Įvairaus turto ir žalų vertinimas yra procesas, kurio metu įvertinamos skirtingos rūšies turto vertės arba turtui padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius. Greitai ir objektyviai vertiname įvairų turtą ir žalas (nuostolius). Mes esame nepriklausomi turto ir žalų vertintojai, siūlantys profesionalias ir patikimas paslaugas visoje Lietuvoje. Savo darbe naudojame pagrįstus informacinius šaltinius ir šiuolaikines metodologijas, remiamės naujausiais rinkos ir ekonomikos tyrimais, kad suteiktume tikslų ir objektyvų turto žalos vertinimą.
Paslaugų, susijusių su turto ir žalų vertinimu, teikimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo vertinamo turto savybių, apimties, vertinimo tikslų ir sudėtingumo laipsnio. Paprastai turto vertinimas užtrunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Turto vertinimo ataskaitos įteikimas užsakovui (el. paštu (el. kval.).
Draudimo bendrovių vaidmuo
Draudimo paslaugas teikiančios įmonės yra verslo subjektai, taigi didžiausias jų interesas - gauti kuo daugiau pelno. Draudikai ir remonto įmonės palaiko glaudžius ryšius ir bendradarbiauja tarpusavyje. Tuo tarpu, remonto įmonės konkuruoja tarpusavyje. Konkurencinę kovą laimi galintys pasiūlyti patrauklesnę remonto kainą.
Draudimo bendrovių veiklos efektyvumas
2023 m. „Lietuvos draudimas“ išlaikė stipraus rinkos lyderio poziciją, užimdamas 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos dalį Lietuvoje. Pernai toliau augo bendrovės klientų skaičius, buvo pasirašyta rekordinė draudimo įmokų suma, po nesėkmingų 2022 m. atsigavo investicijų portfelis, ir šie veiksniai generavo stiprų grynojo pelno rezultatą. Praėjusiais metais „Lietuvos draudimo“, skaičiuojant kartu su Estijos filialu, pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos siekė 415 mln. eurų arba 23 proc. daugiau nei 2022 m., kai bendrovės pasirašytos įmokos sudarė 338 mln. eurų. Pasirašytų įmokų augimas buvo fiksuotas ir Lietuvos, ir Estijos rinkose. Audituotais duomenimis, grynasis „Lietuvos draudimo“ pelnas, įskaitant Estijos filialo rezultatą, 2023 m. išaugo 55 proc. ir pasiekė 34 mln. eurų (2022 m. - 22 mln. eurų). Pelno didėjimui didžiausios įtakos turėjo toliau augusios pasirašytos įmokos, kurios yra pagrindinis draudimo verslo apimčių augimo veiksnys. Prie pelningumo taip pat prisidėjo fiksuotų sąnaudų ir žalų kaštų kontrolė, efektyvumo didinimo veiksmai ir griežtas rizikos vertinimas.
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimo“ veikla abiejų šalių rinkose buvo pelninga ir valdant investicijų portfelį. Skaičiuojant kartu su Estijos filialu, iš investicinės veiklos bendrovės pasiektas pelnas siekė 5 mln. eurų, palyginti su 1 mln. eurų pelno 2022 m. Bendrovė tęsė konservatyvią investavimo politiką, investicijas koncentruodama į Europos vyriausybių skolos vertybinius popierius ir saugius stabilių įmonių vertybinius popierius. 2023 m. „Lietuvos draudimo“ pelno mokesčio sąnaudos sudarė 5 mln. eurų (2022 m. - 3 mln. eurų). 2023 m. pabaigoje „Lietuvos draudimas“ turėjo 664 tūkst. unikalių klientų, kartu skaičiuojant fizinius ir juridinius asmenis. Palyginus su 2022 m. pabaiga, bendrovės unikalių klientų skaičius išaugo 2 proc. Pernai toliau augo klientams atlyginamų žalų suma.
