Turto Dovanojimas po Mirties Sąlygos Lietuvoje

Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi civilizuotą turto ar pinigų dovanojimo būdą, kai vertingas turtas perleidžiamas oficialiai sudarant sutartį notaro biure. Nekilnojamo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.

Norite padovanoti ar gauti kaip dovaną nekilnojamąjį turtą? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie buto perrašymą, įskaitant dovanojimo sutartis, mokesčius ir reikalingus dokumentus.

Dovanojimo Sutartis: Kas Tai ir Kodėl Ji Populiari?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybėn arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui. Raktinis žodis čia - neatlygintinai. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai reiškia, kad už tokiu būdu perleistą turtą nėra gaunamos pajamos. Būtent šis neatlygintinumo principas ir skiria dovanojimą nuo pirkimo-pardavimo, mainų ar kitų sandorių.

Populiarumą lemia keletas priežasčių. Dažniausiai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų giminaičių: tėvai dovanoja nekilnojamąjį turtą vaikams, seneliai - anūkams. Tai leidžia dar esant gyviems padėti savo artimiesiems įsikurti, pradėti savarankišką gyvenimą ar tiesiog perduoti sukauptą turtą.

Lyginant su paveldėjimu, dovanojimas suteikia daugiau kontrolės - dovanotojas pats nusprendžia, kam, kada ir kokį turtą perduoti, nelaukdamas savo mirties.

Dovanojimo Sutarties Skirtumai Nuo Kitų Sandorių

Norint teisingai pasirinkti turto perleidimo būdą, svarbu suprasti esminius dovanojimo skirtumus nuo kitų panašių teisinių veiksmų.

Dovanojimas vs. Pirkimas-Pardavimas

Pagrindinis ir akivaizdžiausias skirtumas - atlygintinumas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sutartą kainą už perkamą daiktą. Dovanojimo atveju joks atlygis nenumatomas.

Kartais žmonės bando piktnaudžiauti ir pirkimo-pardavimo sandorį „paslėpti“ po dovanojimo sutartimi, siekdami išvengti mokesčių. Tai labai rizikingas kelias. Mokesčių administratorius turi teisę tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir priskaičiuoti ne tik nesumokėtus mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas.

Dovanojimas vs. Paveldėjimas

Dovanojimas įvyksta dovanotojui esant gyvam. Jis savo valia nusprendžia perleisti turtą ir šis nuosavybės perėjimas įvyksta iškart po sutarties sudarymo ir įregistravimo (jei tai būtina). Paveldėjimas, priešingai, įvyksta tik po asmens mirties. Turtas pereina įpėdiniams pagal testamentą arba pagal įstatymą.

Skirtingai nuo dovanojimo, kur dovanotojas laisvai pasirenka apdovanotąjį, paveldėjimo atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi tam tikri asmenys (pvz., vaikai, sutuoktinis), net jei jie ir nebuvo įtraukti į testamentą.

Dovanojimo Sutarties Forma: Kada Privalomas Notaras?

Vienas svarbiausių praktinių klausimų - kokios formos sutarties reikia? Įstatymas numato dvi pagrindines formas: paprastą rašytinę ir notarinę. Netinkamos formos pasirinkimas gali lemti tai, kad sutartis bus pripažinta negaliojančia.

Paprasta Rašytinė Forma

Paprastos rašytinės formos pakanka, kai dovanojamo kilnojamojo daikto (pvz., telefono, baldo, buitinės technikos) vertė yra didesnė nei 1 500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų. Taip pat paprasta rašytinė forma reikalinga sudarant dovanojimo sutartį ateityje, nepriklausomai nuo dovanos vertės.

Sutartyje tiesiog nurodomos šalys, dovanos objektas ir patvirtinama, kad turtas perduodamas neatlygintinai. Nors notaro parašo nereikia, turėti rašytinį dokumentą visada saugiau, ypač jei kiltų ginčų.

