Turto arešto aktų registras (TAAR) - tai viešas registras, kuriame registruojami turto arešto aktai. Šio registro duomenys yra vieši ir prieinami visuomenei, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Turto arešto aktų registro paskirtis ir funkcijos
TAAR tikslas - sukurti galimybę centralizuotai registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto arešto aktų registras nuolat keičiasi duomenimis su kitais Registrų centro ir kitų valstybės institucijų tvarkomais registrais bei informacinėmis sistemomis.
Teisinės pasekmės ir registro svarba
Dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Turto arešto aktų registravimo tvarka
Centrinė hipotekos įstaiga registruoja turto arešto aktus, vadovaudamasi Turto arešto aktų registro nuostatais.
Duomenų keitimas registre
Turto arešto aktų registro duomenys keičiami, kai Centrinei hipotekos įstaigai pateikiami dokumento (sprendimo, nutarties, nutarimo, papildomo turto arešto akto ir kt.), kuriuo pakeistas ar papildytas įregistruotasis turto arešto aktas ar panaikintas dalies areštuoto turto areštas, duomenys arba kai yra gautas turto registro tvarkymo įstaigos pranešimas apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą.
Pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą, pakeitimą ir išregistravimą
Turto arešto aktų registre per 3 darbo dienas nuo turto arešto akto, jo pakeitimo įregistravimo ar išregistravimo pateikiamas institucijai (pareigūnui), priėmusiai turto arešto aktą.
Atsisakymo įregistruoti turto arešto aktą atvejai
Atsisakymas įregistruoti turto arešto aktą (jo pakeitimus) ar jį išregistruoti įforminamas ir pateikiamas turto arešto aktą (turto arešto akto pakeitimą ar turto arešto akto panaikinimą patvirtinantį dokumentą) priėmusiai institucijai ar pareigūnui Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Taip pat, turto arešto aktai neregistruojami, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami mažaverčiai asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami daiktai.
Turto arešto aktai gali būti nepriimami registruoti šiais atvejais:
- vykdyti pateikta neįsiteisėjusi teismo nutartis (sprendimas), išskyrus teisės aktuose nustatytus skubaus teismo nutarties (sprendimo) vykdymo atvejus;
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.
Duomenų teikimas
Turto arešto aktų registro duomenys teikiami už atlyginimą, kurio dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kaip gauti duomenis apie turto areštą?
Dažnai skolininkams kyla klausimų, kaip gauti duomenis apie turto areštą ir kiek ši paslauga kainuoja. Patekus į tokią situaciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą. Iš atitinkamų institucijų gauti duomenys įrašomi į Turto arešto aktų registrą.
Norint gauti duomenis apie turto areštą, nebūtina vykti į Centrinę hipotekos įstaigą ar vieną iš jos filialų. Paprasčiau ir greičiau duomenis gauti elektroniniu būdu. Kiekvienas elektroninio parašo ar elektroninės bankininkystės naudotojas duomenis apie save kartą per metus gali gauti elektroniniu būdu neatlygintinai, tad sužinoti, kas ir kodėl areštavo turtą, nėra sudėtinga.
Jei paiešką norima atlikti daugiau nei vieną kartą ar norima gauti duomenis apie kitą asmenį, tokia paslauga yra mokama. Priklausomai nuo informacijos išsamumo, registro išrašas kainuos nuo 4,34 Eur iki 11 Eur.
Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas, pavyzdžiui, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Ginklų ar kitame registre, paprastai šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris, kurį žinant dar paprasčiau gauti norimus duomenis iš Turto arešto aktų registro.
Turto arešto akto turinys
Turto arešto akte turi būti nurodyta:
- Kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas
- Unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre)
- Daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti)
- Kiekvieno daikto vertė
- Viso areštuojamo turto vertė
Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys.
Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą.
Individuali veikla nuo A iki Ž - viskas, ką turi žinoti
Ar antstolis gali parduoti turtą už mažesnę nei rinkos kainą?
Varžytynes skelbia antstolis ir jos vyksta pagal aiškias taisykles. Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones.
Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę. O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi. Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc.
Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti. Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.
Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.
Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, ir visiškai pašaliniai žmonės, besidomintys parduodamu nekilnojamu turtu.
Iš viso 2017 m. varžytynių dalyviai įsigijo 3 182 nekilnojamo ir kilnojamo turto objektus. Vidutinė vieno pirkinio kaina - 12,7 tūkst.
