Turto Nusavinimo Arba Perleidimo Apibrėžimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime turto nusavinimo arba perleidimo apibrėžimą Lietuvoje, atsižvelgiant į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį.

Šių metų lapkričio 30 diena yra terminas, iki kurio uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, valdantys ne mažiau kaip 95 procentus uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurias įgijo iki Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, turi galimybę inicijuoti smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimą.

Akcinių bendrovių įstatymo 46-1 straipsnio esmė - akcininkas vienas arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs ne mažiau kaip 95 procentus akcijų, gali reikalauti, kad visi kiti tos bendrovės akcininkai privalomai parduotų savo akcijas, laikydamiesi aptariamame straipsnyje nurodytos tvarkos.

Įtvirtinama ir atvirkštinė teisė - bet kuris mažumos akcininkas turi teisę reikalauti kito bendrovės akcininko, kuris vienas arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijo ne mažiau kaip 95 procentus akcijų, išpirkti smulkiajam akcininkui priklausančias akcijas, taigi toks daugumos akcininkas privalo išpirkti smulkiojo akcininko akcijas, laikydamasis aptariamame straipsnyje numatytos tvarkos.

Esminė sąlyga - išpirkimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar su kitais sutartiniai veikiančiais asmenimis, įsigijo ne mažiau kaip 95 procentus balsų suteikiančių bendrovės akcijų.

Daugumos akcininkas, pasiekęs ar viršijęs 95 procentų ribą, privalo per 5 darbo dienas pranešti bendrovei apie turimą akcijų skaičių. Ši pareiga daugumos akcininkui taikoma ir tuo atveju, kai 95 procentų riba peržengiama mažėjimo tvarka. Apie tai bendrovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo pranešti kiekvienam bendrovės akcininkui, kuris turi teisę reikalauti išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias akcijas. Akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnio nuostatomis.

Akcijų išpirkimas gali būti inicijuojamas per 3 mėnesius nuo dienos, kai bendrovės akcininkas įgyja ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų (išskyrus pereinamąjį laikotarpį, kai suteikta teisė inicijuoti privalomą akcijų išpirkimą per metus nuo Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų priėmimo, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.). Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, pateikia bendrovei Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos formos pranešimą, kuriame atskleidžiama visa pagrindinė informacija apie akcijų išpirkimo procedūrą: akcijų kaina, ją pagrindžiantys dokumentai, išpirkimo tvarka ir pan.

Bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę. Jeigu bent vienas akcininkas kreipiasi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos.

Siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Labai svarbus elementas - teisingos akcijų kainos nustatymas.

Privalomas akcijų pardavimas yra privalomas turto (akcijų) nusavinimas, todėl jis neturi būti tapatinamas su įprastu pirkėjo ir pardavėjo sandoriu, sudarytu tarpusavyje sutarta kaina. Kai akcijos privalomai perkamos ir parduodamos, teisingos kainos institutas apima ne tik išimtinai ekonominį, bet ir kur kas platesnį − konstitucinės nuosavybės teisės ribojimo - elementą. Būtent dėl šios priežasties visuotinai pripažinti turto vertinimo metodai ir standartai, taikomi nustatant teisingą privalomai perkamų ar parduodamų akcijų kainą, ne visuomet gali būti pritaikomi lygiai taip pat, kaip jie yra taikomi vertinant įprastinėmis rinkos sąlygomis parduodamas akcijas.

Rekomenduojama vengti priverstinai pirkti / parduoti akcijas tam tikrais laikotarpiais, kai yra sunku objektyviai nustatyti teisingą akcijų kainą.

Jeigu akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę pranešime nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas į akcijų nepardavusio akcininko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti išduoti bendrovę materialiąsias akcijas ar įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui.

Jeigu akcijas išperkantis akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytą terminą nesumoka pranešime nurodytos akcijų išpirkimo kainos, laikoma, kad jo teisė išpirkti akcijas pasibaigė ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti kitų tos bendrovės akcininkų parduoti sau nuosavybės teise priklausančias akcijas šia tvarka. Jei akcijų išpirkimo pareigą vykdantis stambusis akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytą terminą nesumokėtų pranešime nurodytos akcijos išpirkimo kainos, išpirkti akcijas reikalaujantis akcininkas įgytų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl lėšų už išperkamas akcijas išieškojimo iš pareigos išpirkti akcijas nevykdančio akcininko.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Todėl butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui ar statiniui išlaikyti ir išsaugoti. Įstatymuose nustatyta tvarka jie turi mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti.