Notarinė Forma - Būtinybė

Notaro patvirtinimas yra privalomas sudarant tam tikras dovanojimo sutartis. Be notaro parašo tokios sutartys tiesiog negalios. Būtina notarinė forma:

• Dovanojant nekilnojamąjį daiktą (butą, namą, žemės sklypą, garažą ir t. t.), nepriklausomai nuo jo vertės.
• Dovanojant kilnojamąjį daiktą, kurio vertė viršija 14 500 eurų.
• Dovanojant juridinio asmens akcijas, vertybinius popierius.

Kodėl šiems sandoriams reikalingas notaras? Notaras atlieka labai svarbų vaidmenį: jis patikrina šalių tapatybę ir veiksnumą, įsitikina, kad dovanotojas veikia laisva valia, be spaudimo, ir supranta savo veiksmų pasekmes. Taip pat notaras patikrina dovanojamo turto teisinį statusą (ar jis neareštuotas, neįkeistas), paaiškina šalims sutarties sąlygas ir teisines pasekmes, įskaitant mokestines prievoles. Tai užtikrina sandorio teisėtumą ir apsaugo tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo interesus.

Kas Gali Dovanoti ir Ką Galima Dovanoti?

Sutarties Šalys: Dovanotojas ir Apdovanotasis

Dovanotoju ir apdovanotuoju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Svarbiausia sąlyga fiziniam asmeniui - jis turi būti veiksnus, t. y. gebėti suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Jei turtą dovanoja nepilnametis (nuo 14 iki 18 metų), reikalingas tėvų ar globėjų sutikimas. Už neveiksnų asmenį dovanojimo sutartį gali sudaryti tik jo globėjas, gavęs teismo leidimą.

Dovanojimo Objektas: Nuo Pinigų Iki Namo

Dovanoti galima praktiškai bet kokį turtą, kuris priklauso dovanotojui nuosavybės teise ir kurio apyvarta nėra uždrausta. Populiariausi dovanojimo objektai:

• Nekilnojamasis turtas: butai, gyvenamieji namai, sodo nameliai, žemės sklypai.
• Kilnojamasis turtas: automobiliai, meno kūriniai, brangenybės.
• Pinigai: tiek grynieji, tiek pervedami į sąskaitą.
• Vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos.
• Turtinės teisės: pavyzdžiui, reikalavimo teisė į skolą.

Svarbus niuansas - ar galima dovanoti turtą su suvaržymais, pavyzdžiui, butą, kuris įkeistas bankui? Taip, galima, tačiau dovanojimas nepanaikina įkeitimo. Kartu su nuosavybės teise apdovanotajam pereina ir visos su turtu susijusios prievolės. Tai reiškia, kad jei dovanotojas nustos mokėti paskolą, bankas turės teisę nukreipti išieškojimą į šį butą, net jei jo savininkas jau bus kitas asmuo. Todėl prieš priimant tokią dovaną, būtina įvertinti visas rizikas.

Svarbiausias Klausimas: Mokesčiai Dovanojant Turtą

Mokesčių klausimas yra vienas opiausių ir dažniausiai keliančių nerimą. Pagrindinis mokestis, su kuriuo galima susidurti, yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atveju jo mokėti nereikia.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)

Pagal bendrą taisyklę, dovanos yra laikomos pajamomis, kurios apmokestinamos 15% GPM tarifu. Tačiau įstatymas numato labai svarbių išimčių.

Kada GPM Mokėti Nereikia? Dovanojimas Artimiems Giminaičiams

GPM nėra apmokestinamos dovanos, gautos iš artimų giminaičių. Šis sąrašas yra baigtinis ir labai aiškus:

• Sutuoktinio (dovanos, gautos iš savo sutuoktinio);
• Vaikų (įvaikių);
• Tėvų (įtėvių);
• Brolių ir seserų;
• Vaikaičių;
• Senelių.

Jei gaunate dovaną iš bet kurio šiame sąraše esančio asmens, nesvarbu, kokia dovanos vertė - 10 000 eurų ar 1 000 000 eurų - GPM mokėti nereikės. Būtent todėl dovanojimas šeimos rate yra toks populiarus ir finansiškai patrauklus turto perdavimo būdas.