„Lietuvos draudimas“, skaičiuojant kartu su Estijos filialu, klientams atlygino 216 mln. eurų ne gyvybės draudimo nuostolių. Tai sudaro 25 proc. daugiau nei 2022 m., kai buvo atlyginta 173 mln. eurų. 2023 m. pabaigoje apie 80 proc. privačių „Lietuvos draudimo“ klientų Lietuvoje aktyviai naudojosi žalų registravimo galimybėmis savitarnos svetainėje, ir 7 iš 10 klientų Lietuvoje nereikėjo tiesioginio kontakto su žalų ekspertu, kad būtų išmokėta draudimo išmoka. „Lietuvos draudimo“ klientams buvo pristatyta nauja išmanioji programėlė, kuri leidžia klientams greitai ir patogiai peržiūrėti turimo sveikatos draudimo sąlygas, limitus ir likučius, bei teikti prašymus dėl išlaidų kompensavimo. 2023 m. rudenį pradėjo veikti naujas „Lietuvos draudimo“ biurų kompleksas B10, įsikūręs Vilniaus senamiestyje. Tai keturių pastatų kompleksas, kurį sudaro du administraciniai ir du gyvenamosios paskirties pastatai. Bendra B10 projekto investicija viršijo 20 mln. eurų.
AB „Lietuvos draudimas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Kęstučio Šerpyčio komentaras:
„Praėjusiais metais pasiekėme išskirtinių pardavimo ir pelningumo rezultatų − pirmą kartą istorijoje Lietuvoje viršijome 300 mln. eurų pasirašytų įmokų sumą. Privačių klientų srityje bendra įmokų suma labiausiai augo transporto, būsto ir asmens draudimo produktų srityse. Juridinių klientų segmente didžiausias augimas fiksuotas turto, sveikatos, transporto produktų srityse. 2023 m. buvo jaučiamas kainų augimo veiksnys, o ypač didėjo statybų sektoriaus, automobilių detalių kainos, remonto darbų įkainiai. Šiuos iššūkius valdėme pasitelkdami draudimo rizikos vertinimo priemones ir taikydami stipresnę išlaidų kontrolę. Kitas praėjusių metų iššūkis buvo susijęs su palūkanų normų augimu ir vertybinių popierių rinkos nuosmukiu, todėl investavome atsargiai ir investicijas diversifikavome. Pernai ypač daug dėmesio skyrė klientų aptarnavimo kokybei - tobulinome ir plėtėme turimas programas ir priemones, kad jos būtų inovatyvios ir atlieptų klientų poreikius. Be to, ieškojome sprendimų, kaip draudimo paslaugas suteikti patogiau, greičiau ir paprasčiau, o žalas atlyginti dar sparčiau. Pernai klientams pristatėme naują išmaniąją programėlę. Savo veikloje ir organizacijos kultūroje taikome tvarios ir saugios gyvensenos principus. Klientams pasiūlėme 3 tvarius draudimo pasiūlymus klientams, perkantiems būsto, kasko ir verslo turto draudimo produktus. 100 proc. mūsų perkamos elektros energijos yra generuojama iš žaliosios energijos šaltinių, ir 2023 m. pasirašėme sutartį dėl dalies saulės elektrinės įsigijimo nutolusiame saulės elektrinių parke. Nuolat daug dėmesio skirdami darbuotojų sveikatai ir ugdymui, sulaukėme įvertinimo − Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose gavome „Metų darbovietės 2023“ apdovanojimą.
Statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas
Naujasis įstatymo reikalavimas šiemet gerokai padidins šios draudimo rūšies apimtis. Vienos didžiausių šalyje draudimo bendrovės „Gjensidige“ Produktų, kainodaros ir rizikos vertinimo vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas sako, kad, įsigaliojus privalomajam statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimui, Lietuvoje turėsime mažiau atvejų, kai įmonėms užbaigti įgyvendinti savo investicinius projektus, o privatiems asmenims įsikurti savo statomame būste tampa neįmanoma dėl netikėtai patiriamų neplanuotų išlaidų. Šios išlaidos gali atsirasti dėl to, kad statomas objektas sunaikinamas ar sugadinamas dėl ugnies, audros ar kitų nenumatytų įvykių dar statybos darbų etape.
Andriaus Dambrausko teigimu, statybų mastai Lietuvoje nemažėja, daugiausiai statoma individualių namų. 2015 m. išduota 8 113 leidimų gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams statyti. Pirmąjį 2016 m. metų pusmetį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 919 mln. Pagal įstatymą turi būti apdrausti statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo, griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji darbai, nepriklausomai nuo to, kas vykdo darbus - samdomi rangovai ar pats užsakovas.
