Jungtinės Veiklos Sutartis Daugiabučio Namo Administravimui Lietuvoje

Didžioji dalis žmonių gyvena daugiabučiuose namuose. Visų Lietuvos didmiesčių peizažą formuoja būtent tokie namai. Daugiabutį gyvenamąjį namą sudaro privačios (butai, sandėliukai, rūsio patalpos ir pan.) ir bendros (laiptinės, stogas ir pan.) patalpos. Butais ir su jais susijusiomis patalpomis (sandėliukais, kt.) rūpinasi jų savininkai. Laiptinėmis, stogais ir kitomis patalpomis privalo rūpintis visi butų savininkai, nes jie laikomi bendrųjų patalpų bendrasavininkais. Paprastai daugiabučiuose namuose būna nuo keliolikos ir net kelių šimtų butų.

Daugiabutį namą sudaro privačios bei bendrosios patalpos, už kurių priežiūrą atsakingi visi butų savininkai. Toli gražu ne visi savininkai vienodai linkę rūpintis bendruoju turtu, todėl įstatymai įpareigoja pasirinkti vieną iš kelių bendrų patalpų administravimo būdų. Pažymėtina, kad daugiabučio namo savininkai privalo pasirinkti vieną iš minėtų būdų.

Butų savininkų jungtinės veiklos sutartis yra esminis dokumentas, reglamentuojantis daugiabučio namo gyventojų bendradarbiavimą. Ši sutartis apibrėžia bendro turto valdymą, priežiūrą ir naudojimą, taip pat nustato savininkų teises ir pareigas. Straipsnyje aptarsime, kas yra jungtinės veiklos sutartis, kokie pagrindiniai jos elementai ir pateiksime pavyzdį, kuris padės geriau suprasti jos struktūrą ir turinį.

Kas yra jungtinės veiklos sutartis?

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos sutartis - pats demokratiškiausias būdas rūpintis bendru turtu. Butų savininkai gali susitarti beveik dėl bet kokių sąlygų, kuriomis bus valdomas bendras butų savininkų turtas. Įsteigus bendriją arba paskyrus administratorių, jų veikla vykdoma pagal įstatymuose nustatytas griežtas taisykles.

Jungtinės veiklos sutartis yra rašytinis susitarimas tarp daugiabučio namo butų savininkų, kuriuo jie įsipareigoja bendrai veikti siekdami tam tikrų tikslų. Dažniausiai tai yra susiję su bendro turto valdymu, priežiūra ir gerinimu. Ši sutartis yra būtina, jeigu butų savininkai nusprendžia įsteigti bendriją arba pasirinkti kitą bendro valdymo formą, pavyzdžiui, administratorius.

Paprastesnis daugiabučio namo valdymo būdas nei bendrijos steigimas yra jungtinės veiklos sutartis. Tai labai panašu į bendriją, pagrindinis skirtumas tik tas, kad nereikia steigti juridinio asmens, o tai, aišku, palengvina situaciją. Savininkai pasirašydami jungtinės veiklos sutartį visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų.

Sudarydami jungtinės veiklos sutartį butų savininkai susitaria kaip jie priiminės sprendimus dėl bendro turto valdymo bei paskiria vadinamąjį įgaliotinį (vieną iš butų savininkų). Šis asmuo atstovauja visų butų savininkus ir veikia tarsi įmonės direktorius. Jis sudaro sutartis su paslaugų teikėjas (pavyzdžiui, valymo paslaugas teikiančia įmone), rūpinasi bendro turto priežiūra ir t.t.

Sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo butų savininkai priima balsuodami bendrame susirinkime. Daugiau kaip pusė visų savininkų turi pritarti sutarties sudarymui. Balsavimas įforminamas protokole, kurio pavyzdinė forma patvirtinta aukščiau minėtu Aplinkos ministro įsakymu. Sprendimą dėl jungtinės veiklos sudarymo galima priimti ir rašytinės procedūros būdu.

Nepatenkinti administratoriaus veikla butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (JVS).

Jungtinės veiklos sutartis: rizikos ir galimybės

Jungtinės veiklos sutartyje numatoma, kaip patalpų savininkai tvarkys bendrus reikalus, valdys ir prižiūrės daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis negalioja. Tokia forma daugiausia taikytina tik nedideliems namams, kurių bendrasavininkiai įgalioja ką nors vieną atstovauti visiems ar pasirašyti sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su kokia nors administruojančia įmone.

Šis valdymo būdas turi šiek tiek rizikos, nes to vieno žmogaus vardu yra atidaroma banko sąskaita, jis valdo finansinius srautus. Jungtinės veiklos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka reikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės įmonėje Registrų centre.

Jeigu namo gyventojai nori pilnai kontroliuoti namo priežiūrą, spręstis kas ir kaip bus daroma, ir gal net nieko nemokėti už administravimo veiksmų atlikimą (t.y., konkrečios paslaugos, rangos darbai ir pan. Jeigu namo gyventojai nenori patys rūpintis namu ir pageidauja, kad tai darytų profesionalus tokių paslaugų teikėjas - namo administratorius yra optimaliausias variantas. Bet, neretai tai pats brangiausias namo priežiūros būdas. Bendrija - tai savotiškas viduriukas tarp jungtinės veiklos ir administratoriaus. Jis nereikalauja itin didelio aktyvumo prižiūrint namą, nes tuo rūpinasi bendrijos pirmininkas, kuriam tenka mokėti atlygį, bet visi esminiai sprendimai priimami bendrijos narių (butų savininkų) susirinkimuose. Tuo būdu, savininkai gali gana efektyviai įtakoti visus esminius namo priežiūros sprendimus.