Kada GPM Mokėti Reikia? Dovanojimas Ne Giminaičiams

Situacija keičiasi, kai dovana gaunama iš asmenų, nepatenkančių į artimų giminaičių sąrašą (pvz., iš dėdės, tetos, sugyventinio, draugo ar bet kurio kito asmens). Tokiu atveju taikomas neapmokestinamasis dydis, kuris šiuo metu siekia 2 500 eurų per metus. Tai reiškia, kad jei per kalendorinius metus iš tokių asmenų gautų dovanų bendra vertė neviršija 2 500 eurų, mokesčių mokėti nereikia. Tačiau jei vertė viršijama, 15% GPM apmokestinama tik suma, viršijanti šią ribą.

Pavyzdys: Jei draugas Jums padovanojo 3 000 eurų, GPM reikės sumokėti nuo 500 eurų (3000 - 2500 = 500). Mokėtinas GPM sudarys 75 eurus (500 * 0,15).

Žemiau pateikta lentelė apibendrina GPM apmokestinimą dovanojant turtą:

Kitos Išlaidos

Be GPM, reikėtų nepamiršti ir kitų galimų išlaidų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, teks sumokėti notaro atlyginimą, kuris priklauso nuo dovanojamo turto vertės. Taip pat, perleidus nekilnojamąjį turtą, apdovanotasis turės kreiptis į VĮ „Registrų centras“, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu, o tai taip pat kainuoja.

„Povandeninės Srovės“: Dovanojimo Sutarties Atšaukimas ir Sąlygos

Nors dovanojimas atrodo kaip neatšaukiamas veiksmas, įstatymas numato tam tikras išimtines situacijas, kada dovaną galima „atsiimti“.

Ar Galima Atsiimti Dovaną? Dovanojimo Sutarties Atšaukimas

Bendroji taisyklė - sudaryta ir įvykdyta dovanojimo sutartis yra neatšaukiama. Tačiau įstatymas gina dovanotoją nuo nedoro apdovanotojo elgesio. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį, jei:

• Apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę arba tyčia juos sunkiai sužalojo.
• Apdovanotasis, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, vertę ir savo turtinę padėtį, dovanotojui ar jo artimiesiems giminaičiams atlieka akivaizdžiai griežtai moralei prieštaraujančius veiksmus (pvz., naudoja nuolatinį psichologinį smurtą, viešai žemina ir pan.).

Taip pat dovanotojas gali atšaukti dovanojimą, jei po sutarties sudarymo jo turtinė padėtis labai pablogėja ir dovanos įvykdymas taptų nepriimtina našta.

Svarbu suprasti, kad tai yra išskirtiniai atvejai ir juos įrodyti teisme gali būti sudėtinga.

Dovanojimas Su Sąlyga: Uzufruktas ir Kitos Galimybės

Kartais dovanotojas nori ne tik padovanoti turtą, bet ir užsitikrinti tam tikras teises. Populiariausias pavyzdys - tėvai dovanoja vaikams namą, bet nori jame gyventi iki savo mirties. Tokiu atveju galima nustatyti uzufruktą - teisę naudotis svetimu daiktu ir gauti iš jo pajamas. Uzufruktas įregistruojamas Registrų centre kartu su nuosavybės teisių perleidimu ir galioja net pasikeitus turto savininkui. Tai puikus būdas apsaugoti dovanotojo interesus.

