Turto Bankas Stadionas: Istorija, Dabartis ir Ateities Vizijos

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai daugiau nei tik pastatas. Tai - reikšmingas Lietuvos istorijos ir kultūros simbolis, menantis svarbius įvykius, sporto varžybas ir kultūrinius pasirodymus.

Šiame straipsnyje panagrinėsime Turto Bankas stadiono istoriją, jo reikšmę Vilniui ir Lietuvai, bei dabartinius ir ateities planus.

Žalgirio Stadiono Istorija: Pradžia ir Raida

Žalgirio stadionas, buvęs daugiafunkcis stadionas Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, turtingas istorija, atidarytas XX a. tarpukariu ir nugriautas XXI a. Šiandien jo vietoje stovi modernūs pastatai, verslo centrai ir gyvenamieji namai, sukeliantys įvairių nuomonių ir vertinimų.

Ne visi žino, kad stadionas, vėliau tapęs „Žalgirio“ stadionu, iškilo dar tarpukariu, kuomet Vilnių valdė lenkai. Jį statė Lenkijos kariškiai. Tarpukariu stadionas dažniausiai vadintas tiesiog Vilniaus miesto stadionu. Jis galėjo sutalpinti iki 10 tūkst. žiūrovų. 1936 m. stadionas atidarytas birželio 15 d.

Karo metais stadionas buvo apgriautas. Pirmosios rungtynės po karo jame įvyko 1944 m., varžėsi „Žalgirio“ ir „Spartako“ komandos, „Žalgiris“ laimėjo 4:1. 1946 m. stadione įvyko pirmoji pokario Dainų šventė. Iki pat 1949 m. čia vyko Dainų šventės.

1949 m. rudenį prasidėjo stadiono rekonstrukcija, kurios projektą pateikė architektas Viktoras Anikinas. Stadiono rekonstrukcija baigta 1950 m., čia vasarą jau vyko Dainų šventė. 1962 m. komanda gavo dabartinį „Žalgirio“ pavadinimą, taip pat pervadintas buvo ir stadionas. Tais pačiais 1962 m. stadiono teritorijos kampuose įrengti keturi apšvietimo bokštai su galingais prožektoriais, vienas jų išliko iki šiol.

1950 metais baigtas statyti sostinės stadionas iš pradžių buvo vadinamas „Dinamo”, vėliau iki 1962 metų - „Spartako” vardu. Sovietiniais metais „Žalgirio“ stadionas buvo didžiausias Lietuvoje - tribūnose tilpo daugiau negu 15 tūkst. žiūrovų.

Laikraščio "Sportas" įžvalgos

Laikraštis „Sportas“ 1957 metų straipsnyje Vilniaus „Spartako“ stadioną lygino su Maskvos ir vadino „mažaisiais Lužnikais“. Žurnalistas A. Žibaitis žavėjosi įspūdinga sporto baze: „Vilnietis žiūrovas jau Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų spartakiados metu buvo patenkintas. Atėjęs į „Spartako“ stadioną, jis galėjo stebėti ne tik lengvaatlečių, futbolininkų ir gimnastų kovas, bet ir plaukimo, šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybas. Pastarųjų trijų sporto šakų sportininkų susitikimai vyko naujuose atvirame ir uždarame baseinuose“.

Vis dėlto laikraštis „Sportas“ nedrįso Vilniaus statyti ant to paties laiptelio su Maskva: „Jau tada daugelis žiūrovų susižavėję kalbėjo: - „Mažieji Lužnikai“! Deja, tada jie buvo teisūs tik iš dalies. „Spartako“ salėje nebuvo kur kovoti boksininkams, imtynininkams, „Spartako“ stadione nebuvo palankių sąlygų žaisti ir krepšinio bei tinklinio komandoms“.

Kartu žurnalistas nesusilaikė nuo šviesios ateities vaizdo: „Ir vis tik žiūrovai neklydo, pavadinę „Spartako“ stadioną „mažaisiais Lužnikais“. Nors jis dar ir netapo didžiule kompleksine sporto baze, bet bus ja ateityje. Už „Spartako“ stadiono esančioje teritorijoje jau artimiausiais metais iškils nauji įrenginiai“.

