Turto Padalijimas Notarine Tvarka: Viskas, Ką Turite Žinoti Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius teisinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto padalijimu Lietuvoje. Nagrinėsime situacijas, kai turtas dalinamas skyrybų atveju, paveldėjimo procese, taip pat aptarsime turto apsaugos galimybes ir svarbiausius žingsnius perkant būstą su kreditu.

Skyrybos ir Turto Dalybos

Santuokos nutraukimo procese, be kitų teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas. Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą.

Sutuoktinių Susitarimas

Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.

Nuo 2023-01-01 įsigaliojo LR Civilinio kodekso Šeimos teisės straipsnių pakeitimai, kuriais nustatoma, jog tais atvejais, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai privalo ją nutraukti notarine tvarka. Norėdami nutraukti santuoką, kreipkitės į mus ir mes įvertinsime ar yra visos sąlygos santuoką nutraukti bendru sutikimu notarine tvarka.

Turto Balansas

Pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Turto Teisinis Režimas

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Sutuoktinių turto teisinis režimas - tai įstatymų ir sutarčių nustatytų taisyklių visuma, reglamentuojanti sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) numato du sutuoktinių turto teisinio režimo tipus:

• Įstatyminis turto teisinis režimas;
• Sutartinis turto teisinis režimas.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Tačiau vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, yra niekinės ir negalioja.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

1. Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
2. Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
3. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
4. Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
5. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

1. Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
2. Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
3. Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
4. Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
5. Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
6. Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
7. Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Paveldėjimas ir Nekilnojamasis Turtas

Sutuoktinio netektis - vienas skaudžiausių išgyvenimų, sukrečiantis emociškai ir finansiškai. Šalia gedulo ir skausmo, artimiesiems tenka susidurti su neišvengiamais teisiniais formalumais, tarp kurių svarbiausią vietą užima turto paveldėjimo klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato du pagrindinius paveldėjimo būdus: pagal įstatymą ir pagal testamentą. Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procesas pradedamas pas notarą, kuriam per tris mėnesius nuo sutuoktinio mirties dienos reikia pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kai mirusysis nepaliko testamento, visas jo turtas dalinamas pagal įstatymo nustatytą eilę. Išgyvenęs sutuoktinis yra ypatingas įpėdinis - jis paveldi ne tik su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, bet ir turi specialias teises, susijusias su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė Paveldėjimo Atveju

Santuokos metu įgytas turtas (išskyrus dovanotą ar paveldėtą asmeniškai vienam iš sutuoktinių) yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad abiem sutuoktiniams priklauso lygios šio turto dalys (po 1/2), nebent vedybų sutartis numato kitaip.

Po vieno sutuoktinio mirties, pirmiausia iš bendro turto masės yra išskiriama išgyvenusiam sutuoktiniui priklausanti dalis (paprastai - pusė turto). Paveldima yra tik mirusiajam priklausiusi bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (kita pusė) ir visas jo asmeninis turtas (įgytas iki santuokos, dovanotas, paveldėtas asmeniškai).

Pavyzdys: Sutuoktiniai santuokoje įsigijo butą, kurio vertė 100 000 eurų, ir automobilį, kurio vertė 20 000 eurų. Mirusysis taip pat turėjo asmeninį žemės sklypą, paveldėtą iš tėvų, vertą 30 000 eurų. Po vyro mirties, žmonai nuosavybės teise lieka pusė buto (vertė 50 000 eurų) ir pusė automobilio (vertė 10 000 eurų). Paveldėjimo objektu (palikimu) tampa kita buto ir automobilio pusė (bendra vertė 60 000 eurų) bei visas žemės sklypas (vertė 30 000 eurų). Taigi, bendra paveldimo turto masė yra 90 000 eurų.

Sutuoktinio Dalis Paveldint Pagal Įstatymą

Išgyvenusio sutuoktinio paveldima dalis priklauso nuo to, su kurios eilės įpėdiniais jis paveldi:

• Jei yra pirmos eilės įpėdinių (mirusiojo vaikai, įvaikiai): Sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį (1/4) palikimo. Likę trys ketvirtadaliai (3/4) lygiomis dalimis padalinami vaikams.
• Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, bet yra antros eilės įpėdinių (mirusiojo tėvai, įtėviai, vaikaičiai): Sutuoktinis paveldi pusę (1/2) palikimo. Kita pusė atitenka antros eilės įpėdiniams.
• Jei nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių: Išgyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Paveldėjimas Pagal Testamentą

Testamentas suteikia asmeniui teisę laisvai nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Jei testamentu visas turtas paliekamas išgyvenusiam sutuoktiniui, kiti giminaičiai (net ir vaikai) į jį pretenduoti nebegali, išskyrus vieną labai svarbų atvejį - privalomąją palikimo dalį.

