Mirus artimajam, jo turtas pereina įpėdiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie paveldėjimo procesą Lietuvoje, pradedant nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Paveldėjimo teisės liudijimas: pagrindinis dokumentas
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu. Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nereta situacija, kai mirusiojo įpėdinis dėl mirusiojo turto dalies paveldėjimo nesikreipia į notarų biurą, manydamas, kad mirusiojo turto dalis jam „pereina“ savaime. Toks elgesys yra klaidingas, nes dažniausiai sąlygoja problemas ateityje - paveldėtojas ne tik negali laisvai disponuoti palikėjo turtu, bet ir kyla grėsmė, kad palikėjo turtą paveldės valstybė.
Kur kreiptis dėl paveldėjimo?
Pagal Civilinį kodeksą (CK) įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Šios vietos nustatymas svarbus todėl, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai.
Tai vienintelė išimtis, kai asmenys negali rinktis notaro, o turi rinktis pagal LR teisingumo ministro nustatytą tvarką. Į kurį notaro biurą kreiptis galite sužinoti čia: www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai.
Tačiau, jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi tvarkytis paveldėjimo turto dokumentus (tolimas atstumas ir pan.) galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame notaro biure, kuriame Jums būtų patogiau tvarkytis paveldimo turto reikalus. Tokį prašymą patenkinus, byla bus vedama Jūsų pasirinktame notaro biure.
Palikimo priėmimo būdai
Tam, kad asmuo įgytų palikimą, jis turi jį priimti. LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du:
- kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;
- padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Faktinis turto priėmimas pradėjus paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti iš esmės apsunkina patį paveldėjimo procesą. Kadangi įpėdiniui norint paveldėti turtą ir jį VĮ Registrų centre įsiregistruoti nuosavybės teise (savo vardu) prieš tai tenka kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad palikimą tikrai priėmėte faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais (pvz. gyvenate paveldimame name, mokate mokesčius, naudojatės palikėjo daiktais, jais disponuojate ir pnš.).
Taigi, lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Palikimo priėmimas po termino
Palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus trijų mėnesių terminui. Nurodytas terminas gali būti pratęstas, tik jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdinis, pageidaujantis, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas, turi kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis.
Kas priklauso palikimas pagal įstatymą?
Pagal LR CK 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
- pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Remiantis šiuo straipsniu kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
Pažymėtina, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo būdu tuo atveju, kai nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų tėvas ar motina yra mirę, Jūs turite teisę po senelio/senelės mirties paveldėti tą dalį palikimo, kurią butų paveldėję Jūsų tėvas/motina jei būtų gyvi.
Palikimo atsisakymas
Įpėdiniai gali ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdiniai (tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai) gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį pareiškimą galima paduoti bet kuriame notaro biure (tik reikia turėti reikalingus dokumentus: pasą arba asmens tapatybės kortelę, mirties, gimimo, santuokos liudijimų kopijas).
Neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Jeigu atsisakoma, tai atsisakoma viso palikimo. Kadangi palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau yra disponavimo turtu, sudarančiu palikimą, sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas, todėl pagal šiuo metu galiojantį CK įpėdinis negali atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai.
Paveldėjimas tarp sutuoktinių
Paveldėjimas tarp sutuoktinių reglamentuojamas specialiomis normomis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
- Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
- Jeigu įpėdinių trys ar daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad tai kas įgyta santuokos metu, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise ir/ar iš bendrų lėšų, pusę turto jau ir taip priklauso sutuoktiniui. Taigi jam yra išduodamas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto, o kita pusė, paveldima kaip nurodyta aukščiau.
Paveldėjimo mokesčiai
Mokesčio tarifai:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Notaro atliekami veiksmai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Be kita ko, notaras atlieka šiuos veiksmus:
- Išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
- Liudija parašo dokumentuose tikrumą.
- Tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
- Perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
- Priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas.
- Protestuoja vekselius ir čekius.
- Surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo.
- Tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
Ši informacija padės Jums geriau suprasti paveldėjimo procesą Lietuvoje ir tinkamai pasiruošti šiam svarbiam žingsniui.
tags: #turto #bankas #pradejo #paveldejimo #proceduras