeimoje dažniausiai sudaroma dėl pasikeitusių aplinkybių. Kartais norima apsaugoti sutuoktinį ir bendrą turtą nuo verslo skolų bankroto atveju, kartais tuo sėkmingai „prisidengiama“ įtikinant padėti parašą sutuoktinį, o realūs tiksliai būna visai kiti.
Žinoma, yra tokių atvejų, kai klientai ateina konsultuotis praėjus metams ar keliems po sutarties pasirašymo. Kai pradedu aiškinti, ką jie pasirašė ir kokias teisines pasekmes tai sukelia, juos ištinka šokas ir isterija.
Įdomu tai, kad pastebiu vis augantį skaičių asmenų, kurie slapta veda šeimos buhalteriją. Jie renka visus įrodymus, kad galėtų savaip juos panaudoti prieš sutuoktinį. Vis tik, patarčiau tokiems asmenims verčiau sudaryti vedybinę sutartį, taip viskas bus tiesiog paprašiau. Vedybų sutartis įveda aiškumo turtiniuose santykiuose.
Pasak teisininkės, vedybų sutartis gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu notaro.
AVOCAD teisininko Roko Puodžiūno teigimu, vedybų sutartis nėra nepasitikėjimo vienas kitu išraiškos forma, o tik puiku priemonė subalansuojanti tarpusavio turtinius interesus santuokoje.
Vedybų sutarties sudarymo tvarka
Tokios būtų pagrindinės vedybinių sutarčių rūšys ir sudarymo tvarka. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas - jungtinės nuosavybės.
Vedybų sutartis, kaip ir visos sutartys, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.
Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė - nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys, t. y. sudarytos iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios sutartys turi būti rašytinės, patvirtintos notariškai ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre - tik tada jos galioja būsimiesiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims.
Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.
Vedybų sutarties nutraukimas
Vedybų sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių sutarimu. Vedybų sutarties nutraukimui taikomas toks pats reikalavimas kaip ir jos sudarymui, t. y. sutarties nutraukimas turi būti tvirtinamas notaro. Nutraukus vedybų sutartį, sutuoktinių turtui toliau taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.
Šalys taip pat gali sutarti, kad tam tikros sutarties nuostatos bus pradėtos taikyti po tam tikro laiko (pvz. išgyvenus santuokoje 3 metus) arba, kad po tam tikro laiko atitinkamos nuostatos nustos galioti.
Vedybų sutarties ribojimai
Akcentuotina, kad šiose sutartyse gali būti aptariami tik turtinio pobūdžio klausimai - šios sutartys negali būti visa apimančios (pvz., negalima nustatyti tam tikrų neturtinio pobūdžio pareigų vienam iš sutuoktinių (valgio gaminimas, šiukšlių nešimas, vaiko priežiūra ir pan.), numatyti sankcijų už neištikimybę, numatyti įpareigojimo mylėti vienas kitą, apriboti ar suvaržyti disponavimą šeimos turtu (nes jam taikomas atskiras teisinis režimas), reguliuoti paveldėjimo teisinius santykius, skyrybų atveju numatyti, su kuo gyvens vaikai ir pan.).
Be to, tokiose sutartyse negali būti sąlygų, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai.
Negaliojančiomis vedybų sutartyse pripažįstamos ir sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą.
tags: #turto #padalijimas #pagal #vedybine #sutarti #nenutraukus