Teisę į privalomąją palikimo dalį turi:

• Mirusiojo vaikai (įvaikiai), kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas (nepilnamečiai arba pilnamečiai, bet nedarbingi dėl amžiaus ar sveikatos būklės).
• Mirusiojo sutuoktinis, kuriam palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas.
• Mirusiojo tėvai (įtėviai), kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas.

Šie asmenys, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.

Paveldėjimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio

1. Kreipimasis į notarą. Per tris mėnesius nuo mirties datos reikia kreiptis į mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos notarą.
2. Pareiškimo pateikimas. Notarui pateikiamas pareiškimas dėl palikimo priėmimo.
3. Dokumentų rinkimas. Notaras nurodys, kokius papildomus dokumentus reikia pateikti.
4. Palikimo priėmimas pagal apyrašą (rekomenduojama).
5. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas. Praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
6. Turto įregistravimas. Su gautu paveldėjimo teisės liudijimu reikia kreiptis į atitinkamas institucijas, kad paveldėtas nekilnojamasis turtas ar kitas registruotinas turtas būtų įregistruotas jūsų vardu.

Turto Apsauga Skyrybų Atveju

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Svarbiausi Pirkimo-Pardavimo Sutarties Aspektai

Anot nekilnojamojo turto ekspertų, savarankiškai apsirašyti sutartį taip, kad joje įtvirtintos sąlygos būtų maksimaliai aiškios, plačios, bet kartu ir tikslios, apimančios daugelį skirtingų situacijų, nėra paprasta.

„Kuo išsamesnė, daugiau sąlygų apimanti sutartis bus - tuo sklandžiau vyks visas pardavimo procesas. Atminkite, kad viskas gerai yra tol, kol yra gerai, tačiau jei bet kuri iš šalių dėl savo kaltės ar neapdairumo nebevykdo ar negali vykdyti sutarties, kiekviena sąlyga ir jos formuluotė gali tapti lemtinga“, - aiškino ekspertas.

Pagrindiniai Aspektai:

1. Tikslumas: Sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis.
2. Esminės sąlygos: Sutartyje būtina įtvirtinti esmines sąlygas: kainą, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo ir patalpų perdavimo pirkėjui terminus, atsiskaitymo būdą, atsakomybę už sutarties nevykdymą (baudų dydį ir jų taikymo atvejus).
3. Kaina ir mokėjimo terminas: Sutartyje būtina tiksliai įvardyti bendrą turto pardavimo kainą. Jei jos mokėjimo terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
4. Trečiosios šalys: Nepamirškite sutartyje nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą. Pavyzdžiui, jei sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme.
5. Šalių pareiškimai ir garantijos: Ekspertas siūlo sutartyje nusimatyti, kad iki sudarant sutartį šalys atliktų visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti preliminariąją sutartį.

Kokių Dokumentų Reikia Parduodant Butą?

Dokumentai, kurių reikia parduodant butą - išties svarbi viso sandorio dalis.

Dokumentų Sąrašas:

• Turto įgijimo dokumentas
• Buto kadastrinių matavimų byla
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas
• VĮ Registrų centro išrašas
• Notaro leidimas butą parduoti (jei turite nepilnamečių vaikų)
• Kreditoriaus leidimas parduoti (jei butas yra įkeistas kredito įstaigai)
• Sklypo planas (jei butui ar pastatui priklauso ir sklypas)
• Bendraturčių sutikimai (jei butas priklauso keliems bendraturčiams)
• Kitų bendraturčių atsisakymai pirkti Jūsų turtą (jei parduodate Jums priklausančią buto dalį)
• Sutuoktinio sutikimas parduoti (jei esate susituokęs)
• Ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo (jei esate išsituokęs)
• Energetinio naudingumo sertifikatas
• Namo administratoriaus arba namo bendrijos pažyma apie tai, kad neturite skolų
• Pažyma apie renovacijos kredito likutį (jei namas yra renovuotas)

Tai yra bendrinių dokumentų sąrašas, kurie reikalingi standartinėse situacijose. Jei situacija keblesnė, pvz., butas yra areštuotas antstolių, turi uzufruktą ar priklauso nepilnamečiam asmeniui - bus reikalingi papildomi dokumentai buto pardavimui. Tik didelę patirtį turintis NT brokeris atsakys tiksliai, kokių dokumentų reikia parduodant Jūsų butą.

Pasiruoškite dokumentus iš anksto, kad atsiradus Jūsų buto pirkėjui, galėtume sklandžiai pereiti prie preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.

Kitos Notarinės Paslaugos

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.

tags: #turto #padalijimas #notariskai