„Didžiausia dovana sportininkams, be abejo, bus nauji sporto rūmai, kuriuos numatoma pastatyti šalia „Spartako“ stadiono ir kurių didžiojoje salėje tilps apie 5000 žiūrovų. Šiuo metu svarstomi pasiūlymai įrengti sporto rūmuose ir dirbtinio ledo čiuožyklą, panašią į tą, kuri įrengta Sporto rūmuose Lužnikų stadione. Kitame stadiono pakraštyje jau ateinančiais metais numatoma pradėti statyti antrąjį respublikoje dviračių treką. Pagal dabar kuriamus projektus „Spartako“ stadioną apjuos teniso ir tinklinio aikštelės. Aplink jau pastatytą atvirą plaukymo baseiną iškils tribūnos žiūrovams. Tada „Spartako“ stadionas tikrai taps „mažaisiais Lužnikais“. Jo aikštėje, salėse ir baseinuose galės vykti daugiau kaip dvidešimties sporto šakų varžybos“, - tokias vizijas dėstė laikraštis 1957 metais.

Šlovės Metai ir Aistruolių Kultūra

Būtent XX a. devintasis dešimtmetis buvo ypatingo pakilimo metai Vilniaus „Žalgiriui“ - grįžusi į SSRS aukščiausiąją lygą komanda iš jos nebeiškrito, o 1987 m. SSRS pirmenybėse iškovojo trečiąją vietą. Į rungtynes palaikyti „Žalgirio“ rinkosi įvairūs žmonės.

Pagrindinis įėjimas į „Žalgirio“ stadiono teritoriją buvo masyvūs paradiniai vartai. Į pačias tribūnas vedė po tribūnomis nutiesti tuneliai. Patekęs į teritoriją, turėjai žinoti, kokia tavo tribūna, ir susirasti reikalingą tunelį.

Stadionas per SSRS čempionato rungtynes pilnai užsipildydavo. „Žalgirio“ aistruoliai triukšmingai palaikė savo komandą, emocijų buvo daug.

Šlovės Metai ir Aistruolių Kultūra. Būtent XX a. devintasis dešimtmetis buvo ypatingo pakilimo metai Vilniaus „Žalgiriui“ - grįžusi į SSRS aukščiausiąją lygą komanda iš jos nebeiškrito, o 1987 m. SSRS pirmenybėse iškovojo trečiąją vietą.

„Kiekvienas Lietuvoje žinojo Vilniaus „Žalgirį“. Žaidėjai buvo tikros žvaigždės: Stasys Baranauskas-Baranis, Igoris Pankratjevas-Pankas, Jurkus buvo geras vartininkas. Geri gynėjai buvo - Kasparavičius, Latoža. Geri saugai - Tautkus, Danisevičius. Dar buvo Robertas Fridrikas, Arminas Narbekovas.

Aistringiausi „Žalgirio“ fanai, puošęsi žaliai baltomis spalvomis, rinkosi IV pietų tribūnoje. Savo gimtadienį ir šiandien vis dar aktyvūs „Pietų IV“ švenčia 1985 m. spalį, kuomet, sakoma, visi fanai pirmąkart susėdo vienoje vietoje - būtent šioje tribūnoje.

Visgi, pasak Vyčio, tuometinio sirgalių aršumo negalima laikyti vien tik chuliganizmu. Vilniaus „Žalgiris“, pasak Vyčio, buvo pirmoji komanda, turėjusi ir savo atributiką. Vyko prekyba vėliavėlėmis-vimpelais, taip pat komandos ženkliukais.

Nepriklausomybės Metai ir Pokyčiai

Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą Vilniaus „Žalgirio“ stadione žaidė su Ispanija 2004 m. spalio 13 dieną. Rungtynės baigėsi be įvarčių. Ispanai dėl juos nuvylusio rezultato kaltino prastą stadiono būklę, apgailėtiną veją.

2004 m. Lietuvos futbolo rinktinė atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą „Žalgirio“ stadione sužaidė lygiosiomis 0:0 su Ispanija. 2010 m. Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė paskutines rungtynes stadione.

Investiciniai Projektai ir Naujos Vizijos

2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį planuota investuoti apie 200 mln. eurų.

2005 metais buvo pristatytas įspūdingas projektas, kurį rengė žymusis Massimiliano Fuksas. Į Vilnių pristatyti projekto atvyko net pati architektūros žvaigždė. Urbanistikos specialistai buvo nustebinti ambicingo projekto - ŪBIG skelbė, kad ant Neries kranto išaugs vienas iš įspūdingiausių ir brangiausių sostinės kvartalų.

Tai turėjo būti mažiausiai 200 mln. eurų (apie 700 mln. Lt) investicijų į daugiau nei 20 tūkst. vietų futbolo stadioną su slankiuoju stogu, 2000 vietų kongresų centrą, biurus, aukščiausios klasės viešbučius. Projektą ketinta užbaigti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio - 2009 metų.

2008 m. paskelbtas tarptautinis konkursas parengti „Žalgirio” stadiono ir Sporto rūmų teritorijos architektūrinę dalį. Konkursą laimėjo architekto S. Kuncevičiaus projektas.

