Siekiant pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonės nuo neatmenamų laikų juos analizuoja. Iš esmės analizė - glaudžiai susijusių ir vienas nuo kito priklausomų daiktų, procesų, reiškinių tyrimas, skirstymas į jų sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių bei savybių išskyrimas. Analizuodamas žmogus pažįsta objekto detales ir struktūrą.
Sintezė - priešingas analizei procesas, kurios metu mintimis nustatomi ryšiai, jungiami objektai, jų dalys bei požymiai. Pažinimo procese analizė ir sintezė tarpusavyje yra glaudžiai susijusios ir sudaro vienovę. Analizė padeda pažinti atskirus elementus, o sintezė, remdamasi analizės duomenimis, sujungia šiuos elementus ir pateikia daikto, reiškinio, proceso visumą, sistemą.
Ekonominė analizė plačiąją prasme apima visas ūkio grandis ir struktūras, t.y. tiek materialinę gamybą, tiek nematerialinę sferą. Yra makroanalizė ir mikroanalizė. Makroanalizė tai ūkio funkcionavimo rezultatų analizė: šakų, pošakių, teritorijų. Terminas “ekonominė analizė” jau gana seniai vartojamas įvairių pasaulio šalių ekonominėje literatūroje. Tačiau šiame kurse, atsižvelgdami į tyrimo objektą, dažniausiai naudosime terminą “finansinė analizė”.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Analizuojant įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas planuotų užduočių (pvz. Finansinė analizė susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Reikia pažymėti, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl, analizuojant ją, tai reikia nuolat atsiminti ir analizę atlikti laiku.
Finansų analizė reikšminga ne tik įmonės finansinės būklės aiškinimo ir valdymo gerinimo priemonė, bet ir kaip įmonės veiklos savikontrolės forma. O tiksliau - analizė yra tarsi planavimo ir kontrolės tarpusavio ryšio laidas. Finansinė analizė - tai ne manipuliavimas skaičiais. Geras analitikas visada išmano, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna svarbesnis negu keli kiekybiniai.
Kad įmonė sėkmingai plėtotų savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą, pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiau dėmesio. Plačiąją prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą.
Informacija gali būti įvairaus patikimumo, tikslumo ir pakankamumo, tačiau ji turi realiai ir objektyviai atspindėti ūkio būklę. Kad informacija išliktų patikima, visos jos judėjimo ir apdorojimo operacijos turi būti kontroliuojamos.
Horizontalioji ir Vertikalioji Analizė
Horizontalioji analizė - dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų metų rodiklių dinamiką. Galima lyginti ne tik absoliučius balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos eilučių dydžius, bet ir santykinius dydžius arba jų procentus. Kitaip tariant, atliekant horizontaliąją analizę nustatomas nuokrypis nuo bazinio rodiklio.
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Ši analizės rūšis dar vadinama struktūrine analize. Analizuojant keleto metų finansinių ataskaitų rodiklius, galima nustatyti jų pasikeitimų priežastis. Dažniausiai kitiems kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.
Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu. Tokia informacija yra labai vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, projektavimo ir t.t. etapuose.
Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitose užfiksuotos imonės kelerių metų finansinei būklei įvertinti. Taikant šiuos būdus, siekiama išsiaiškinti finansavimo šaltinių, iš jų - nuosavo kapitalo, turto bei jų elementų - dinamiką, taip pat struktūrinius jų pakitimus ir šių pokyčių priežastis, bendros nuosavybės formavimo dėsningumus, išsiaiškinti pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių tarpusavio ryšius, jų dinamiką.
Pinigų Srautų Analizė
Įmonės pinigų judėjimas atspindimas Pinigų srautų ataskaitoje, kurią nuo 1994 metų privalo rengti visos didelės Lietuvos įmonės. Iš Pinigų srautų ataskaitos sužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis, kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla (3). Šioje ataskaitoje atvaizduojamos visos įmonės ūkinės operacijos, kuriose naudojami pinigai.
Įmonė gauna grynųjų pinigų iš tokių šaltinių, kaip grynasis pelnas, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas, atsargų sumažėjimas, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, ilgalaikio turto pardavimas, įsiskolinimo padidėjimas ir pan. Duomenys apie pinigų srautus yra svarbūs akcininkams, vadybininkams, investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautų analizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėti dividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.
Atskirai norėčiau paryškinti pinigų srautų analizės reikšmę pinigų srautų valdymo procese. Svarbu ne tik kontroliuoti pinigų srautus bet ir mokėti juos analizuoti, stebėti, kokia įmonės veikla žymiai sumažino, o kuri padidino pinigų kiekį. Europos direktyvoje nurodoma, kad pagal pinigų srautus galima prognozuoti būsimą padėtį rinkoje.