Nekilnojamojo turto registravimo tvarkos supaprastinimas
Nuo 2005 metų vasario 1 dienos supaprastinta nekilnojamojo turto registravimo tvarka. Skubantys gali kreiptis ne į Registrų centrą, bet į notarus. Notarai teiks nekilnojamojo turto registravimo paslaugas - už nedidelį mokestį patys internetu užsakys pažymą iš Registrų centro.
Pasak Registrų centro vadovo Kęstučio Sabaliausko, naujovės esmė tai, kad fizinis klientų aptarnavimas perkeliamas į elektroninę sritį: “Kol kas centre darbo dėl to nesumažės,- sakė K.Sabaliauskas. - Dar neaišku, kada virtualioji sandorių sritis pasieks tokį lygį, kad būtų galima atsisakyti tikrinti duomenis. Todėl išliks ankstesnė tvarka, kai klientas pats užsakydavo pažymas Registrų centre.
Bendrame Registrų centro ir Lietuvos notarų rūmų projekte dalyvauja dauguma Lietuvos notarų. “Pagal naujus nuostatus už nekilnojamojo turto dokumentus atsako notaras. Susisiekęs su Registrų centru, nekilnojamojo turto duomenų bazėje notaras patikrins, ar paklausimo metu nekilnojamas turtas nėra areštuotas, ar turto valdytojų valdymo teisės nėra apribotos”,- sakė Notarų rūmų prezidentė Ona Adomavičienė. Notaras taip pat privalo patikslinti, ar pareiškėjas nenuslėpė duomenų apie sutuoktinį ir vaikus.
ES šalių pavyzdžiu
Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Marius Stračkaitis sakė, jog ilgainiui visa nekilnojamojo turto registracija bus pavesta notarams, nes to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Iki 2007 metų pradžios Lietuva įsipareigojo įdiegti visapusišką elektroninį nekilnojamojo turto įforminimą, taip pat pripažinti kitus elektroninius dokumentus.
Elektroninis nekilnojamojo turto įforminimas truks kur kas trumpiau. Juk Registrų centro išduodamos pažymos galioja tik 30 dienų, todėl klientai priversti skubėti. Įforminant notarui, pažymos galiojimo laiko nebebus, nes notaras pats užklaus apie nekilnojamąjį turtą Registrų centro duomenų bazėje.
Pirmieji žingsniai
Pirmasis žingsnis elektroninėje nekilnojamojo turto duomenų perdavimo sistemoje, kaip prisimena M.Stračkaitis, žengtas 2001 metų liepą, įsigaliojus Civilinio kodekso pokyčiams. Tada notarai žymas apie nekilnojamojo turto perleidimą pradėjo perduoti elektroniniu būdu.
Dabartinė naujovė - vaizdžiai tariant, antrasis žingsnis, kai nekilnojamojo turto pažymą elektroniniu būdu išduoda ir tikrina notaras. Dabar klientai gali sutaupyti laiko ir atlikti tik 4 veiksmus, kai nebereikia pirmiausiai eiti į Registrų centrą, užsakyti dokumentų, o vėliau jų pasiimti (tai yra nereikia atlikti a ir b veiksmų).
Trečiasis žingsnis bus žengtas po kelerių metų, iki 2008-ųjų - tada nuosavybės registravimas ir duomenų perdavimas bus atliekami elektroniniu būdu. Klientams reikės atlikti tik du veiksmus d ir e, tai yra visus dokumentus užsakyti notarui, o paskui juos pasiimti.
Nekilnojamojo turto pažymų gavimas tarpininkaujant notarui dabar kainuos 5-10 Lt brangiau nei ankstesnė procedūra. Mokėti bus galima banke arba elektroniniu būdu.
Kaip praktiškai notarai tarpininkaus įforminant nekilnojamąjį turtą?
Ar notarai pasirengę priimti didelį lankytojų srautą? Pasak M.Stračkaičio, svarbiausia, kad klientai turėtų visus dokumentus, kad netektų grįžti dėl kokio nors popierėlio. Klientai, iš notaro gavę sandorio sudarymo pažymą, už ją banke sumokės tam pačiam Registrų centrui.
M.Stračkaičio nuomone, ši naujovė nesukels konkurencijos tarp kadastro ir registro specialistų bei notarų, nes darbo pakaks visiems.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui. Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio. Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.
Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Kaip užsakyti pažymą?
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė.
