Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje, labai svarbu žinoti, ar turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas. Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai.
Šio įstatymo nuostatos reikalavimais ašiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos etapuose: ilgalaikio materialaus turto įsigijime, jo perkainojime, nusidėvėjimo metodų taikyme, turto perleidime ir nurašyme.
Siekiant priimti vienokius ar kitokius sprendimus, reikia žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.
Ilgalaikio Turto Samprata ir Pripažinimas
Ilgalaikis turtas - tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Turtas - nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių dalis. Ilgalaikis turtas - tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas parduoti arba sunaudoti per vieną ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas naudoti įmonės veikloje ir uždirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus.
Svarbiausi ilgalaikio turto kriterijai:
- Objektas turi turėti vertę.
- Subjektas turi turėti teisę į objektą.
- Objektas turi teikti naudą ateityje.
Pagal nuo 2010 m., įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus. Pagal šį kriterijų IT atskiriamas nuo trumpalaikio, remiantis vieneris jo naudojimo metai riba - tai reiškia, kad turtas bus naudojamas įmonėje paslaugoms teikti, produkcijai gaminti, administraciniams reikalams ilgiau, nei vienerius metus.
Taigi, priskiriant turtą ilgalaikiam vien tik pagal šį požymį, reikia atsižvelgti ir į nusistatytą reikšmingumą šioje įmonėje. Įmonės labai dažnai įsigyja įvairius nebrangius daiktus, priemones, įrankius ar kt., kurie naudojami ilgiau negu vienerius metus, todėl tokius daiktus būtų galima laikyti ilgalaikiu turtu, bet, kadangi jų įsigijimo vertė yra labai maža, tad neefektyvu juos priskirti IMT.
Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename norminiame akte nėra tiksliai apibrėžta, nuo kokios minimalios sumos turtą galima laikyti IMT. Įmonės vadovai patys nusistato ribą, nuo kokios minimalios sumos turtas bus laikomas IMT.
Įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Pagal šį kriterijų reiškia, kad įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, t.y. kad turtas įmonei priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, arba gali būti valdomas lizingo sutarties pagrindu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.
Ilgalaikio turto minimali vertė
Įmonė, įvertinusi pasikeitusias sąlygas, gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą.
Paprastai įmonės didina jau nusistatytą minimalią turto vertę, esant ekonominiam pagrindui, t. y. jeigu įmonė pastaraisiais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus.
Įmonė, prieš nuspręsdama didinti minimalią IMT vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams.
Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką.
Pagal PMĮ 13 straipsnį „Vieneto turtas“, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytas kainas. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
Ilgalaikio turto klasifikavimas
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius.
Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą.
Valużis ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingas turto naudojimo reikmes.
MTEP Lengvatos: Dažniausiai Užduodami Klausimai
Aptarkime dažniausiai užduodamus klausimus apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvatas, kurios yra svarbios apskaitos procese.
Svarbu atskirti, kokias klaidas daro MTEP sąnaudas patiriantys ir PMĮ nustatytas MTEP lengvatas taikantys vienetai.
1. Kaip įsitikinti, ar veikla priskiriama MTEP veiklai?
Tai padeda užtikrinti iš viešosios įstaigos Inovacijų agentūra gauta ekspertinė išvada. Ši įstaiga vertina ir teikia ekspertines išvadas dėl ūkio subjektų vykdomos veiklos priskyrimo MTEP pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 650 nuostatas.
Taip pat vienetai, turintys inovatyvios įmonės statusą, patys atlieka veiklos vertinimą ir identifikuoja MTEP veiklą nuo kitų veiklų. Šio vieneto vertinimas dėl MTEP veiklos prilygsta ekspertinei išvadai, tačiau vienetas taip pat turi turėti pagal teisės aktų reikalavimus nustatytus dokumentus (pavyzdžiui, aprašyti darbų tikslai, etapai ir pan.).
2. Kaip skaičiuoti proporciją, jei sąnaudos tenka ne vien tik MTEP darbams?
Tuo atveju, jeigu vienetas Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos apraše nustatytas sąnaudas patiria atlikdamas ne vien tik MTEP darbus, MTEP darbų dokumentacijoje turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos apmokestinamojo vieneto sąnaudos proporcingai priskiriamos MTEP darbų sąnaudoms.
Pavyzdžiui, patalpų nuomos, komunalinių paslaugų pirkimo bei panašios sąnaudos MTEP darbų sąnaudomis visa apimtimi pripažįstamos tais atvejais, kai vienetas MTEP darbams vykdyti turi atskirą struktūrinį padalinį, t. y. atskiras patalpas, arba, pavyzdžiui, vieneto veiklos vykdymo patalpose yra įsteigta atskira laboratorija.
O jeigu vienetas minėtas sąnaudas patiria atlikdamas ne vien tik MTEP darbus, MTEP darbams tenkančios sąnaudos, remiantis vieneto nusistatytais pagrįstais kriterijais, turi būti proporcingai paskirstytos (pavyzdžiui, pagal patalpų plotą).
3. Ar galima įsigyti MTEP darbus iš kitos įmonės ar fizinio asmens?
Kai darbai įsigyjami iš kitos įmonės ar fizinio asmens, dėl tokio įsigijimo patirtos sąnaudos atskaitomos iš pajamų tris kartus tik tuo atveju, jei įsigyti MTEP darbai atlikti:
- Europos ekonominės erdvės valstybėje arba
- valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Todėl MTEP lengvata, įtvirtinta PMĮ 17-1 straipsnio nuostatose, gali pasinaudoti:
- Lietuvos vienetas (užsakovas), kuris perka MTEP darbus, atliktus Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, iš kito vieneto ar fizinio asmens.
