Santuokos nutraukimas yra sudėtingas procesas, ypač kai jį lydi neištikimybė. Sutuoktinio neištikimybė - viena iš priežasčių, dėl kurios gali būti inicijuojama santuokos nutraukimo byla dėl sutuoktinio kaltės.
Pagal įstatymą, sutuoktinio neištikimybės faktas reiškia sutuoktinio elgesį, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei kuris parodo nelojalų ir nepagarbų sutuoktinio poelgį santuokos metu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Lietuvos teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu.
Todėl įstatyme yra numatyta, kad vienam sutuoktiniui įrodžius kito sutuoktinio neištikimybės faktą, pastarojo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad įstatymas sutuoktinio neištikimybę iš anksto yra susiejęs su šeimos iširimu bei tolimesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto dalybos skyrybų metu, kai vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, kokius įrodymus reikia pateikti teismui ir kokios yra nukentėjusiojo sutuoktinio teisės.
Įrodymai apie neištikimybę
Jeigu santuokos metu vienam iš sutuoktinių kyla pagrįstų įtarimų, kad kitas sutuoktinis yra neištikimas, tokiu atveju, prieš inicijuojant santuokos nutraukimo bylą, reikia surinkti kuo daugiau įrodymų, patvirtinančių sutuoktinio neištikimybės faktą.
Sutuoktinio neištikimybę santuokos nutraukimo byloje galima įrodinėti bet kokiais faktiniais duomenimis. Visi sutuoktinio surinkti įrodymai, patvirtinantys kito sutuoktinio neištikimybę, turi būti gauti teisėtu būdu, t.y. įrodymus būtina gauti nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų.
Pavyzdžiui, negalima „įsilaužti“ į savo sutuoktinio socialinio tinklo paskyrą ir joje užfiksuoti sutuoktinio susirašinėjimus su kitu vyru ar moterimi. Jeigu neištikimybę patvirtinantys įrodymai yra gauti neteisėtu būdu, tokiu atveju teismas turi teisę atsisakyti juos priimti ir vertinti.
Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu sutuoktinis kito sutuoktinio neištikimybės faktą grindžia vien tik savo turimomis prielaidomis ir pamąstymais, tačiau neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų ar duomenų, tokiu atveju teismas negali konstatuoti, kad kitas sutuoktinis buvo neištikimas santuokos metu.
Advokatas D. Židanavičius vardijo, kad kaltė gali būti įrodinėjama:
- rašytiniais įrodymais (pvz., susirašinėjimas tarp sutuoktinių, kur yra pripažįstama kaltė, neištikimybė);
- garsiniais įrodymais (pvz., užfiksuoti sutuoktinių konfliktai, prisipažinimai, smurtas);
- vaizdiniais įrodymais (pvz., nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose sutuoktinis užfiksuotas su trečiuoju asmeniu - meilužiu / meiluže);
- liudytojų parodymais (pvz., štai jie savo akimis matė kitą sutuoktinį kavinėje su trečiuoju asmeniu akivaizdžiai intymiame santykyje).
Tačiau vėlgi - įrodymai neturi pažeisti privataus gyvenimo. Teismų praktikoje gan kritiškai žiūrima į tokius įrodymus, kaip slapta sutuoktinio telefone ar automobilyje įmontuota sekimo, garso įrašymo įranga, programėlės ir kt. Tokių neteisėtai surinktų įrodymų teismas tiesiog nevertina.
Kada neištikimybė neturi įtakos skyryboms?
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimo byloje yra svarbus momentas, kada sutuoktinis buvo neištikimas. Jeigu sutuoktinis buvo neištikimas po to, kai sutuoktiniai dar būdami santuokoje nutraukė šeiminius santykius ir pradėjo gyventi skyrium, tokiu atveju teismas negali konstatuoti, kad santuoka iširo dėl šio sutuoktinio kaltės, kadangi faktiniai šeiminiai santykiai tarp sutuoktinių nutrūko dar iki sutuoktiniui būnant neištikimam.
Ką galima reikalauti iš neištikimo sutuoktinio?
Pasak advokato Dainiaus Židanavičiaus, jei santuoka išyra dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (neištikimybė, smurtas, šeimos apleidimas ir pan.), nukentėjęs sutuoktinis negali prisiteisti didesnės bendro turto dalies - turtas, kaip standartiniu atveju, yra dalijamas po lygiai.
Tačiau advokatas paminėjo, kad sutuoktinis, įrodęs kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, gali reikalauti:
- neturtinės žalos atlyginimo;
- išlaikymo sau;
- bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtent už šį reikalavimą.
Dėl smurto ar neištikimybės nukentėjęs sutuoktinis patiria dvasinius išgyvenimus, kuriuos teismas gali įvertinti pinigais. Anot advokato, paprastai kompensacijos tokiu atveju svyruoja tarp 3 tūkst. ir 5 tūkst. eurų.