„Tikimės, kad turto draudimo srityje pavyks pasiekti esminį lūžį - savininkai ims rūpintis savo turtu nuo pat pirmos jo statybų dienos. Pradėję drausti savo turtą ir civilinę atsakomybę dar statybų etape, vėliau jie greičiausiai pasirūpins ir pastatyto pastato draudimu. Tokiu būdu galbūt pasivysime Vakarų šalių turto draudimo rodiklius. Dabar savo namus ir butus draudžia tik maždaug trečdalis gyventojų“, - teigė A. Dambrauskas.
Automobilio vertės sumažėjimas po remonto
Po kiekvieno remonto ar eismo įvykio automobilio prekinė vertė mažėja. Nors šalyje įvyksta daug eismo įvykių, po kurių automobiliai atiduodami į servisų darbuotojų rankas, ne visi savininkai žino, kad gali gauti kompensaciją ne tik už draudiminį eismo įvykį, bet ir už transporto priemonės prekinės vertės netekimą. Deja, ne visi žino, kad egzistuoja tam tikra kategorija transporto priemonių, kurių prekinei vertei nukritus, galima prašyti žalos atlyginimo, neretai sudarančio gana nemažą sumą. Ši kompensacija mažai žinoma Lietuvoje, bet Europoje egzistuoja jau seniai.
Nežinojimą apie žalos atlyginimą nulemia ir gana senas šalies automobilių parkas, mat pagal galiojančią LR kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją automobilio prekinės vertės netekimas gali būti apskaičiuojamas tik lengviesiems M1 arba N1 kategorijos automobiliams iki 5 metų amžiaus. Prašyti kompensacijos verta, mat sumos susidaro pakankamai didelės, dažnai - net tūkstančiai eurų. Suma, kurią gali gauti automobilio savininkas, priklauso nuo transporto priemonės apgadinimo. Ja remiantis, skaičiuojamos remontuojamos ir dažomos dalys.
Jei lengvojo automobilio dalys buvo ne remontuojamos, o tik keičiamos, jos bus vertinamos kaip dažomos dalys. Svarbu žinoti, kad kompensacija skaičiuojama nuo automobilio vardinės vertės, t. y. vertintojas turi nustatyti būtent tokio automobilio su tokia pačia rida, būkle ir pan. rinkos vertę ir, ja remdamasis, skaičiuoti po 1 proc. už pirmą keičiamą dalį ir po 0,3 proc. už kiekvieną kitą. Vadinasi, jei dažomos trys detalės, iš viso kompensuojama 1,6 proc. nuo automobilio rinkos vertės. Jei kelerių metų amžiaus automobilio rinkos vertė yra 20 ar 30 tūkst. Už automobilio prekinės vertės netekimą atlyginti privalo kaltininko civilinės atsakomybės draudikas pagal automobilio savininko prašymą arba avarijos kaltininkai, tačiau praktika rodo, kad tikrai ne visi draudimo atstovai šią paslaugą pasiūlo automobilių savininkams, be to, ir žalą ne visada apskaičiuoja nešališkai.
Automobilio dalių nuvertėjimas
Remontuojant eismo įvykyje nukentėjusią transporto priemonę ir keičiant jos detales naujomis originaliomis, draudimo bendrovė taiko dalių nusidėvėjimo išskaičiavimą. Tiesa, čia yra tam tikrų niuansų. Kol patys nesusiduriame su tokiomis situacijomis, retai susimąstome, kaip reikėtų elgtis ir kokios remonto paslaugos mums priklauso patekus į eismo įvykį. Apsidraudus vairuotojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai jūsų automobilis apgadintas po eismo įvykio, jį remontuojant turi būti keičiamos ir įvykio metu sugadintos dalys.
Apskaičiuojant automobilio remonto sąmatą, į ją įtraukiami atliekami paruošimo ir remonto darbai, medžiagos bei keičiamos detalės. Automobilio dalių nuvertėjimas apskaičiuojamas atimant nusidėvėjimo normą iš naujų originalių dalių įsigijimo kainų. Čia specialistai pataria išlikti budriems, mat tam tikros klasės populiarių automobilių naudotos dalys pas naudotų dalių prekeivius (antrinėje rinkoje) kartais gali kainuoti brangiau, nei naujos originalios dalys oficialioje automobilio gamintojo atstovybėje. Tokiais atvejais automobilio savininkas patiria nuostolių, mat draudikas įstatymiškai neprivalo padengti naudotos detalės, kuri yra brangesnė nei nauja originali dalis išskaičiavus nuvertėjimą, pirkimo kaštų.
