Nusprendus įsigyti didesnį pirkinį, dažnai kyla klausimas, kas geriau - lizingas ar paskola. Abu šie finansavimo būdai leidžia iš karto disponuoti įsigytu turtu, tačiau skiriasi esme, besiskolinančio asmens atsakomybėmis ir finansavimo sąlygomis. Nors iš pirmo žvilgsnio paskola ir lizingas atrodo panašūs, jie turi reikšmingų skirtumų, kurie gali turėti didelės įtakos.
Tai labai svarbus aspektas - visada jį vertiname svarstydami galimybę gauti finansavimą, tiesa? Aptarkime šį klausimą išsamiau, ypač automobilio įsigijimo kontekste, nes būtent automobilis dažnai skatina svarstyti, kas geriau: lizingas ar paskola. Abu šie būdai yra puikūs tiems, kurie svajoja apie nuosavą automobilį.
Lizingas ir paskola: esminiai skirtumai
Lizingu vadinamas finansavimo būdas, kai lizingo bendrovė įsigyja turtą ir perduoda jį naudotis klientui. Būtent pastarasis moka kasmėnesines įmokas už tą turtą. Paskola yra finansavimo būdas, kai tam tikra pinigų suma suteikiama klientui, kuris įsipareigoja per nustatytą laikotarpį ją grąžinti, mokėdamas periodines įmokas drauge su palūkanomis.
Jei turtą įsigysite pasirinkę paskolą, kaip finansavimo šaltinį, pirkinys nuo pat pirkimo ir pardavimo momento priklausys jums. Lizingo atveju kiek kitaip - nors turtą įsigyjate ir galite iškart juo naudotis, nuosavybės teisė vis tik priklausys ne jums, bet lizingo bendrovei. Nors turėsite pilną naudojimosi teisę, turtas jūsų nuosavybėn pereis tik pilnai sumokėjus visas lizingo įmokas.
Kai išsvajotam daiktui įsigyti imate paskolą, tai tą sumą galite panaudoti kur kas lanksčiau, t. y. ne tik pagrindiniam pirkiniui įsigyti, bet ir kitiems poreikiams apmokėti. Pirkiniui pasinaudojus lizingu daugiau kontrolės turės lizingo bendrovė.
Kai svarstoma, lizingas ar paskola, pastaroji neretai laimi būtent todėl, kad jos atveju paprastai nereikalaujama pradinio įnašo. Lizingo atveju dažniausiai reikalaujama pradinės įmokos, kuri gali siekti nuo 10 iki 50 procentų lizingo sumos.
Kartais finansinė situacija pasikeičia ir atsiranda poreikis bei galimybių paskolą sumokėti greičiau, nei numato kredito sutartis. Tačiau lizingo atveju situacija paprastai kiek keblesnė - lizingo sutarties nutraukimas anksčiau laiko gali būti brangus ir sudėtingas. Paprastai tokiu atveju padengti reikia ne tik likusią lizingo sumą, bet sumokėti ir papildomus mokesčius.
Palūkanos ir mokesčiai
Paskolos palūkanos dažnu atveju gali būti aukštesnės nei lizingo, ypač jei kalbame apie vartojimo paskolą. Tačiau lizingas turi papildomų sąlygų ir mokesčių, kurie didina galutinę kredito kainą. Todėl vertinkite ne tik palūkanas, ne vien mėnesinės įmokos dydį, bet tai, kiek per visą finansavimo laikotarpį sumokėsite, t. y.
Pavyzdžiai iš Medicinos banko
Panagrinėkime keletą pavyzdžių, kaip tai galėtų atrodyti su būsto paskola Medicinos banke:
-
Pavyzdys 1: Jei suteikiamos paskolos būstui suma yra 85 000 EUR, paskolos terminas 25 metai, įmokos mokamos anuiteto metodu, taikoma kintama metinė palūkanų norma - 4,65 proc., vienkartinis sutarties administravimo mokestis 425 EUR, turto įkeitimo įregistravimo mokestis VĮ „Registrų centras“ - 8,60 EUR, kredito lėšų pervedimo mokestis - 2 EUR, tai bendra kredito gavėjo mokama suma būtų 143 916,01 EUR, bendros kredito kainos metinė norma - 4,80 proc., bendras kredito įmokų skaičius - 300, mėnesio įmokos suma - 479,72 EUR.
-
Pavyzdys 2: Jei suteikiamos paskolos būstui suma yra 85 000 EUR, paskolos terminas 25 metai, įmokos mokamos anuiteto metodu, palūkanų norma, kuri nustatoma pradiniam penkerių metų laikotarpiui, yra 4,12 proc., o po penkerių metų - kintama metinė palūkanų norma - 4,90 proc., vienkartinis sutarties administravimo mokestis 425 EUR, turto įkeitimo įregistravimo mokestis VĮ „Registrų centras“ - 8,60 EUR, kredito lėšų pervedimo mokestis - 2 EUR, tai bendra kredito gavėjo mokama suma būtų 143 575,08 EUR, bendros kredito kainos metinė norma - 4,72 proc., bendras kredito įmokų skaičius - 300, mėnesio įmokos suma pirmuosius penkerius metus - 455,18 EUR, o po jų - 486,38 EUR.
Svarbu: Būsto paskola suteikiama tik, kai įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas bus užtikrintas bankui priimtino nekilnojamojo turto hipoteka. Nevykdydami ar netinkamai vykdydami kredito sutarties sąlygas, rizikuojate prarasti nuosavybės teisę į įkeistą nekilnojamąjį turtą bei pabloginti savo galimybes skolintis ateityje. Įkeičiamas nekilnojamasis turtas privalo būti apdraustas banko naudai visą paskolos laikotarpį.
Apibendrinant, atsakyti į klausimą, kas geriau: lizingas ar paskola, vienareikšmiškai būtų sudėtinga, nes viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Paskola paprastai yra patrauklesnis variantas tada, kai aktualus kuo didesnis lankstumas ir visiška įsigyto turto kontrolė.
PASKOLŲ TIPAI || Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ? || BŪSTO KREDITAS || LIZINGAS || VARTOJIMO KREDITAS
Pavyzdinė lentelė su palyginimu
| Savybė | Lizingas | Paskola |
|---|---|---|
| Nuosavybės teisė | Lizingo bendrovė (iki pilno išmokėjimo) | Pirkėjas (nuo pat pradžių) |
| Pradinis įnašas | Dažnai reikalingas (10-50%) | Dažniausiai nereikalaujama |
| Lankstumas | Mažesnis | Didesnis |
| Kontrolė | Didesnė lizingo bendrovės kontrolė | Visiška pirkėjo kontrolė |
| Ankstesnis nutraukimas | Sudėtingas ir gali būti brangus | Paprastesnis |