Daug kas bando atskleisti paslaptį, kaip tapti turtingiems. Amerikietis Stivas Siboldas (Steve Seebold) teigia, kad jam tai pagaliau pavyko. Jo manymu, skirtumą tarp turtuolių ir žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, lemia mąstysena. Turtingi ir vargšai skiriasi vienas nuo kito tik mąstymo būdu.
Esminiai Skirtumai Tarp Turtingų ir Vargšų
Šiame straipsnyje aptarsime, ką turtingi žmonės daro kitaip nei vargšai, ir galbūt jūs rasite savo įpročių, kuriuos reikėtų pataisyti. Pateikiame 5 esminius skirtumus:
- Laiko panaudojimas: Vargšai daugybę savo laiko praleidžia žiūrėdami TV, skaitydami naujienas, paskalas, skandalus ir t.t. Tuo tarpu turtingi žmonės savo laiką išnaudoja knygų skaitymui ar klausymui, seminarams ir įvairiems mokymams ir t.t. Turtingi žmonės supranta, kad nuolatinis tobulėjimas ir investicijos į save yra sėkmės garantas.
- Pajamų generavimas: Vargšai parduoda savo laiką už tam tikrą kiekį pinigų. Norint tapti turtingu reikia, kad tavo sukurtas rezultatas generuotų pinigus. Todėl turtingi žmonės dirba pasiekti rezultatui.
- Atsakomybė: Vargšai dėl visko ir labiausiai dėl jų esamos blogos situacijos kaltina kitus, tik ne save. Turtingi priešingai. Jie supranta, kad jie patys atsakingi už savo gyvenimą, todėl prisiima už jį pilną atsakomybę ir imasi veiksmų.
- Požiūris į žinias: Vargšai visada viską žino ir moko kitus. Turtingi žmonės supranta, kad visko žinoti neįmanoma ir stengiasi nuolat mokytis ir negaišti laiko kitų kritikai.
- Mentalitetas: Vargšai žmonės turi loterijos mentalitetą, o turtingi - darytojo mentalitetą. Vargšai tikisi, kad gyvenimas pats kažkaip savaime pasikeis ir jiems pasiseks.
Pajamų Nelygybė Pasaulyje
Pajamų nelygybė - aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje. Visuose šešiuose žemynuose, kuriuose gyvena žmonės, yra šalių, kurios pasižymi dideliu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų. Gyventojų pajamų skirtumai matuojami naudojantis Gini koeficientu.
2011 m. gruodžio 6 d. Ataskaitoje, pavadinimu „Divided We Stand: Why Inequality Keeps Rising“ (Pasidalijimo problema: kodėl didėja nelygybė“), teigiama, jog šiuo metu 10 proc. turtingiausiųjų įplaukos net devynis kartus viršija 10 proc. pačių skurdžiausių minėtosios organizacijos valstybių gyventojų pajamas. Įplaukų skirtumas didėja net ir tradiciškai lygiomis laikytose šalyse, tokiose kaip Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje: nuo santykio 5 ir 1 devintame dešimtmetyje šiandien šie skaičiai siekia 6 ir 1. 10 ir 1 skirtumas fiksuojamas Italijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėje Karalystėje. O santykis 14 ir 1 galioja Izraeliui, Turkijai ir JAV. Čilėje ir Meksikoje turtingiausių žmonių pajamos vis dar 25 kartus didesnės nei skurdžiausiai gyvenančiųjų. Būtent Čilėje ir Meksikoje tokia atskirtis didžiausia iš visų EBPO šalių, tačiau ji pagaliau pradėjo, nors ir po truputį, mažėti.
Turtinė nelygybė dar skaudesnė už EBPO ribų esančiose sparčiai augančiose ekonomikose. Brazilijoje turtingieji uždirba net 50 kartų daugiau nei sunkiai besiverčiantys brazilai. Brazilijoje tokia nelygybė didžiausia, nors, anot ekspertų, skirtumas per pastaruosius 10 metų nuolat mažėja.