Bendrosios Jungtinės Nuosavybės Dovanojimas

Jei turtas, kurį norima dovanoti, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. y., įgytas santuokos metu), dovanojimo sutarčiai reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas, net jei Registrų centre kaip savininkas įregistruotas tik vienas iš jų. Šis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

Praktiniai Patarimai ir Dažniausios Klaidos

Apibendrinant, pateikiame keletą praktinių patarimų ir klaidų, kurių reikėtų vengti:

• Neapsimetinėkite. Niekada nemaskuokite pirkimo-pardavimo sandorio dovanojimo sutartimi. Tai neteisėta ir gali brangiai kainuoti.
• Laikykitės formos reikalavimų. Jei įstatymas reikalauja notarinės formos (pvz., dovanojant butą), joks ranka surašytas raštelis negalios.
• Įvertinkite mokesčius. Prieš priimdami dovaną iš tolimo giminaičio ar draugo, pasiskaičiuokite, ar nereikės mokėti GPM.
• Apgalvokite ateitį. Ypač dovanojant vienintelį būstą, apsvarstykite galimybę nusistatyti uzufrukto teisę (teisę gyventi).
• Konsultuokitės.

Senyvo amžiaus žmonėms neretai kyla klausimų, kaip pasielgti su jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kaip jį perleisti kitiems asmenims, kad galėtų ramiai mėgautis senatve. Pažymėtina, kad pagal įstatymą galima sudaryti dovanojimo su sąlyga sutartį, tačiau dovanojimo sutartyje numatyta sąlyga gali būti susijusi tik su dovanojimo turto naudojimu tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bet ne su rūpinimusi dovanotoju ar kitais trečiaisiais asmenimis. Pavyzdžiui, dovanojimo sutartyje negali būti numatyta, kad turtas yra dovanojamas su sąlyga, jog apdovanotasis rūpinsis dovanotoju, teiks jam išlaikymą ir kita. Atkreiptinas dėmesys, kad dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas yra perduodamas apdovanotajam. Vadinasi, jeigu senyvo amžiaus žmogus padovanos turtą, šis jau nuo dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarą momento taps apdovanotojo nuosavybe, todėl dovanotojas nebeturės teisių į jį. Pažymėtina, kad perdavus dovanojamą daiktą, dovanojimo sutartis laikoma įvykdyta ir dovanotojas savo valios nebegali atšaukti. Šis požymis skiria dovanojimo sutartį nuo testamento, nes testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti. Dovanojimo sutartis gali būti panaikinta tik išimtiniais atvejais.

Alternatyvos Dovanojimui: Renta ir Testamentas

Jei pagrindinis noras - gauti išlaikymą, siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį. Nors sutartį, kaip pastebi S. Šaltauskienė, šalims sutarus, galima nutraukti, ji vis tiek rizikinga abiem pusėms. Pavyzdžiui, jei sutartis bus nutraukta teismine tvarka, stipriai nukentėti gali ir senolį išlaikęs asmuo: „Tu teiki išlaikymą, o, jei tavo finansinė padėtis ar sveikata staiga pablogėja ir nebegali išlaikymo teikti, rentos, išlaikymo gavėjas turi teisę kreiptis į teismą.

Už pagalbą ir priežiūrą senolis juo besirūpinančiam asmeniui paprastai atiduoda savo užgyventą turtą. O svarbiausias ir brangiausias turtas yra namai. Populiariausi tokių santykių teisinio įforminimo būdai - testamentas, dovanojimas arba rentos (išlaikymo) iki gyvos galvos sutartis. Kuo šie tiesiniai instrumentai skiriasi? Kuris geriausiai apsaugos ir užtikrins seno žmogaus interesus?

Rentos Sutartis

Kaip minėta, pagal rentos sutartį, viena šalis - rentos mokėtojas (rūpintis įsipareigojęs asmuo) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už jam nuosavybės teise perduodamą turtą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, pinigų sumą) mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui (rūpintis reikalaujančiam asmeniui) sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (Rūpinimosi reikalaujantį asmenį). Rentos sutartis gali būti terminuota arba nuolatinė (neterminuota). Taip pat rentos sutartis gali būti iki gyvos galvos - pagal šią sutartį rentos mokėtojas (asmuo, kuriam perduodamas nekilnojamasis turtas) periodiškai moka tam tikrą pinigų sumą visą rentos gavėjo (asmens, kuris perleido nekilnojamąjį turtą) gyvenimą.