Automobilių servisas tuomet reikalauja transporto priemonės savininko savo lėšomis padengti detalės kainos perviršį. Automobilio dalių nuvertėjimo normos nesugalvoja nei draudikas, nei autoservisas. Iki praėjusių metų rugsėjo mėnesio Lietuvoje galiojo Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, Susisiekimo ir Finansų ministerijų priimta dar 2000-aisiais metais. Tačiau nuo 2020-ųjų rugsėjo ši instrukcija nebegalioja, o automobilio dalių nuvertėjimas apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių taikymo tvarkos aprašą. Dalių nuvertėjimo apskaičiavimui dabar pasitelkiami IT sprendimai.
Internetinėje svetainėje lvrdata.lt vairuotojai gali rasti skaičiuoklę, kurioje nuvertėjimą galima paprastai ir greitai apskaičiuoti įvedus automobilio pirmos registracijos datą, ridą ir nuvertėjimo nustatymo dieną. Ši skaičiuoklė veikia pagal nepriklausomų transporto priemonių vertintojų profesinės asociacijos Lietuvos vertintojų rūmų sukurtą algoritmą, atsižvelgiant į visos Lietuvos eksploatuojamo autoparko vidutinius rodiklius.
Nepriklausomas transporto priemonių vertinimas
Nepaisant to, jog daugeliui transporto priemonių vertinimo procesas gali pasirodyti painus ir sudėtingas, mes jus galime patikinti, jog ši procedūra vyksta ne tik greitai, bet ir be jokių nesklandumų. Susitikimo metu turėsite pateikti ne tik transporto priemonę, jog specialistai galėtų ją apžiūrėti ir įvertinti, bet ir procesui reikalingus dokumentus. Kai kuriais atvejais pasitaiko, jog klientai negali pristatyti transporto priemonės į sutartą vietą. Nesijaudinkite, tokiu atveju mūsų specialistai atvyks į jūsų nurodytą vietą ir apžiūrės transporto priemonę. Kai tik įvertins jūsų transporto priemonę, vertintojai pateiks jums transporto priemonės vertinimo ataskaitą.
Kėbulo dažų storio ekspertizė
Automobilio kėbulas yra brangi ir svarbi transporto priemonės dalis, kurios būklė turi ypač didelę įtaką automobilio vertei. Todėl perkant naudotą automobilį itin svarbu sužinoti, ar automobilis buvo daužtas prieš tai. Daužtas automobilis gali būti mažiau saugus, taip pat gali nebeveikti oro pagalvės. Pirkti daužtą automobilį rizikinga ir dėl to, nes gali būti pažeista kėbulo geometrija, taip pat automobilį gali būti sunkiau valdyti.
Naudotų transporto priemonių muitinis įvertinimas
Naudotų transporto priemonių importas iš trečiųjų šalių vis dar yra labai aktualus. Tačiau importas nėra toks paprastas, kaip daugelis įsivaizduoja. Tam, kad būtų galima įvežti transporto priemonę iš kitos šalies, būtina atlikti tam tikras nustatytas muitinės procedūras. Tam gali prireikti, kad būtų deramai įvertinta transporto priemonė ir pateikta muitinei visą reikiamą informaciją. Muitinės procedūros metu būtina išmanyti įstatymus. Būtent dėl to siūlome nerizikuoti ir neapsiimti šiuo procesu savarankiškai.
Naudotų transporto priemonių muitinis įvertinimas naudingas tiek fiziniams asmenims, siekiantiems importuoti vieną transporto priemonę, tiek juridiniams asmenims, importuojantiems transporto priemones pardavimui.