Pagrindinis tikslas buvo suformuoti erdvę su 4-9 aukštų statiniais, kurių aukštingumas tolygiai mažėtų upės link. Taip pat pasiūlyta teritoriją gausiai apsodinti augalais - ir ne tik ant žemės, bet ir ant mažaaukščių pastatų stogų. Čia planuojama suformuoti alėjas, aikštes, kur žmonės galėtų pasislėpti nuo miesto triukšmo.

Investuotojai pradėjo ieškoti būdų, kaip prie ambicingo projekto galėtų prisidėti Vyriausybė. Stadionas turėjo būti tinkamas ne tik sporto, bet ir kultūros renginiams. Skaičiuota, kad vien jam įrengti būtų reikėję per 100 mln. litų. Užbaigti šį projektą žadėta iki 2009 metų - Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus, dainų šventės.

Verslininkai neslėpė, kad tikėjosi nacionalinės svarbos statuso ir valstybės subsidijų bei Europos Sąjungos fondų paramos. Tačiau nacionalinės svarbos statusas tais metais buvo suteiktas Šeškinės stadionui, o verslininkų užmojus atšaldė ir įsiplieskęs konfliktas dėl žydų kapinių.

Ažiotažą sukėlė ir Vilniaus savivaldybės pareiškimas, kad ji išpirks Koncertų ir sporto rūmus visuomenės reikmėms. Su savininkais netgi buvo pradėtos derybos, tačiau netrukus aistros nurimo, o miesto valdininkai pripažino, kad išpirkti rūmus sostinė neturi pinigų.

2008-aisiais - dar vienas mėginimas. Šį kartą numatytas terminas - 2013 metai, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES. Tais metais šalyje vyks keli šimtai konferencijų, ir Lietuvai būtų naudinga turėti modernų kongresų centrą.

Stadiono Griovimas ir Naujos Vizijos

2015 m. stadioną su visa teritorija iš Šiaulių banko nusipirko Arvydo Avulio statybų bendrovė „Hanner“. 2016 m. „Žalgirio“ stadionas buvo pradėtas griauti. Liepos 6 d. čia 20-ojo gimtadienio koncertą surengė repo grupė „G&G Sindikatas“, taip leisdamas vilniečiams paskutinį kartą užeiti į legendinį stadioną ir su juo atsisveikinti.

Dabar, apsilankius šioje teritorijoje, matyti buvusio stadiono teritoriją supantys komerciniai pastatai, o paties stadiono vietoje - automobilių stovėjimo aikštelė. Ženklų, kad čia kadaise stovėjo keliolika tūkstančių žiūrovų į rungtynes pritraukdavęs stadionas, beveik nebeliko.

Teritorijos Naujas Gyvenimas

2015 metais gegužę antrinė „Hanner“ bendrovė „Promola“ už daugiau nei 41 mln. eurų įsigijo „Žalgirio“ stadiono teritoriją iš Šiaulių banko. Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje jau pastatytas 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“, biurų pastatai „Business Stadium West“, „Business Stadium North“ ir „Business Stadium North East“ bei daugiabučių kvartalas „Centro rezidencija“.

Dar vieną pastatą - 60 mln. eurų vertės verslo centrą „Business Stadium Central“ - įmonė planuoja baigti statyti 2025 metais. Iš viso kvartale planuojama pastatyti apie 120 tūkst. kv. m biurų, 25 tūkst. kv. m daugiabučių, daugiau nei 15 tūkst. kv. m bus skirta miesto viešosioms erdvėms - pėsčiųjų promenadai, aikštėms.

Būsto įperkamumas Vilniuje

Bendrovė išanalizavo, kokius butus dviejuose šiuo metu plėtojamuose projektuose gali įsigyti vienas arba du asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą Vilniaus mieste. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje į rankas ši suma buvo 846 eurai.

Šnipiškėse esančiame projekte, kurio vidutinė kvadrato kaina siekia 1774 eurus, vienas asmuo, uždirbantis vidutinę algą, gali įsigyti iki 35 kv. m butą, kurio kaina - iki 62 tūkst. eurų. Dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima šiame projekte gali įsigyti iki 70 kv. m butą, kurio kaina - iki 124 tūkst. eurų.

Tokia šeima taip pat gali įsigyti iki 50 kv. m butą buvusioje „Žalgirio stadiono“ teritorijoje plėtojamame projekte, esančiame visai arti sostinės senamiesčio. Šiame projekte vidutinė 1 kv. m kaina siekia 2556 eurus, o tokio dydžio butas kainuoja apie 128 tūkst. eurų.