Registrų centro paslaugų kainodaros pokyčiai
Nuo spalio 1 d. įsigalioja naujoji Registrų centro paslaugų kainodara - Vyriausybės sprendimu patvirtintos naujos įmonės teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kainos atitiks šiuolaikinius valstybės ir vartotojų poreikius. Kai kurios didžiausiu kiekiu elektroniniu būdu suteikiamų paslaugų kainos mažėja keliskart. Atpigsiančių elektroniniu būdu suteikiamų paslaugų apimtys sudaro apie 80 proc. visų Registrų centro teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų.
Dalis administracinių ir viešųjų paslaugų brangs. Naujoji kainodara diferencijuojama atsižvelgiant į paslaugos teikimo būdą - skaitmeniniu būdu teikiamos paslaugos bus pigesnės nei teikiamos popieriniu būdu. Pavyzdžiui, registrų ir informacinių sistemų duomenų perdavimas pagal automatizuotas užklausas iš sistemos į sistemą kainuos dešimtis kartų pigiau nei iki šiol.
Naujoji Registrų centro kainodara apima visas administracines ir viešąsias paslaugas, kurių yra beveik 300, iš jų apie 180 teikiamos ir elektroniniu būdu. Naujus pagrindinių valstybės registrų ir jų pagrindu teikiamų paslaugų įkainius Vyriausybė patvirtino liepos pradžioje. Su visais nuo spalio 1 d. įsigaliosiančiais Registrų centro paslaugų įkainiais galima susipažinti čia.
Siekiant, kad perėjimas prie naujosios Registrų centro paslaugų kainodaros nesukeltų nepatogumų, klientų prašoma visas būtinąsias elektronines paslaugas užsisakyti iš anksto. Pavyzdžiui, savitarnos sistemoje iš anksto užsisakyti registrų išrašus, kadastro duomenų nustatymo paslaugas, įregistruoti naują juridinį asmenį ar pateikti duomenis. Be to, vartotojai raginami iš anksto pasirūpinti elektroninių PVM sąskaitų faktūrų pateikimu per E. sąskaitos informacinę sistemą ar suteikti įgaliojimą.
Taip pat bus atnaujinama elektroninė varžytynių sistema, todėl galimi trumpalaikiai portalo evarzytynes.lt trikdžiai. Registrų ir informacinių sistemų atnaujinimas neturėtų turėti reikšmingos įtakos E. sveikatos sistemai, tačiau trečiadienį vakare nuo 22 val. galimi trumpalaikiai (iki 15 min. trukmės) ir šios visiems šalies gyventojams aktualios sistemos trikdžiai.
Planuojami darbai
Planinių ir būtinų darbų metu bus atnaujinamos pagrindinės informacinės sistemos ir registrai: Adresų, Hipotekos, Įgaliojimų, Juridinių asmenų, Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Sutarčių, Turto arešto aktų, Testamentų, Vedybų sutarčių registrai, Antstolių informacinė sistema, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, „E. sąskaita“ sistema, e. pasirašymo ir autentifikavimo paslaugos, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga ir kt.
Dėl didelės darbų apimties, pritaikant informacines sistemas ir registrus naujajai paslaugų kainodarai, visus suplanuotus darbus atliekančių specialistų darbas kruopščiai planuojamas, keliamas tikslas, kad galimi sutrikimai būtų pašalinti kaip galima greičiau, o sistemų atnaujinimas klientams sukeltų kuo mažiau nepatogumų. Registrų centro komanda pagal atsakingai suplanuotą darbų grafiką dirbs ir naktį. Visą laiką procesą atidžiai stebės ir visą parą budintis įmonės Monitoringo skyrius, kuris visuomet yra pasiruošęs nedelsiant reaguoti į pastebėtus sutrikimus.
Planuojama, kad visi numatyti darbai bus atlikti iki spalio 1 d. 6 val. ryto, tuomet vartotojai galės įprasta tvarka gauti Registrų centro paslaugas, naudotis jiems aktualiais registrais, informacinėmis sistemomis ir jų pagrindu veikiančiomis aplikacijomis.
Kaip informuojama, Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniai rugsėjo 30 dieną klientus priims iki 17 val. Paslaugų užsakyma...
Šis įstatymas taikomas turto arešto aktams, priimtiems Turto arešto aktų registrui pradėjus veiklą. Turto arešto aktai, priimti iki Turto arešto aktų registro veiklos pradžios, gali būti pateikti įregistruoti Turto arešto aktų registre šio įstatymo nustatyta tvarka.