Turto bankas išgyvena reikšmingą transformacijos etapą, siekdamas didinti veiklos efektyvumą ir prisitaikyti prie kintančios rinkos sąlygų. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius Turto banko veiklos aspektus, finansinius rodiklius, įgyvendinamas permainas ir ateities planus.
Permainos ir pasiruošimas tapti akcine bendrove
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui. Kalbant apie virsmą akcine bendrove, įveiktas jau ilgas kelias ir esame visiškai pasiruošę likusiai distancijai. Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove.
Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi. Džiaugiamės, kad LR Seimas priėmė įstatymų paketą, atveriantį kelią Turto bankui tapti AB. Dar laukia daug veiksmų, kaip, pavyzdžiui, įmonės įstatų tvirtinimas, kapitalo formavimas ir pan., kuriuos turėsime atlikti ne tik mes, bet ir LR finansų ministerija bei LR Vyriausybė.
Finansiniai rodikliai ir veiklos efektyvumas
Būtent dabar artėja tas atskaitomybės metas, kuomet bus nuodugniai suskaičiuoti visi įmonės finansiniai rezultatai. Tačiau natūralu, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš centralizuotos nuomos, aukcionų bei komercinės nuomos. Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų.
Šiemet ne tik organizuojame valstybės funkcijoms nebereikalingo nekilnojamojo turto aukcionus, bet ir tarpininkaujame parduodant tokį turtą. Vienas iš pavyzdžių - Klaipėdos valstybinės kolegijos nebenaudojami objektai, kuriuos padedame parduoti aukcionuose, o iš aukcionų surinktos lėšos bus skiriamos naujo kolegijos pastato statybai. Tai įrodo, kad kitos įstaigos vertina mūsų patirtį.
Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina. Šiemet suaktyvėjo ir aukcionų dalyviai, kurie siūlo savo kainas.
Per pirmus 3 šių metų ketvirčius įstaigos ir institucijos atsisakė daugiau nei 21 tūkst. kv. m. valstybės funkcijoms nebereikalingo turto. Iki lapkričio suremontuota ir atnaujinta objektų, kurių bendras plotas siekia apie 19 tūkst. kv. m. Tačiau artimiausiu metu planuojame užbaigti dar vieną didelį projektą sostinėje, Kalvarijų g. 147, kurio plotas siekia daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m.
Mūsų tikslas - kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek pakaktų užtikrinti sklandų valstybės darbą. Maža to, tas nekilnojamasis turtas turi būti patogus ir energetiškai optimizuotas. Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. m.
| Rodiklis | 2024 m. | 2025 m. (3 ketv.) |
|---|---|---|
| Įplaukos už parduotą turtą | 23,9 mln. eurų | 18,23 mln. eurų |
| Aukcionų efektyvumas | 54% | |
| Plotas vienam darbuotojui | 22 kv. m | 19,73 kv. m |
Tvarumas ir energetinis efektyvumas
Kiekvienas mūsų vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje.
Be pastatų atnaujinimo, Turto bankas aktyviai investuoja ir į atsinaujinančius išteklius. Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Kitas svarbus momentas - visi Turto banko objektai aprūpinami tik žaliąja energija.
Rizikos ir ateities prioritetai
Kaip ir kiekviena organizacija, valdanti didelį turto portfelį, susiduriame su tam tikromis rizikomis. Vienos dažniausių - nenumatytos pastatų būklės problemos ar statybų kainų svyravimai, galintys paveikti projekto biudžetą ir terminus. Rizikų valdymas Turto banke yra sisteminis - prieš kiekvieną projektą atliekame išsamią analizę, planuojame rezervus, laikomės griežtų viešųjų pirkimų procedūrų.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis mūsų tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą. Didesnį dėmesį skirsime ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai. Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketiname pasiūlyti nuomai.
Tuo tarpu finansiniu požiūriu Turto banko situacija yra stabili ir nuosekliai gerėjanti. Pajamų augimą lemia didėjantis pastatų užimtumas, sėkmingi aukcionai bei mažėjantys eksploatacijos kaštai po modernizacijos.
NT rinkos analizė ir prognozės
Supurtė butų rinką Du pavyzdžiai puikiai iliustruoja, ką 2006-2009 m. patyrė butus perkantys ir parduodantys kauniečiai. Keturių asmenų šeima, pasiėmusi banko paskolą, 2007 m. įsigijo naujos statybos keturių kambarių butą. Tuomet butas naujos statybos name šiems pirkėjams kainavo daugiau kaip 400 tūkst. litų. Jau po dvejų metų jo vertė nukrito iki 276 tūkst. litų, vėliau dar šiek tiek.
Kitas pavyzdys - visiškai atvirkštinis. 2008 m. kauniečių šeima pardavė 2 kambarių butą už 190 tūkst. litų. Kainos sumažėjusios trečdaliu Šiuos konkrečius pavyzdžius papildo iškalbinga statistika. Kaune 2008 m. iš viso buvo parduoti 3328 butai. Tuo metu jų vidutinė kaina (vieno kv. m) buvo apie 4500 litų (apie 1300 eurų). Jau 2009 m. vidutinė kv. m kaina krito iki 3700 litų (apie 1084 eurus). Tais metais parduoti jau tik 1862 butai.
Vienintelis dalyvis, dešimt metų nekilnojamojo turto analizės srityje dirbantis Arnoldas Antanavičius, pareiškė, kad būstas jau dabar yra pervertintas. Anot jo, Vakarų rinkose manoma, kad vidutinį būstą šeima už vidutines pajamas turėtų įsigyti per 3 ar 4 metus, neskaitant visų kitų išlaidų. „Vilniuje dabar tai įmanoma per daugiau kaip 8 metus, Kaune - beveik per 8 metus. Apytiksliai vertinant, šiuo metu esame maždaug dvigubai nutolę nuo normalaus rodiklio.
BŪSTO KREDITAI IR NT RINKA LIETUVOJE: ką būtina žinoti DABAR, kad neprarastum tūkstančių?
Analitikas mano, jog kainų dugnas dar nebuvo pasiektas. Atsižvelgiant tik į gyventojų pajamas manytina, kad būsto kainos turėjo nukristi dar labiau“, - mano analitikas.
tags: #turto #bankas #isigyja #problematika