Norintiems didesnės sprendimų galios, šiandien suteikiame galimybę savo namo priežiūros klausimus spręsti įsteigtos bendrijos rate! Tai puiki galimybė visus namo valdymo, paslaugų tiekimo ir lėšų skirstymo klausimus organizuoti ir spręsti patiems namų savininkams. Namo savininkų bendrija pasirinkusi savarankiškai įgyvendinti savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra galės rūpintis namo pamatų, sienų ir kitų pastato konstrukcijų, liftų, elektros, šilumos ir kitų inžinerinių sistemų, taip pat bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, kitais bendrais savininkų reikalais, atstovauti gindama jų interesus.

Šis būdas leis sprendimus priimti greičiau, racionaliau, atsižvelgiant į konkrečių namo gyventojų reikalavimus dėl kokybės ir kainų. Sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą įsipareigos organizuoti bendrijos pirmininkas ir (arba) valdyba, vadovaudamiesi bendrijos įstatais, Bendrijų įstatymu, Civilinio kodekso atitinkamais straipsniais, valstybės institucijų nutarimais, kitais teisės aktais.

Pagrindiniai Jungtinės Veiklos Sutarties Elementai

Pagrindiniai jungtinės veiklos sutarties elementai:

• Šalių identifikavimas: Sutartyje turi būti aiškiai nurodyti visi butų savininkai, kurie dalyvauja jungtinėje veikloje.
• Tikslas ir uždaviniai: Apibrėžiami konkretūs tikslai, kurių siekiama bendra veikla, pavyzdžiui, namo renovacija, teritorijos priežiūra ir pan.
• Bendro turto aprašymas: Detaliai aprašomas bendras turtas, įskaitant bendras patalpas, inžinerinius tinklus, žemės sklypą ir kitus objektus.
• Savininkų teisės ir pareigos: Nustatomos kiekvieno savininko teisės ir pareigos, susijusios su bendro turto valdymu ir priežiūra.
• Valdymo organai: Apibrėžiama valdymo struktūra, pavyzdžiui, bendrijos valdyba, pirmininkas ir jų kompetencija.
• Finansiniai klausimai: Nustatomos lėšų rinkimo, kaupimo ir naudojimo tvarkos, įskaitant mokesčius už bendro turto priežiūrą ir remontą.
• Atsakomybė: Apibrėžiama savininkų atsakomybė už sutarties pažeidimus ir žalos atlyginimą.
• Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo sąlygos: Nustatomas sutarties galiojimo terminas ir sąlygos, kuriomis sutartis gali būti nutraukta.

Jungtinės Veiklos Sutarties Pavyzdys

Žemiau pateikiamas supaprastintas jungtinės veiklos sutarties pavyzdys, kuris padės geriau suprasti, kaip ji gali atrodyti praktiškai. Atkreipkite dėmesį, kad konkretus sutarties turinys gali skirtis priklausomai nuo daugiabučio namo ypatumų ir savininkų susitarimų.

Pavyzdinė Jungtinės Veiklos Sutartis

• Šalys: Butų savininkai, esantys adresu [adresas], toliau vadinami Savininkais.
• Tikslas: Užtikrinti tinkamą daugiabučio namo, esančio adresu [adresas], bendro turto valdymą ir priežiūrą.
• Bendras turtas:
  • Bendros patalpos (laiptinės, koridoriai, rūsiai).
  • Inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, šildymo sistema).
  • Žemės sklypas, esantis prie namo.
• Savininkų teisės ir pareigos:
  • Dalyvauti bendrijos susirinkimuose ir priimti sprendimus dėl bendro turto valdymo.
  • Mokėti mokesčius už bendro turto priežiūrą ir remontą.
  • Laikytis namo vidaus tvarkos taisyklių.
• Valdymo organai:
  • Bendrijos valdyba, kurią sudaro [skaičius] nariai.
  • Bendrijos pirmininkas, kuris atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
• Finansiniai klausimai:
  • Mokesčiai už bendro turto priežiūrą ir remontą nustatomi bendrijos susirinkime.
  • Lėšos kaupiamos specialioje sąskaitoje banke.
• Atsakomybė: Savininkai atsako už žalą, padarytą bendram turtui dėl jų kaltės.
• Sutarties galiojimas ir nutraukimas:
  • Sutartis galioja neterminuotai.
  • Sutartis gali būti nutraukta bendru visų savininkų sutarimu.

Šis pavyzdys yra tik orientacinis. Prieš pasirašant jungtinės veiklos sutartį, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad sutartis atitiktų visus teisinius reikalavimus ir konkretaus daugiabučio namo ypatumus.

Slapukai ir jų naudojimas: Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.

• Būtini slapukai: Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu.
• Funkciniai slapukai: Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją.
• Statistikos slapukai: Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius.
• Trečiųjų šalių slapukai: Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz., peržiūrint vaizdo įrašus.

tags: #turto #administravimas #pasibaigia #jungtines #veiklos