Taigi, rentos sutartis skiriasi nuo dovanojimo sutarties, nes dovanojimo sutartis yra neatlygintinė. Svarbu žinoti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo, kuriam pagal rentos sutartį perleidžiamas turtas, pats juo disponuoti turi ribotas galimybes - jis perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į šį turtą gali tik turėdamas išankstinį rašytinį notariškai patvirtintą rūpinimosi reikalaujančio asmens sutikimą.

Tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiama rentos iki gyvos galvos sutartis, rūpinimosi reikalaujantis asmuo turi teisę reikalauti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo išpirktų rentą (išpirktų turto kainą) arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Išlaikymo iki Gyvos Galvos Sutartis

Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turtą perleidęs asmuo gali būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o ligos atveju - jis gali būti slaugomas. 2) rentos iki gyvos galvos sutartyje leidžiama tik piniginė rentos mokėjimo forma, o išlaikymo iki gyvos galvos atveju renta gali būti tiek rūpinimosi reikalaujančio asmens aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o jeigu rūpinimosi reikalaujančio asmens sveikatos būklė reikalauja - jo priežiūra ligos atveju ir kita. Sutartyje taip pat gali būti numatyta rūpintis įsipareigojusio asmens pareiga apmokėti rūpinimosi reikalaujančio asmens laidojimo išlaidas.

Galėtumėte sudaryti rentos iki gyvos galvos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pirmuoju atveju rentos mokėtojui gali būti perduotas bet koks turtas, o antruoju tik nekilnojamas daiktas.

Testamentas

Testamentas - tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konkretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties.

Šis požymis skiria dovanojimo sutartį nuo testamento, nes testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti. Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, gali savo turtu laisvai disponuoti, o testamentą gali bet kada pakeisti ar panaikinti. Tad jei asmuo tam tikrą pagalbą, paslaugas ar išlaikymą gauna mainais už testamentą, tai jis niekuo nerizikuoja.

Svarbu paminėti, kad testamentai gali būti kelių rūšių, tai yra, oficialus testamentas, kuris sudaromas notarų biure ir asmeninis testamentas, kurį testatorius surašo ranka ir perduoda saugoti notarų biurui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. To nepadarius, asmeninis testamentas po testatoriaus mirties per ne vėliau kaip vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti.

Testamento Keitimas

Įstatymai nenumato jokių ribojimų testamento keitimui, t.y. nei kiekio, nei amžiaus cenzo. Testamentą galima keist neribotai. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

Mokesčiai Dovanojant Nekilnojamąjį Turtą

Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Nekilnojamo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai.

Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į specialistus.

Dovanoto Turto Pardavimas

Teisės aktai nenustato minimalių ar maksimalių terminų, kada galima parduoti dovanojimo būdu gautą turtą. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nustato, koks GPM bus taikomas pajamoms, gautoms pardavus dovanotą turtą. Šiame įstatyme numatyti atvejai, kai pardavus skirtingų rūšių turtą už pardavimą gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

Pavyzdžiui, pajamų mokesčiu neapmokestinamos dovanoto turto pardavimo pajamos, gautos pardavus teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo.

Jeigu pardavus dovanojimo būdu įgytą turtą jo pardavimo pajamoms nėra taikomos aukščiau minėtos lengvatos, pajamų mokesčiu, taikant 15 proc. tarifą, apmokestinamas skirtumas, apskaičiuotas iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus dovanos gavimo dieną egzistavusią turto vertę pagal tikrąją rinkos kainą ir kitus su šio turto įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

„Pavyzdžiui, jei gyventojas iš tetos dovanų gavo butą, kurio dovanojimo sandoryje nurodyta rinkos eurų vertė yra 50000 eurų, jis turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo 47500 eurų, gautų iš buto vertės atėmus 2500 eurų. Šioje situacijoje tai sudarys 7125 eurų. Jei gyventojas po dvejų metų šį butą parduos už 55000 eurų, tai turės sumokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo 5000 eurų - skirtumo tarp pardavimo vertės ir buto gavimo dieną egzistavusios jo rinkos vertės“, - aiškina VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

tags: #turto #dovanojimas #po #mirties