- Lietuvos vienetas (vykdytojas), kuris pats vykdo MTEP, kurie yra susiję su įprastine to vieneto vykdoma veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda, ir juos parduoda kitam vienetui.
Užsakovams, perkantiems MTEP darbus, lengvata taikoma tuomet, kai užsakovai įsigyja sudedamuosius MTEP darbus, kuriuos panaudos savo pačių vykdomuose MTEP darbuose. Užsakovo, perkančio MTEP darbus pagrindinis tikslas turėtų būti toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą.
Tuo atveju, jeigu vienetas MTEP darbus perka iš kitų asmenų ir vėliau juos tik perparduoda kitiems asmenims, tai MTEP lengvata netaikoma.
4. Ar MTEP darbų sąnaudos turi būti sumažinamos, jei gauta finansinė parama?
Pažymėtina, kad MTEP darbų sąnaudos turi būti sumažintos MTEP darbams atlikti (įsigyti) panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu buvo gautos tokios lėšos ar tokia parama.
Jeigu vieną mokestinį laikotarpį vienetas pritaiko MTEP lengvatą visoms MTEP sąnaudoms, tačiau jam pasibaigus kitą laikotarpį už tą MTEP projektą gauna valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos finansinę paramą, tokiu atveju vienetas turi patikslinti praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją, ir tokios gautos finansinės paramos suma sumažinti to laikotarpio MTEP sąnaudas.
5. Kaip apskaičiuojant tinkamas finansuoti išlaidas įtraukti MTEP darbų sąnaudas?
Tinkamos finansuoti išlaidos - sąnaudos, patirtos MTEP veikloje sukuriant turtą, priskirtinos MTEP darbų sąnaudoms, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų. Klaida, jeigu į formulę būtų įrašyta trigubo dydžio šių išlaidų suma.
Atkreiptinas dėmesys, kad į tinkamų išlaidų sumą yra įtraukiamos tos MTEP darbų sąnaudos, patirtos MTEP veikloje sukuriant turtą, kurios gali būti atskaitomos iš pajamų tris kartus, tačiau yra priskiriamos tik vieną kartą. Į formulę įrašant tinkamų finansuoti išlaidų sumą yra skaičiuojamos tik tos MTEP darbų sąnaudos, atskaitomos iš pajamų tris kartus, kaip nurodyta PMĮ 17-1 straipsnyje, kurios yra patirtos ne iš susijusių asmenų. Klaida, jeigu jos patirtos dėl susijusių asmenų veiklos.
6. Ar MTEP veikloje sukurtas turtas yra nudėvimas/amortizuojamas?
Atsižvelgiant į tai, kad MTEP veikloje sukuriant turtą, MTEP darbų sąnaudos jau yra tris kartus atskaitomos iš pajamų, todėl šis turtas, pradėjus jį naudoti ekonominėje veikloje pajamų uždirbimui, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nenudėvimas/ neamortizuojamas, t. y. iš šio turto naudojimo ar pardavimo uždirbtos pajamos nemažinamos nusidėvėjimo / amortizacijos sąnaudomis.
7. Ar PMĮ 5 straipsnio 7-10 dalyse numatytą lengvatą galėtų taikyti po reorganizavimo veikianti bendrovė?
Pažymėtina tai, kad PMĮ 5 straipsnio 7 dalyje yra įteisintos konkrečios sąlygos ir reikalavimai, kuriuos privalo atitikti vienetas, apmokestinantis iš MTEP veikloje sukurto turto, t. y. išradimų ir kito intelektinės nuosavybės turto komercializavimo (taip vadinama „patent box“), naudojimo uždirbtą apmokestinamąjį pelną lengvatiniu pelno mokesčio tarifu.
Apmokestinamojo pelno dalis, nustatyta pagal PMĮ 5 straipsnio 9 dalyje patvirtintą formulę, apskaičiuota iš paties Lietuvos vieneto ar nuolatinės buveinės vykdomoje MTEP veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, gali būti apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
- pajamas iš minėto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs vienetas ir tik jis dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas;
- turtas yra pagal autorių teisę saugoma kompiuterio programa ar patentabilumo kriterijus (naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais.
8. Kokias pagrindines klaidas daro MTEP sąnaudas patiriantys vienetai?
Kontrolės metu dažniausiai nustatomos klaidos, susijusios su netinkamu išlaidų priskyrimu MTEP darbų sąnaudoms:
- priskirtos ne tą mokestinį laikotarpį, kurį patirtos;
- MTEP veiklai nepagrįstai priskirtos darbuotojų investicinio draudimo bei darbuotojų sveikatos draudimo (savanoriškojo) sąnaudos, kurios negali būti priskiriamos MTEP darbų sąnaudoms pagal Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos aprašą;
- pateikta ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, kad „veikla iš dalies atitinka MTEP“ bei nurodyta, kurie darbai nepripažįstami, tačiau išlaidos pilna apimtimi priskirtos MTEP lengvatos taikymo sričiai, atitinkamai neskaičiuojant proporcijų;
- išlaidos pagal išrašytas sąskaitas į MTEP sąnaudas įtrauktos nepagrįstai, nes paslaugų teikėjas yra įsikūręs valstybėje, kuri nepriklauso Europos ekonominei erdvei ir su kuria Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties;
- nepagrįstai MTEP sąnaudoms priskirtos komandiruočių, nesusijusių su MTEP veikla, sąnaudos;
- nepagrįstai priskirtos trigubo dydžio MTEP darbų sąnaudoms ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos;
- MTEP darbų sąnaudoms nepagrįstai priskirtos iš ES fondų gautų pinigų sumos, nors MTEP darbų sąnaudos turi būti sumažintos MTEP darbams atlikti (įsigyti) panaudotų finansinės paramos lėšų suma.
tags: #turto #naudojamo #moksliniu #tyrimu #ir #eksperimentines