Švietimo įstaigose, kaip ir kitose biudžetinėse įstaigose, materialinių vertybių apskaitos politiką, sutaupytų lėšų panaudojimo klausimus, problemas, susijusias su lėšų trūkumu, darbuotojų skatinimo klausimus ir visus kitus klausimus, susijusius su turto administravimu, vykdo ir sprendžia asignavimų valdytojas - biudžetinės įstaigos vadovas.
Kiek ir kaip vadovas sugeba į šį procesą įtraukti bendruomenę, parodo jo, kaip vadybininko, kompetenciją. Jeigu vadovas nesugeba įtraukti bendruomenės į turto valdymo procesą, tai neparodo aukštos jo vadybinės kompetencijos.
Visos ugdymo įstaigos institucijos (profesinės sąjungos, mokytojų taryba, darbuotojų taryba ir kt.) turi teisę gauti informaciją apie lėšų ir turto panaudojimą ir teikti pasiūlymus dėl lėšų ir turto administravimo ir panaudojimo, bet ne jų valdymui.
Švietimo finansavimas vykdomas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. Valstybės lėšos skiriamos metinėms arba ilgalaikėms programoms.
Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, įmonės išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.
Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa.
Savivaldybių lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamos specialiojo ugdymo programoms, profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems įvairios programos moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamiems savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, valstybinėms mokykloms - iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniosios studijos programas yra nemokamas. Vadovėliais ir kt. mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
Mokyklos (išskyrus aukštąsias) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienos per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Mokyklos (išskyrus aukštosios) steigėjas iš jam skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų gali teikti ir kitą materialinę paramą mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams.
Kvalifikacinį augimą lemia atestacinė komisija, kurią sudaro vietiniai žmogiškieji ištekliai ir vienas išorinis vertintojas (tik metodininko ir eksperto kategorijai įgyti). Atestacijos nuostatuose mokyklos vadovui palikta teisė suabejoti dėl atitikties keliamiems reikalavimams ir inicijuoti peratestavimą. Pasitaiko atvejų, kai padidėjus atlyginimui po gana trumpo laiko mokytojai jau neatitinka keliamiems reikalavimams.
Dažniausiai mokytojui siūloma imtis papildomų (kitokių) pareigų, siejant su kvalifikacine kategorija ir priedu prie atlyginimo. Jaunas mokytojas (neturintis pakankamai stažo) tai gali padaryti atestuodamasis.
Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų vadovai. Iki einamųjų metų pabaigos keisti programoms numatytus asignavimus pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį, neviršijant bendrosios asignavimų išlaidoms sumos, yra įmanoma.
Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.
Viešąsias paslaugas teikia savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.
Šiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomi mokiniai pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena.
Savivaldybės atlieka funkcijas pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą.
Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę.
Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.
Svarbu suplanuoti mokyklos vadovo kompetencijos tobulinimą, jei jis siekia III, II arba I vadovo kategorijos, taip pat suplanuoti šio skyriaus vedėjo kompetencijos tobulinimą, jei jis siekia II arba I vadovo kategorijos.
Pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys biudžetinių įstaigų veiklą:
- LR biudžetinės sandaros įstatymas.
- LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Šie įstatymai reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, likvidavimą, reorganizavimą, savivaldybių biudžetų asignavimų valdymą ir kitus svarbius aspektus.
| Finansavimo šaltinis | Panaudojimo tikslas |
|---|---|
| Valstybės biudžetas | Metinės ir ilgalaikės programos, investicijos į švietimo plėtotę |
| Savivaldybės biudžetas | Investicijos į švietimo plėtotę savivaldybės lygiu |
| Specialiosios tikslinės dotacijos | Formaliojo ir neformaliojo švietimo programų finansavimas |
