Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims, sudaryti vedybų sutartį. Tačiau vedybų sutartis Lietuvoje nėra tokia populiari, kaip kitose užsienio valstybėse, nepaisant to, kad ji suteikia didelę ekonominę ir praktinę naudą sutuoktiniams sprendžiant tarpusavio turtinius klausimus. Daugelis žmonių vis dar laikosi konservatyvaus požiūrio į vedybų sutartis, teigdami, kad vedybų sutartis parodo nepasitikėjimą savo sutuoktiniu ir iš anksto užprogramuoja būsimas skyrybas. Pakalbėkime apie vedybines sutartis. Dažnas galvoja, kad tai yra įžeidimas ar spjūvis į veidą, tačiau nūdienoje tai yra įrankis kaip oriai išsiskirti.
Advokatė Marija Židonienė aiškina, kas yra vedybinė ir povedybinė sutartys - kada jas galima sudaryti ir kuo jos naudingos. Toliau skaitydami sužinosite apie vedybines sutartis ir reikalui esant galėsite kreiptis į patyrusį skyrybų advokatą, kuris pakonsultuos iškilusiais klausimais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.101 str. vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio rėžimo nustatymas, keičiant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą, pagal kurį yra laikoma, kad visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, kol neįrodoma, kad šis įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmenines nuosavybes teise (CK 3.87 str. 1 d. 3.88 str.
Vedybų Sutarčių Rūšys
Vedybinės sutartys būna trijų rūšių:
- Nustatančios visiško bendrumo turtinį teisinį režimą (t.y. turtas įgytas tiek iki santuokos kaip asmeninė nuosavybė, tiek po santuokos - jis tampa bendru sutuoktinių turtu).
- Dalinės nuosavybės turtinis režimas (turtas, įgytas susituokus dalinės nuosavybės teise).
- Visiško atskirumo turtinis režimas (t.y. kas yra įgyta vieno sutuoktinio - jo asmeninė nuosavybė, kas yra įgyta kito sutuoktinio - tai yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai yra pati populiariausia vedybinė sutartis).
Advokatė įspėja šiuo atveju nepasirašyti vedybų sutarties | VERTA ŽINOTI
Visiško Turto Atskirumo Režimas
Pagal pirmąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto atskirumo rėžimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo rėžimas taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad net ir pasirinkus šį turto rėžimą, sutuoktiniai negali išvengti tų asmeninio turto ribojimų, kurie yra susiję su šeimos turtu. Pavyzdžiui, jeigu vienam iš sutuoktinių asmenines nuosavybes teise priklauso butas, kuriame jis gyvena kartu su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais, šis sutuoktinis negalės parduoti jam priklausančio buto prieš tai negavęs teismo leidimo (CK 3.85 str.
Kiti Turto Režimai
Trečiasis variantas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis. Šio turto rėžimo privalumas yra tas, kad jis leidžia atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio indėlį įsigyjant bendrą turtą. Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį rėžimą, derinant aukščiau aptartų turto rėžimų privalumus.
Turto Padalijimo Būdas Ir Tvarka
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka. Vedybų sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras.
Ikivedybinė Ir Povedybinė Sutartys
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo. Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis yra vadinama ikivedybine sutartimi ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu po vedybų sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos.
Vedybų Sutarties Forma Ir Registravimas
Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.
Statistika
Nuo 2002 m. Lietuvoje veikia Vedybų sutarčių registras, kuriame besiruošiantys tuoktis ar jau susituokę gali registruoti tarpusavyje pasirašytą ir notaro patvirtintą vedybų sutartį. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma apie 100 tokių sutarčių, o iš viso nuo 2002 m. jų yra registruota virš 9 tūkst. Du kartus dažniau tokias sutartis sudaro jau gyvenantys santuokoje sutuoktiniai, nei sužadėtiniai.
| Laikotarpis | Sutarčių skaičius |
|---|---|
| Kas mėnesį | ~100 |
| Nuo 2002 m. | Virš 9000 |