Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei. Laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą, kad įmonės turtinė ir finansinė būklė būtų geriau įvertinta. Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys.
Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Susiformavusi apskaitos praktika spręsti šiuos uždavinius tapo nepajėgi. Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinių nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą. Šiuo metu patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva.
Įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su Verslo Apskaitos Standartais (VAS), bet ir su kitų teisės aktų reikalavimais. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus.
Šis straipsnis skirtas išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvų tikslą ir svarbą, aptarti atvejus, kada galima keisti pasirinktą nusidėvėjimo normatyvą ir kaip tai įtakoja įmonės finansinius rodiklius.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir jo reikšmė
Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimas yra ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos. Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas. Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį.
Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turto sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas. Šiuo atveju spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.
Ilgalaikis materialusis turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugos savikainą. Be to, kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai. Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą.
Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamoms iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti. Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.
Nusidėvėjimo normatyvų tikslinimas: kada tai būtina?
Pradedant naudoti ilgalaikį turtą veiklai, reikia pasirinkti jo nusidėvėjimo normatyvus, atsižvelgiant į turto naudojimo intensyvumą, eksploatavimo laiką ir kitus veiksnius, trumpinančius arba ilginančius naudojimo laiką. Pasirinktas normatyvas taikomas per visą turto nusidėvėjimo laikotarpį. Tačiau kyla klausimas, ar galima keisti pasirinktą nusidėvėjimo normatyvą.
Vienas iš atvejų, kai galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, yra atlikta ilgalaikio turto rekonstrukcija. Rekonstrukcijos tikslas - iš esmės pertvarkyti turimą ilgalaikį turtą, dėl ko pailgėja jo naudojimo laikas ir pagerinamos naudingosios savybės. Dėl šių priežasčių galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus. Pavyzdžiui, pastatas naudojamas veikloje 8 metus, nusidėvėjimo normatyvas buvo parinktas 15 metų, atlikta rekonstrukcija pailgino naudojimo laikotarpį 6 metais.
Kitas atvejis - remontas, kuris pailgina ilgalaikio turto naudojimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes. Ilgalaikis turtas remontuojamas siekiant jį atnaujinti, pagerinti, ilgiau naudoti. Trečias atvejis, leidžiantis koreguoti nusidėvėjimo normatyvus, - ilgalaikio turto naudojimo paskirties keitimas. Dar vienas nusidėvėjimo normatyvo tikslinimo atvejis susijęs su įsigyjama kita to paties turto dalimi. Tarkime, kad nuosavybės teise yra valdoma pusė gamybinio pastato, kurio naudojimo laikas 15 metų. Po kelerių metų įsigyjama likusi pastato dalis.
Visais atvejais reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patikslintieji normatyvai nebūtų trumpesni, nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo (PMI) 1 priedėlyje. Kitas svarbus aspektas - patikslintas nusidėvėjimo normatyvas negali būti trumpesnis už praėjusį turto naudojimo laikotarpį. Pavyzdžiui, veikloje naudojama mašina, kurios nusidėvėjimo normatyvas 8 metai. Ji naudojamas veiklai ir nusidėvėjimas skaičiuojamas dvejus metus.
Taigi, jei ketinama tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, būtina įvertinti, ar turtas atitinka vieną iš išvardytų atvejų.
Prašymo tikslinti nusidėvėjimo normatyvus pateikimas
Vietos mokesčių administratoriui pateikiamas laisvos formos prašymas, kuriame nurodoma: kuriai turto grupei norima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, kokie normatyvai buvo nustatyti ir kokius normatyvus norima nustatyti. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, surašo sprendimą.
Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką. Taigi, kaip matome, apskaitos pertvarkymas aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė.
Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Pavyzdys
Įmonė A (Nuomotojas) 2000 m. išnuomojo savo turtą įmonei B (Nuomininkas). Pagal sutartį įmonė A (Nuomotojas) kiekvieną mėn. sąskaitas apmokėdavo tik PVM. 2016 m. perdavė atliktus turto pagerinimus. Turtas buvo perduotas likutine ir įsigijimo savikaina.
Situacijos analizė:
- Ar gali 2016 m. Įmonė B (Nuomininkas) atliktus pagerinimus pripažinti turtu?
- Ar gali 2016 m. Įmonė A (Nuomotojas) pripažinti pajamas?
Išvados
Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinių korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialusis vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas.
Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurios vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas. Be to, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol.
Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonės buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą.
Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.
Dėl netikslaus turto įvertinimo reikalavimų įmonių finansinė atskaitomybė iškraipomi įmonės veiklos rodikliai. Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklės visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus.
tags: #turto #nusidevejimo #normatyvai #tikslas