Kiekvieną mėnesį Lietuvos antstolių rūmai gauna daug paklausimų, susijusių su turto areštais. Tai rodo, kad net ir po antstolių reformos, ši problema išlieka aktuali. Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto procedūrą, pagrindus ir ginčijimo galimybes.
Kas Yra Antstolis ir Kada Į Jį Kreiptis?
Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus. Pagrindinė jo funkcija - užtikrinti teisingumo įgyvendinimą ir įpareigojimų vykdymą priverstiniu būdu, jei skolininkas to nepadaro savanoriškai.
Į antstolį reikia kreiptis, kai norima priverstinai įvykdyti teismo sprendimą arba kitą vykdomąjį dokumentą, o skolininkas nevykdo savo pareigų savanoriškai.
Turto Arešto Procedūra
Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos dalių (valdymo, naudojimosi ar disponavimo) laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jei skolininkas yra juridinis asmuo, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į lėšas banke ar kitoje kredito įstaigoje. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.
Pagal įstatymą, turto arešto aktas ir turto aprašas turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu to padaryti nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.
Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones.
Turto Įvertinimo Ginčijimas
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę dalyvauti nustatant turto vertę. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tačiau terminai prieštaravimams reikšti yra trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį, prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo turto arešto dienos, jei dalyvauta arešte, arba per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo, jei nedalyvauta.
Jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus, kreditorius ar skolininkas gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
Laikinosios Apsaugos Priemonės
Įstatymas leidžia kreditoriui imtis savo interesų gynybos atsakovui dar nieko nežinant apie būsimą bylą. Tai Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos laikinosios apsaugos priemonės, padedančios išvengti rizikos, kai skolininku pripažintas asmuo pasibaigus teismo procesui negalės grąžinti skolos. Turtas gali būti skubiai parduodamas, perleidžiamas ar dovanojamas kitiems asmenims.
Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva, taip pat ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Šios priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet ir prieš pareiškiant ieškinį.
CPK 148 straipsnis leidžia nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Visais atvejais sprendimą dėl laikino lėšų ar turto arešto priima teismas. Gavęs teismo dokumentą, antstolis suranda reikiamą turtą, jį aprašo ir, baigęs arešto procedūrą, apie tai praneša atitinkamiems turto registrams.
Su taikomais laikinais apribojimais nesutinkantis asmuo turi galimybę skųsti priimtus sprendimus. Jeigu manoma, kad asmens teises pažeidžia sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų skųsti tokį teismo sprendimą, bet ne antstolio veiksmus, nes antstolis yra tik sprendimo vykdytojas. Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikiamas apeliacinės instancijos teismui.
Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, sprendimą dėl arešto panaikinimo taip pat gali priimti tik teismas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo reikėtų kreiptis į tą teismą, kuris pritaikė laikinus apribojimus disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis.
Skolininko Veiksmai Po Turto Arešto
Jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą, svarbu:
- Nedelsiant susisiekti su antstoliu: Išsiaiškinkite arešto priežastį, skolos dydį ir vykdomojo dokumento detales.
- Suteikti informaciją: Antstoliui pateikite visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, galimus pajamų šaltinius, kurie neturėtų būti areštuoti (pvz., socialinės išmokos, alimentai).
- Aptarti mokėjimo galimybes: Jei neturite visos sumos, pabandykite su antstoliu susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis, pateikite pagrįstą mokėjimo grafiką.
Visada pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
Kada Antstolis Negali Areštuoti Turto
Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 668 str. numato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.
Turto Pardavimas Varžytynėse
Skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje.
Miško Sklypo Areštas ir Pardavimas
Miškas, kaip ir kita žemė ar gyvenamieji pastatai, priklauso nekilnojamojo turto kategorijai. Tačiau pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų priežasčių miškui pritaikomas areštas, kuris reikšmingai apriboja jo savininko galimybes turtą parduoti ar kitaip juo disponuoti.
Kodėl Yra Areštuojamas Turtas?
Areštas nekilnojamam turtui, įskaitant ir miško sklypus, dažniausiai taikomas dėl šių priežasčių:
- Siekiant užtikrinti priverstinį įsipareigojimų vykdymą. Tokiu atveju areštas tampa priemone paskatinti skolininką grąžinti skolą.
- Taikant laikinąją apsaugos priemonę. Tai daroma, kai kyla rizika, kad asmuo gali vengti jam nepalankaus teismo sprendimo - pavyzdžiui, bandydamas parduoti ar kitaip perleisti savo turtą, taip mažindamas jo vertę ar prieinamumą išieškojimui.
Ar Galima Parduoti Areštuotą Miško Sklypą?