O išlaikymą iš kito sutuoktinio asmuo gali prisiteisti, kai, pvz., dėl santuokos jis prarado galimybę įsidarbinti, siekti išsilavinimo, karjeros, nes augino vaikus ir pan., o kitas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo.
Kokie nukentėjusiojo sutuoktinio reikalavimai:
- esant nukentėjusiojo sutuoktinio prašymui, teismas gali uždrausti kaltajam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
- nukentėjusysis sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
- nukentėjusysis sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad kaltasis sutuoktinis atlygintų jam padarytą neturtinę žalą, patirtą dėl santuokos iširimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Vis tik sutuoktinio neištikimybę ar kitą kaltę reikia įrodyti, o įrodymai turi būti surinkti nepažeidžiant asmens teisių ir kitų įstatymų.
Bendro ir asmeninio turto dalybos
Advokatas Arūnas Stukas vardijo, kad skyrybų atveju ne bendru, o kiekvieno sutuoktinio atskiru turtu yra laikomas:
- iki santuokos turėtas turtas;
- paveldimas ir dovanų gautas turtas, jei nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrai;
- asmeninio naudojimo daiktai;
- asmeninio sutuoktinio verslo lėšos ir daiktai;
- intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisė;
- lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas;
- kita tikslinė parama, išimtinai susijusi su vienu iš sutuoktinių.
O visa kita, kas po santuokos buvo įgyta, uždirbta ir sukurta, yra skaitoma bendra sutuoktinių nuosavybe, kuri yra dalijama po lygiai, neatsižvelgiant į tai, kuris sutuoktinis yra turtingesnis (nebent buvo sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis).
Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. „Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.
Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai.
Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.
Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti).
Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.
Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis.
Turto dalybų išimtys
Vis tik, anot A. Stuko, gali būti išimčių. Jeigu į vieno sutuoktinio asmeninio turto gerinimą (pvz., remontą) investavo ir kitas sutuoktinis, turtas galėtų būti pripažintas bendru ir dalijamas po lygiai arba jo savininkas turėtų išmokėti kompensaciją prie turto gerinimo prisidėjusiam sutuoktiniui:
„Atlikti pagerinimai galėtų būti įrodinėjami medžiagų įgijimo kvitais, sutartimis dėl darbų atlikimo, liudytojų parodymais, specialisto išvada dėl atliktų darbų kainos ir kt.“
Advokatas pridūrė, kad sutuoktinis galėtų reikalauti kompensacijos, jeigu kitas sutuoktinis bendrą turtą naudojo su šeimos poreikiams nesusijusiais tikslams.
Pašnekovas paminėjo, kad retai, bet pasitaiko atvejų, kai turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į tokias svarbias aplinkybes, kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis ar kt.
Pvz., jeigu yra keli butai ar namai, asmuo, su kuriuo po skyrybų liks vaikai, turi didesnę tikimybę gauti tą būstą, kuriame yra nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, nurodė A. Stukas.
Skyrybų procesas ir advokato pagalba
Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos ne ypatingąją, o ieškinio teisena. Sutuoktinio neištikimybė - tai viena priežasčių nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės.
Teisės aktuose numatyta, kad vienam sutuoktiniui įrodžius kito sutuoktinio neištikimybės faktą, pastarojo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama.
Pateikta atvejų analizė sudaro pagrindą teigti, kad sutuoktinio neištikimybės faktui pagrįsti teismui turi būti pateikiami akivaizdūs, objektyvūs ir patikimi įrodymai. Dėl šios priežasties skyrybos dėl neištikimybės yra pakankamai sudėtingas teisminis ginčas, reikalaujantis iš skyrybų advokato aukščiausio profesionalumo.
Jeigu susidūrėte su sutuoktinio neištikimybe ir nusprendėte, kad dėl tokios išdavystės norite nutraukti santuoką, kreipkitės į skyrybų advokatus, kurie pakonsultuos dėl galimų neištikimybės fakto įrodinėjimo priemonių bei įrodymų leistinumo ir parengs teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Kitą vertus, jeigu patys esate nepagrįstai kaltinami neištikimybe skyrybų byloje, profesionali teisinė pagalba jums taip pat yra be galo svarbi, kadangi teisme turėsite paneigti neištikimybės faktą, ar įrodyti, kad neištikimybe kaltinantis sutuoktinis pats yra kaltas dėl iširusios santuokos.
Advokatas pažymi, kad dažnai problemas ir aspektus, dėl kurių sutuoktiniai nesutaria, galima būtų išspręsti daug paprasčiau, nei visą pluoštą dokumentų atiduoti teisėjui.
tags: #turto #dalybos #neistikimybes