Jeigu statinys turi avarinės būklės požymių, statinio savininkas privalo užsakyti statinio ekspertizę. Jeigu statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka.

Siekiama spręsti senų daugiabučių problemas, Aplinkos ministerija paskelbė ruošianti naują tvarką, pagal kurią pasikeistų daugiabučių renovacijos būdai, o blogos ir avarinės būklės daugiabučiai būtų griaunami, vietoje jų būtų statomi nauji. Ministerija žada pristatyti tvarką, kaip bendrijos, valdančios daugiabučius, įgytų teisę griauti seną ir brangiai atsieinantį daugiabutį ir pritraukusios investuotoją vietoj jo statytų naują. Be to, ministerija rengia teisinę bazę, kuri įpareigotų avarinės būklės pastatų valdytojus pavojingus namus perstatyti.

Daugiabučių bendrijos tuo itin piktinasi ir sako, kad tai senjorus pavers nuomininkais, nes vienas iš galimų naujos tvarkos variantų būtų nuosavybės teisės į renovuotą arba naujai pastatytą butą perleidimas savivaldybei mainais į tai, kad savininkai galėtų dengti mažiau statybos kainos.

Jeigu ketinama griauti ar renovuoti daugiabutį, turi būti gauti butų savininkų sutikimai. Tačiau neaišku, kas būtų, jeigu ne visi butų savininkai su tuo sutiktų. Kaip minėta, Konstitucija gina privačią nuosavybę, tad prievarta gyventojų iškeldinti negalima. Nors nuosavybė yra neliečiama ir niekas neturi teisės iš savininko nuosavybę paimti prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, tačiau įstatymas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyvendinama tik nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie nenorinčių palikti senos ar avarinės būklės požymių turintį daugiabutį asmenų nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Tačiau toks nuosavybės paėmimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, savininkui turi būti teisingai atlyginama. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Šiuo metu visiškai neaišku, kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma.

Vienas iš Aplinkos ministerijos deklaruojamų naujų būdų kompensuoti pastato statybas būtų didinti pastatų aukštingumą tose vietose, taip pritraukiant papildomas investicijas, kad statybos būtų kompensuojamos ne tik gyventojų, bet ir privačių vystytojų pinigais. Dėl pastatų aukštingumo didinimo aplinkos ministras teigia, kad pavyzdžiui, Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama, kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridedant vieną ar du aukštus.

Nuosavybės Teisės Turinio Reglamentavimas

2000 m. CK 4.37 straipsnyje nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per savininko teises:

• Valdyti;
• Naudoti;
• Disponuoti.

Šis nuosavybės teisės turinio reglamentavimas paremtas nuosavybės teisės savybėmis: ,,pirma, tai teisė į daiktą - nuosavybės teisės objektą, antra, tai absoliutinė teisė - pagrindinė savybė gauti iš daikto bet kokią naudą, kurią jis gali suteikti. Nuosavybės teisė suteikia jos savininkui visumą galimybių veikti daiktą: teisę jį naudoti (usus), teisę gauti iš jo pajamas (fructus) ir teisę juo disponuoti (abusus). Šia, daiktinė teisė yra išimtinė teisė - savininkas gali uždrausti visiems kitiems asmenims gauti naudą iš daikto savybių.

Nuosavybės teisės

1964 m. šios nuosavybės buvimą, savininko nuosavybės teisės turinį reglamentavo per savininko teisių triadą ,,valdyti, naudoti ir disponuoti“.

Priėmus naująjį CK, nuosavybės teisės turinio reglamentavimas nesikeitė, nepaisant to, kad savininko teisės triada jau nebeatitiko rinkos poreikių.

Svarbu pažymėti, kad turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.

Vieneto turtas - vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, o vienetų, kuriems valstybės bei savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju - patikėjimo teise.

Nuosavybės teisės

Jei sutartyje numatyta, kad turtas pereina nuosavybėn tik po galutinio apmokėjimo, vadinasi turtas tebėra tos įmonės, kuri jį pardavė. Ir niekaip kitaip.

tags: #turto #nusavinimas #arba #perleidimas