Turto areštas visada reiškia, kad jūsų galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti turtu yra ribojamos. Areštuotas miško sklypas negali būti parduotas, nuomojamas, įkeičiamas ar kitaip perduodamas tretiesiems asmenims. Jei vis dėlto nusprendėte parduoti areštuotą mišką, jums pirmiausia teks išspręsti arešto klausimą ir užtikrinti, kad apribojimai būtų panaikinti.
Procesas Atrodo Taip:
- Skolos padengimas arba alternatyvus susitarimas Norėdami pašalinti areštą, pirmiausia turėsite grąžinti esamą įsiskolinimą pinigais arba susitarti dėl kito tokios pat vertės turto perdavimo skolos dengimui. Tai padarius išnyks pagrindas laikyti jūsų miško sklypą areštuotu.
- Kreipimasis dėl arešto panaikinimo Kai jūsų įsipareigojimai jau įvykdyti, reikės kreiptis į instituciją ar pareigūną, kuris pritaikė areštą (tai gali būti antstolis ar teismas), su prašymu panaikinti turto areštą.
- Arešto panaikinimas ir išregistravimas Patikrinę jūsų įsipareigojimų įvykdymą, institucijos priima sprendimą dėl arešto panaikinimo. Tuomet turto arešto aktas yra išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro. Paprastai ši procedūra atliekama greitai - registro duomenys atnaujinami per 8 valandas nuo to momento, kai gaunamas oficialus sprendimas apie arešto panaikinimą.
Kai tik apribojimai panaikinami ir areštas oficialiai išregistruotas, miško sklypą galite parduoti įprasta tvarka. Gera žinia ta, kad informacija apie panaikintą areštą automatiškai perduodama susijusioms institucijoms, todėl naują pardavimo procesą galite pradėti iš karto, nelaukdami papildomų veiksmų.
Svarbu paminėti, kad areštuotą miško sklypą taip pat galima parduoti siekiant tiesiogiai padengti įsiskolinimą. Tokiu atveju pirmiausia reikės kreiptis į antstolį, kuris administruoja jūsų skolą. Antstolis išduoda specialų leidimą, pagal kurį galite parduoti areštuotą mišką, o gautos lėšos nukreipiamos į skolos padengimą.
Dėl Skolininko Neinformavimo Atvejų
Vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti, jei:
- Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu. Susidarius tokiai situacijai, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir šaukimo nepavyksta įteikti, tada šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu, t.y., pranešimą apie teismo šaukimą patalpinant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“. Viešas paskelbimas laikomas teismo šaukimo įteikimu ir byla nagrinėjama net ir atsakovui nedalyvaujant;
- CPK 144 str. 3 d. numato, jog turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą. Tokie atvejai reti, taikomi išimtinai, kai atsakovo informavimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, atsakovas padovanoja arba kitaip perleidžia turtą tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismas numato konkretų terminą ieškiniui pateikti.
Galima situacija, kad registruotu paštu siųsta informacija apie įsiskolinimus ar taikomą turto areštą, vėliau skelbta ir internete, tačiau jūs jos nematėte. Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.
Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.
Tokiu atveju, kai asmuo nežino konkrečios institucijos, kurios sprendimu buvo pritaikytas turto areštas, dėl institucijos išsiaiškinimo galima kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje yra kaupiami įvairių registrų duomenys, kartu ir duomenys apie turto areštą. Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą.
Išsiaiškinus arešto priežastį bei instituciją, kurios sprendimu turtas areštuotas, minėtą sprendimą galima skųsti bei ginčyti turto areštavimo pagrindą priklausomai nuo institucijos, pagal jos nustatytą tvarką, t.y., per atitinkamą terminą pateikti argumentuotą skundą. Skundžiant sprendimą turi būti nepraleistas apskundimo terminas, kuris priklauso nuo jį priėmusios institucijos, pavyzdžiui turto areštą paskyrus teismo nutartimi, ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarimo priėmimo. Tokiu atveju, jei terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas, tačiau tik tada, jei asmuo įrodo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Skolininko Teisių Apsaugos Priemonės
Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:
- Arešto taikymo mastas - pagal CPK 145 str. 2 d. areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju turto areštą, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu.