Nekilnojamojo turto vertinimas
Siekiant tiksliai apibrėžti nekilnojamojo turto vertę, svarbu ne tik naudoti analitinį mąstymą, bet ir turėti supratimą apie dabartinę rinkos padėtį. Todėl nekilnojamojo turto vertinimui siūloma rinktis tik patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą. Pirmasis etapas skirtas tam, kad specialistas susipažintų su klientu ir jo poreikiais. Pokalbis gali būti atliekamas tiek susitikimo metu, tiek ir nuotoliniu būdu. Sekančio etapo metu vertintojas susipažįsta su objektu ir pateiktais dokumentais. Turtas yra ne tik apžiūrimas, bet ir fotografuojamas. Atlikęs minėtus veiksmus, vertintojas gali parengti kilnojamo turto vertinimo ataskaitą. Kilnojamojo turto vertinimas yra greitas ir nesudėtingas procesas tuomet, kai jį atlieka patyręs specialistas.
Išnaudokite visas savo turto žalos atlyginimo išmokas po automobilio avarijos!
Retrospektyvinis vertinimas
Kaip ir bet kuri kita procedūra, retrospektyvinis vertinimas yra pradedamas nuo konsultacijos, kurios metu vertintojas turi galimybę susipažinti su klientu, jo poreikiais ir gauti reikiamus dokumentus. Toliau seka duomenų analizė. Išanalizavęs dokumentus, vertintojas gali apžiūrėti objektą. Jei objektas sunaikintas ar pakeistas, specialistas gali remtis nuotraukomis arba ankstesniais fiksuotais duomenimis. Pirmojo etapo metu vertintojas susipažįsta su kliento poreikiais ir pateikia informaciją, kokių dokumentų jam reikės. Antrasis etapas - duomenų analizė ir objekto vertinimas. Kuo anksčiau pateiksite vertintojui reikiamus dokumentus, tuo greičiau jis galės pradėti juos analizuoti. Bet kurio proceso metu klientas gali susisiekti su vertintoju ir užduoti jam rūpimus klausimus.
Vertintojo darbas yra ne tik atlikti vertinimo procesą ir pateikti ataskaitą klientui, bet ir užtikrinti, kad klientui neliks jokių klausimų, susijusių su šiuo etapu. Klausimai kilti gali ne tik proceso metu, bet ir apžvelgus ataskaitą.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui
Įvykus eismo įvykiui patariame sustoti ir nepatraukus savo automobilio iš įvykio vietos visada nufotografuoti (pvz., telefonu) esamą situaciją eismo įvykio vietoje (kelią, sankryžą, apgadintus automobilius, automobilių susidūrimo vietas). Jeigu Jūs nesutarėte su kitu eismo įvykio dalyviu dėl įvykio aplinkybių - Jūs privalote išsikviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą. Eismo įvykis - nemalonus ir daug rūpesčių sukeliantis incidentas. Kiekvienas vairuotojas nori, kad apgadinta transporto priemonė būtų kuo greičiau kokybiškai suremontuota ir vėl galėtų dalyvauti eisme. Deja, kartais vairuotojai lieka smarkiai nusivylę atliktu darbu.
Nesertifikuotos detalės
Lietuvaičiai - taupūs žmonės. Ta pati taisyklė galioja ir kalbant apie automobilio remontą. Tiesa ta, kad kiekviena automobilio dalis atlieka tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, bamperis, kuris daugeliui neatrodo itin svarbus, susidūrimo metu gali išgelbėti jūsų gyvybę ar bent sumažinti patirtus sužalojimus. Nesertifikuotos trečiųjų šalių gamybos detalės pagal savo tvirtumą, lankstumą ir atsparumą dažniausiai ženkliai nusileidžia gamintojų tiekiamų originalių atsarginių detalių parametrams. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje prekyba nesertifikuotomis trečiųjų šalių detalėmis yra visiškai legali, o atsakomybę už šių dalių saugumą prisiima pats vartotojas, tai yra, automobilio savininkas. Lietuvos techninės apžiūros centrai atlikdami techninę apžiūrą ir suteikdami teisę dalyvauti eisme netikrina ar automobilio sudedamosios dalys yra originalios ar trečiųjų šalių gamybos. Tačiau vairuotojui visada reikia atkreipti dėmesį, kokios būklės automobilį jis atiduoda ir kokios pasiima po remonto.
Siekiant išvengti tokių situacijų dalis remonto įmonių priėmimo remontui metu iš visų pusių fotografuoja transporto priemonę ir pažymi matomus defektus automobilio priėmimo akte.