Būsto Įperkamumas Vilniuje: Projektai ir Kainos

Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmai: Istorija ir Ateitis

14,7 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas buvo pastatytas 1973 metais. S. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai daugiau nei tik pastatas.

Nors dešimtmetį stovėję apleisti, šie rūmai išgyvena naują etapą - rekonstrukciją, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms.

Istorija: nuo kapinių iki kultūros židinio

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorija yra sudėtinga ir daugiasluoksnė, apimanti skirtingus laikotarpius ir kontekstus.

• XVI amžius - XIX amžiaus pradžia: Dešiniajame Neries krante, priešais Vilnelės įtekėjimo į Nerį vietą, veikė seniausios mieste žydų kapinės. Jas 1831 m. uždarė carinės Rusijos valdžia.
• XX amžius: Po Antrojo pasaulinio karo, kai teritorijoje stovėję pastatai buvo sugriauti, pradėtos sporto komplekso statybos. Šalia iškilo stadionas ir baseinas, o 1965-1971 m. buvo pastatyti ir patys Koncertų ir sporto rūmai.
• 1965-1971 m.: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pradėti statyti 1965 metais. Rūmai atidaryti 1971 m., o 1973 m.

Architektūriniai ypatumai

Rūmai pasižymėjo unikalia vantine konstrukcija, kuri tuo metu prilygo geriausiems konstrukciniams projektams pasaulyje. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale.

Speciali transformuojama aikštė ir 46 tonas sverianti scena buvo sulenkiama tarsi knyga ir pastatoma vertikaliai prie salės galinės sienos. Priklausomai nuo renginio pobūdžio buvo galima keisti ir žiūrovų vietų skaičių: minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį - 3176, maksimalus, t. y. susirinkimų metu, - 6000. Krepšinio rungtynes galėjo žiūrėti 4520 žiūrovų, įrengus bokso ringą - 5400 žmonių.

Svarba išsilaisvinimo laikotarpiu

Išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu rūmai vaidino didelį vaidmenį. 1988 m. spalio 22-23 d. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas - pirmą kartą taip viešai, aiškiai buvo parodytas Nepriklausomybės siekis.

Ten Lietuvos visuomenė 1991-ųjų sausio 14-16 dienomis atsisveikino su Sausio 13-osios nakties aukomis, išlydėjo žuvusiuosius į Paskutinio poilsio vietą.

Nepriklausomybės metai

Nepriklausomybės metais rūmuose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Tačiau rūmai veikė nepelningai ir buvo įvelti į keletą skandalų.

Nauji savininkai ir ateities vizijos

2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį planuota investuoti apie 200 mln. eurų.

Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė išreiškė lūkestį, kad investuotojai rekonstruos dabartinį „Žalgirio“ stadioną, o Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, išlaikant visuomeninę paskirtį, taps moderniu kongresų centru.

Kultūros paveldo statusas ir ateities planai

Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą.

Šis pastatas pripažintas kultūros vertybe tiek dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos, tiek dėl to, kad čia 1988 m. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

Rūmų atgaivinimas

2015 m. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį. Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.

Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmai Šiandien

Šiandien Vilniaus koncertų ir sporto rūmai išgyvena naują etapą. Vyksta jų rekonstrukcija, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms. Planuojama, kad rūmuose įsikurs modernus konferencijų centras, kuris pritrauks tarptautinius renginius ir konferencijas.

Vis dėlto, rūmų rekonstrukcija kelia ir diskusijų. Dalis visuomenės mano, kad rūmai turėtų būti nugriauti ir jų vietoje pastatytas naujas, modernus pastatas. Kiti mano, kad rūmus reikia išsaugoti kaip kultūros paveldo objektą ir pritaikyti juos šiuolaikinėms reikmėms.

Žydų kapinių klausimas

Viena opiausių diskusijų, susijusių su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, yra klausimas dėl buvusių žydų kapinių, kurių vietoje buvo pastatyti rūmai. Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip įamžinti šią vietą ir pagerbti čia palaidotų žmonių atminimą.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė „senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymams ir koncepcijai parengti“.

„Bohemiečių“ indėlis į Lietuvos kultūrą

Atskirai verta paminėti „bohemiečių“ indėlį į Lietuvos kultūrą. „Bohemiečiai“ - tai laisvai mąstančių menininkų sambūris, įkurtas 2006-aisiais. Nuo rugsėjo 3 d. MO muziejus kartu su Vilnius City Opera kvies į parodą, pasakojančią apie tuos, kuriems bet kokie „ne“ virsta kvietimu sukurti savąjį pasaulį.

tags: #turto #bankas #stadionas