Šiame straipsnyje panagrinėsime turto ir kapitalo analizės piramidę, įskaitant pelningumo analizę, Du Pont analizės metodiką ir ryšį tarp pelningumo ir mokumo rodiklių. Straipsnyje pateikiama informacija padės geriau suprasti įmonės finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.
Pelno analizės svarba
Pelnas - vienas svarbiausių verslo vykdymo motyvų, todėl natūralu, jog jo analizė yra svarbi veiklos analizės dalis. Daugumos įmonių pagrindinis tikslas - užtikrinti priimtiną pagal veiklos riziką ir stabilią grąžą savo akcininkams (savininkams). Remiantis ateities pelno prognozėmis ir atsižvelgiant į verslo riziką, nustatoma verslo vertė. Investuotojai dažniau vertina pelno srautus (FCF), negu materialiojo turto vertę.
Pelnas (nuostolis) - tai įmonės veiklos rezultatas, suskaičiuotas vadovaujantis apskaitiniais duomenimis ir jų tvarkymą reglamentuojančiais įstatymais ir taisyklėmis. Pelno rodikliai - tai absoliutus finansinėse ataskaitose pateikiami arba jų pagrindu suskaičiuojami rodikliai.
Pelno analizės uždaviniai:
- Nustatyti pelno užduočių (jei jos yra) pagrįstumą ir jų ryšį su kitų užduočių rodikliais
- Įvertinti pelno užduočių įvykdymą, pelno dinamiką ir sudėtį
- Įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius
- Numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes bei būdus.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami tokie pelno rodikliai: bendrasis pelnas (nuostoliai); tipinės veiklos pelnas (nuostoliai); įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai); pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą ; grynasis pelnas (nuostoliai).
Praktikoje dažnai skaičiuojami pelno rodikliai: EBITDA; EBIT; EBT; Earnings - Grynasis pelnas Pelno (nuostolių) ataskaita E Interest - Sumokėtos palūkanos Pinigų srautų ataskaita I Taxes - Pelno mokestis Pelno (nuostolių) ataskaita T Depreciation - Nusidėvėjimas Pinigų srautų ataskaita D Amortization - Amortizacija Pinigų srautų ataskaita A Revenue - Pardavimo pajamos Pelno (nuostolių) ataskaita R.
Susitarus dėl sutrumpinimų, norimų finansinių rodiklių paskaičiavimo formulės būtų žemiau pateiktos:
- EBITDA = E+I+T+D+A
- EBIT = E+I+T
- EBT = E+T
Pelnui įtaką darantys veiksniai skirstomi į išorinius ir vidinius. Išorės veiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio, susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominiais procesais, bei valstybės ūkine politika ir vietinėmis veiklos sąlygomis. Išorės veiksniai daro ženklią įtaką įmonės plėtrai. Vidaus veiksniai - susiję su įmonės veikla, jos turimais ištekliais bei jų panaudojimui.
Pelningumo rodiklių klasifikacija
Pelningumas apibūdina įmonės gebėjimą generuoti pelną, naudojant savo turtą ir kapitalą. Pelningumo rodikliai skirstomi į:
- Bendrasis pardavimų pelningumas
- Grynasis pardavimo pelningumas
- Veiklos pelningumas
- Turto pelningumas
- Nuosavo kapitalo pelningumas
6 pelningumo rodikliai, kuriuos turėtumėte žinoti
Veiksniai, lemiantys bendrąjį pelną ir bendrąjį pelningumo rodiklį:
- Pardavimo pajamos
- Savikaina
Du Pont analizės metodika
Du Pont analizės metodika leidžia susieti pelningumo rodiklius su kitais finansiniais rodikliais, tokiais kaip turto apyvartumas ir finansinis svertas. Ši metodika padeda nustatyti pagrindinius veiksnius, kurie lemia įmonės pelningumą.
Du Ponto piramidė:
- Grynasis pardavimo pelningumas
- Turto apyvartumas
- Finansinis svertas
DU Pont‘o Turto pelningumo ROA analizės metodika.
Kapitalo pelningumo analizė
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) rodo, kaip efektyviai įmonė naudoja akcininkų investuotus pinigus pelno generavimui. Šis rodiklis yra svarbus investuotojams, nes parodo, kokią grąžą jie gauna iš savo investicijų.
DU Pont‘o ROE analizės metodika leidžia išskaidyti ROE į kelis komponentus, tokius kaip pelno marža, turto apyvartumas ir finansinis svertas. Tai padeda nustatyti, kurie veiksniai labiausiai įtakoja ROE.
Nuosavo kapitalo pelningumas. Du pont metodika. DU Pont‘o ROE analizės metodika.
Pelningumo ir mokumo rodiklių ryšio analizė
Įmonės pelningumas ir mokumas yra glaudžiai susiję. Pelninga įmonė paprastai turi daugiau galimybių apmokėti savo įsipareigojimus, o moki įmonė gali lengviau investuoti į pelningus projektus.
Svarbu analizuoti ne tik atskirus pelningumo ir mokumo rodiklius, bet ir jų tarpusavio ryšį. Tai padeda geriau suprasti įmonės finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.
Finansinė piramidė (dažnai vadinama 'Ponzi schema') - tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus, bei juos pasisavinti. Ji pavadinta Čarlzo Ponzi „garbei“, kuris taip pirmasis, bemaž prieš šimtmetį, apgavo tūkstančius investuotojų siūlydamas didelę grąžą. Iš esmės visų panašių finansinių piramidžių principas yra tas pats: jos siūlo kur kas didesnę grąžą nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę. Finansinės piramidės šiais laikais taip pat gali pasitaikyti, tik jos daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniams investuotojams.