- Juridinio asmens areštas - ar fiziniam, ar juridiniam asmeniui suvaržoma nuosavybės teisė. Teismų praktikoje yra susiformavęs principas, jog taikant areštą juridiniam asmeniui, pirmiausia, areštuojamas kilnojamas, nekilnojamas turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos (2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Tokiu principu vadovaujamasi, kada piniginių lėšų areštas apsunkintų vykdomą juridinio asmens veiklą (įmonė negalėtų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir pan.), apribotų galimybę laisvai konkuruoti su kitomis įmonėmis;
- Arešto taikymo sąlygų keitimas - vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita. Tokiu būdu siekiama taikomų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo, t.y. jei būsimo teismo sprendimo įvykdymas užtikrinamas nepakankamai arba pernelyg suvaržomi šalies, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, interesai, jos keičiamos kitomis, didinamas arba mažinamas jų mastas. Pavyzdžiui, turto areštas gali būti pakeičiamas draudimu perleisti turtą, dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar kita laikinąja apsaugos priemone, numatyta CPK 145 str. 1 d. 1-13 p.;
- Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas - vadovaujantis CPK 146 str., šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju ieškovas turi sumokėti atitinkamą sumą arba pateikti banko garantiją, kuri užtikrintų galimus atsakovo nuostolius. Jei ieškovas neatlieka šių veiksmų per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nutraukia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu. Ši CPK numatyta atsakovo teisė neleidžia kreditoriui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai apsunkinti skolininko padėtį.
Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu.
Kaip Sužinoti, Kas Areštavo Turtą?
Norint gauti Turto arešto aktų registro duomenis, reikia žinoti turto arešto identifikavimo kodą ar asmens, kurio turtas areštuotas, asmens kodą, ar turto identifikavimo numerį (pavyzdžiui, automobilio VIN kodą ar nekilnojamojo daikto unikalų numerį Nekilnojamojo turto registre). Jei fizinis asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, būtina nurodyti vardą, pavardę ir gimimo datą.
Svarbu: Centrinė hipotekos įstaiga neturi įgaliojimų panaikinti turto arešto.
Senų Areštų Panaikinimas
Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.
Pirmiausia reikėtų banke išsiaiškinti, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data. Kitas žingsnis - nuvykti į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora. Teismo archyvui reikia pateikti rašytinį prašymą, nurodant visus savo, kaip buvusio skolininko, duomenis ir kitas iš banko dokumentų paaiškėjusias sąskaitos arešto aplinkybes.
Dažnai archyvinėje vykdomojoje byloje esančių duomenų pakanka, kad skolos sumokėjimo faktas būtų įrodytas. Byloje gali būti atitinkamos žymos, kad skola yra išieškota. Taip pat archyve galima susirasti administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kurią nagrinėjant buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokioje byloje gali būti iš teismo antstolio kontoros grįžęs vykdomasis raštas su teismo antstolio įrašu apie visišką atsiskaitymą. Teisme reikėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.
Išskirtinais atvejais, kai labai sena archyvinė byla jau sunaikinta ir dokumentinių įrodymų nebelikę, kartu su prašymu panaikinti areštą teismui galima pateikti bankinių pavedimų kopijas bei rašytinius išieškotojų patvirtinimus, kad su jais yra visiškai atsiskaityta. Prašymą panaikinti areštą reikia pateikti tam pačiam apylinkės teismui, kuriame yra archyvinė vykdomoji byla. Toks prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Senų užsilikusių areštų būna ir tais atvejais, kai teismai taikydavo laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui. Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Prašyme teismui reikėtų nurodyti, kokią konkrečią bylą nagrinėjant buvo paskirtas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, ir prašyti teismo šį areštą panaikinti, taip pat pridedant prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien nėra.
Vykdomosios Bylos ir Vykdymo Veiksmų Sustabdymo Pagrindai
Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 626 str. 1,2 d. įtvirtinti pagrindai.
Antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 627 str. įtvirtinti pagrindai.
Teismas gali pritaikyti LAP - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Antstolio veiksmai sustabdžius vykdomąją bylą
- Priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo;
- Sustabdomas lėšų pervedimas iš areštuotų skolininko sąskaitų, esančių kredito įstaigose, t.y. sustabdžius vykdomąją bylą, skolininko sąskaitoms apribojimai gali būti taikomi, tačiau turi būti sustabdomas lėšų išmokėjimas;
- Imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (išimtis fizinio asmens (toliau - FA) bankroto atvejis).
Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas (juridinio asmens (toliau - JA) bankroto atveju)
- Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos LAP panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.);
- Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomoji byla yra sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui (LR CPK 626 str. 1 d. 3 p.);
- Išimtis: antstoliui realizuojant hipoteka įkeistą turtą, kai įkeisto turto pardavimas pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo, antstolis turi galimybę baigti vykdyti turto pardavimą, o pardavęs turtą iš varžytynių, gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas (FA bankroto atveju)
- Gavus teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 str. 6 d.);
- Vykdymo veiksmai turi būti sustabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (LAT 2015-04-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189-690/2015).
- Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei nustačius LR FABĮ 5 str. 6 d. numatytą privalomą sustabdymo pagrindą, turi būti sustabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą bei išskaitytų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą. (LAT 2016-02-26 nutartis c.b. Nr.
675 straipsnis
- Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.
- Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
- Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
- Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Norint gauti išsamią teisinę pagalbą, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
tags: #turto #aresto #panaikinimo #atvejai