Netgi žymus pinigų srauto padidėjimas yra nepakankamas geros įmonės veiklos įrodymas. Net ir didelio pinigų srauto gali nepakakti skolų padengimui, dividendų išmokėjimui. Be to galbūt artimoje ateityje įmonė planuoja ženklias investicijas? Jei neužteks bendrovės turimų vidinių resursų, teks pasinaudoti išoriniu finansavimu, o tai turi tam tikras ribas. Pernelyg didelis išorinis finansavimas - pavojaus signalas bet kuriai įmonei.
Pinigų srautų ataskaitos duomenų pagalba nagrinėjama įmonės finansinė būklė. Tai parodo realias įmonės finansavimosi galimybes, realią kreditų grąžinimo galimybę. Svarbiausias pinigų srautų ataskaitos duomenų uždavinys - parodyti, kuri įmonės veikla kiek atnešė (prarado) pinigų.
Jei suformuluoti dar konkrečiau - kokios ūkinės - gamybinės operacijos nulėmė pinigų srautus ir kokios to priežastys. Galų gale, nustačius, kokie pinigų srautai buvo sukurti (išleisti) tam tikroje veikloje, galima spręsti apie įmonės iškeltų sau tikslų siekimą - ar įmonė ištikima savo nustatytai veiklos krypčiai, užfiksuotai įstatuose.
Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus reikia nustatyti jų lyginamąjį svorį visose įmonės veiklose, stebėti ir analizuoti pinigų srautų keitimosi dinamiką (horizontalioji analizė - kaip rodiklis keičiasi laiko atžvilgiu). Dinamikos analizė padeda išaiškinti, kokie buvo teigiami ir neigiami veiksniai, lėmę tokius pinigų srautus. Pernelyg staigus pinigų srautų padidėjimas reikalauja gilesnės analizės, kodėl taip atsitiko. Siekiant padidinti pinigų srautų analizės informatyvumą, tikslinga ją modifikuoti pagal atskiras įmonės veiklas.
Taip pat svarbu perprasti tam tikrus dėsningumus, kuriuos galima pastebėti įmonei esant tam tikrose gyvavimo stadijose. Įmonei plečiantis reikalingi didesni pinigų srautai, jų poreikis „praryja“ grynuosius pinigus, lėšas, gautas iš pagrindinės veiklos; artėjant bankrotui pastebimi kiti dėsningumai.
Dažnai firmos uždirbtas pajamas skuba investuoti ir paversti aktyvais, o atėjus laikui vykdyti įsipareigojimus staiga pritrūksta pinigų. Taigi tarp grynųjų pinigų ir pajamų turi būti išlaikytas reikiamas santykis, kuris leistų nekliudomai vykdyti įsipareigojimus. Tam būtina atlikti pinigų srautų analizę.
Analizuojant reikia nepamiršti infliacijos poveikio gryniesiems pinigams. Norint atlikti horizontalią analizę reikia tinkamai įvertinti pinigus (kursų pasikeitimus). Be to pakitus kursui keičiasi ir savikainos įvertinimas, pajamos iš pardavimų. Pinigai ataskaitose turi turėti išorinę vertę (tą vertę, kuria pinigai cirkuliuoja rinkoje).
Pinigų srauto perspektyvinis įvertinimas - tai piniginių lėšų gavimo ir išleidimo numatymas. Šis procesas atliekamas keliais etapais. Įvairūs autoriai siūlo skirtingus pinigų srautų įvertinimo metodus, nelygu kokiu aspektu, kokiu kampu žvelgia į šį svarbų uždavinį.
Finansiniai Rodikliai
Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan. Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę.
Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų.
Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir t.t., ir nepakankamai - santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl reikia nagrinėti santykinius dydžius?
Atsakymas toks: joks skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis.
Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų.
Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį rodiklį.
Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą.
Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų nustatymas. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą (rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių.
Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas su bendrais įmonės tikslais.
- Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.
- Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.
- Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.
- Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.
- Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.
- Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.
- Santykinų rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus.
Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams. rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos. Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus) kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų, kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams priimti.
Trumpai Finansinė piramidė (dažnai vadinama 'Ponzi schema') - tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus, bei juos pasisavinti. Ji pavadinta Čarlzo Ponzi „garbei“, kuris taip pirmasis, bemaž prieš šimtmetį, apgavo tūkstančius investuotojų siūlydamas didelę grąžą.
Iš esmės visų panašių finansinių piramidžių principas yra tas pats: jos siūlo kur kas didesnę grąžą nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža.
Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę. Finansinės piramidės šiais laikais taip pat gali pasitaikyti, tik jos daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniams investuotojams.
tags: #turto #kapitalo #piramidine #analize