Svarbiausias veiksnys, atsakingas už didėjančią įplaukų nelygybę, anot ekspertų, yra atlyginimų skirtumai - technologinis progresas labiau pasitarnavo aukštos kvalifikacijos specialistams, o mažiau žinių turintys darbuotojai liko nuskriausti.
Gini Koeficientas ir Pajamų Nelygybė Kai Kuriose Šalyse
Gini koeficiento skalėje nelygybė matuojama nuo 0 iki 1. 0 nurodo, kad visuomenės pajamos yra vienodos, o 1 žymi didelę nelygybę.
| Šalis | Gini koeficientas (po mokesčių) | Nedarbo lygis (%) | BVP vienam gyventojui (tūkst.) |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 0,39 | 4,4 | 48,084 |
| Latvija | 0,35 | 4,3 | 35,342 |
| Jungtinė Karalystė | 0,36 | 3,7 | 31,393 |
| Pietų Korėja | 0,38 | 5,2 | 21,891 |
| Rusija | 0,38 | 7,1 | 25,132 |
| JAV | 0,4 | 10,8 | 21,298 |
| Turkija | 0,4 | 10,8 | 21,298 |
| Brazilija | 0,47 | 12,8 | 12, 639 |
| Indija | 0,50 | 2,6 | 5,511 |
| Kinija | 0,51 | 4,4 | 12,911 |
| Pietų Afrika | 0,62 | 27,3 | 11,015 |
Skurdas Lietuvoje
Seimo narė Roma Dovydėnienė tikina, kad "šiandieninė ekonominė politika skatina atotrūkį tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų ir didina skurstančiųjų skaičių Lietuvoje". Oficialūs socialiniai tyrimai skelbia, kad Lietuvoje dabar skursta šeštadalis gyventojų. Patys skurdžiausi žmonės mūsų šalyje maistui išleidžia daugiau nei 70 proc. pajamų. Maždaug pusė skurdžiausiai gyvenančių šeimų yra priverstos riboti pieno produktų pirkimą, o mėsos, žuvų ir dešrų - net 90 proc. skurdžių šeimų.
Viena, kuo galime džiaugtis, kad daugumoje kitų valstybių skurdžių gerokai daugiau nei Lietuvoje: Latvijoje - 20 proc., Rusijoje - 33 proc., Tadžikistane, Moldovoje ir Kirgizijoje daugiau nei po 50 proc. gyventojų yra visiški skurdžiai. Anot Pasaulio banko, šie žmonės turi išgyventi turėdami mažiau nei du JAV dolerius per dieną.
Kaip Mąsto Turtingi Žmonės?
Pasak S.Siboldo, eilinis žmogus aklai tiki teiginiu, kad turtingi žmonės - arba laimės kūdikiai, arba ilgapirščiai. O štai pasiturintieji žino, kad turtai laimės negarantuoja, bet gyvenimą daro gerokai lengvesnį ir malonesnį.Vargšai mano, kad pasitikėjimas savimi - trūkumas, tuo tarpu turčiai šią savybę vertina kaip pranašumą. Turtingi žmonės pasižymi tuo, kad visada stengiasi patys tapti laimingi, nemato reikalo apsimesti kukliais ir nevaidina, kad nori išgelbėti pasaulį.
Žmogus, pasižymintis varguolio psichologija, paprastai pernelyg žemai nuleidžia laukiamų pajamų kartelę, o potencialus milijonierius visada siekia daugiau. Vargšai mano, kad norint praturtėti reikia daryti ką nors ypatingo. O turtuoliai patys yra ypatingi: pavyzdžiui, ne užsispiria sistemingai lavintis, o siekia gauti konkrečių žinių, būtinų tikslui pasiekti.
Vargšų tikslas - išgyventi, jie yra linkę taupyti pinigus juodai dienai, neišleisti daugiau, nei leidžia biudžetas, ir atsisakyti visko, kad galėtų nusipirkti kokį nors brangų daiktą. O turtuolis stengiasi uždirbti vis daugiau ir daugiau, o ne spaustis.