Nekilnojamojo Turto Nuosavybės Teisės Lietuvoje

Nuosavybės teisė - daiktinės teisės institutas, nustatantis daiktų ir kito turto savininkų teises įgyvendinti šio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant valstybę ir savivaldybes).

Nuosavybės teisės objektai gali būti žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kompiuterinės programos ir kitas materialus ar nematerialus turtas. Savininko teisės į turtą, kuris yra jo nuosavybė, nepriklauso nuo kitų asmenų valios, jas gali riboti tik teisės normos ar paties savininko sprendimai (pavyzdžiui, turtą parduoti, paskolinti, išnuomoti, įkeisti, sunaikinti). Savininkas turi teisę leisti ar drausti kitiems asmenims naudotis savo turtu, išreikalauti prarastą turtą iš svetimo neteisėto valdymo, o įstatymų nustatytais atvejais - ir iš sąžiningo įgijėjo, jeigu šis įgijo turtą iš trečiojo asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Be savininko leidimo niekas neturi teisės turtą gadinti, teršti, ardyti, kitaip bloginti jo naudingąsias savybes.

Nekilnojamojo turto registravimo svarba

Piliečiai, įsigiję žemę ar pastatus, tačiau neįregistravę jų Nekilnojamojo turto registre, negali savo turto valdyti, o tam tikrais atvejais gali net jo netekti. Jei naujasis savininkas neįregistruoja nuosavybės teisės į savo įsigytą turtą, buvęs savininkas gali jį dar kartą parduoti, išnuomoti ar įkeisti. Kol naujasis savininkas neįregistruoja savo įsigyto turto, mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja registre užfiksuotam senajam savininkui.

Civilinio kodekso pakeitimai

Naujasis Civilinis kodeksas, išaiškinantis, kada atsiranda nuosavybės teisė, įsigaliojo 2001 m. Senajame Civiliniame kodekse nuosavybės teisės atsiradimas apibrėžtas labai paprastai - ji atsiranda nuo turto įregistravimo viešajame registre momento (įsigytą turtą buvo privaloma įregistruoti per 3 mėn.).

Naujasis Civilinis kodeksas apibrėžia, kad nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Privalomos registracijos čia jau lyg ir nėra, kaip ir daugelyje Europos šalių (remiantis jų patirtimi buvo parengtas ir mūsų Civilinis kodeksas).

Kita vertus, tas pats Civilinis kodeksas sako, kad teisiškai disponuoti (valdyti, t. y. parduoti, pirkti, mainyti, dovanoti, paveldėti ir pan.) turtu negalima, kol jis neįregistruojamas.

Registracijos svarba praktikoje

Naujasis Civilinis kodeksas nebenumato termino, per kurį įgytas turtas turi būti įregistruotas. Pavyzdžiui, turtą pardavęs asmuo po sandorio gali pasitikrinti registre (duomenys yra prieinami), ar pirkėjas įregistravo savo teises. Pamatęs, kad tai dar nepadaryta, jis gali išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti turtą kitam asmeniui.

Jei pastarasis pirma įregistruos savo nuosavybės teises, tai teisme aiškinantis abiejų savininkų teisę į tą patį turtą, pirmenybė bus teikiama turtą įregistravusiam asmeniui. Tai labai aktualu ir tvarkant paveldėjimo dokumentus, kai miršta turto savininkas.

Notaro vaidmuo

Pats svarbiausias tuose sandoriuose yra notarų vaidmuo. Tvirtindami sandorį, jie prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad abi šalys geranoriškai susitartų: viena - turtą perleisti, kita - įsigyti, nežiūrint, kokios sąlygos yra su tuo turtu susijusios (tarkim, turtas yra įkeistas, tai notaras turi apie tai perspėti pirkėją, nes šiam reikės prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus).

Visi notarai yra prisijungę prie registro duomenų bankų, kad galėtų užtikrinti vartotojams duomenų patikimumą. Įstatymai juos įpareigoja prieš tvirtinant sandorį patikrinti, ar turto būklė tikrai yra tokia, kokia įrašyta pirkimo ir pardavimo dokumentuose. Notarai privalo įspėti ir įspėja žmones, kad šie registruotų turtą. Ši sąlyga yra įrašyta ir turto pirkimo bei pardavimo sutartyje, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kad žmonės to nepadaro, o paskui patys nukenčia.

Notaras, patvirtinęs sandorį dėl turto pirkimo ir pardavimo, tą pačią ar (vėliausiai) kitą dieną informuoja apie tai registro duomenų banko tvarkytoją.

Registracijos kaina ir prieinamumas

Turto registracijos kaina yra socialiai orientuota į dabartinės mūsų visuomenės išgales. Tarkim, 50 tūkst. Lt vertės turto registracija kainuoja tik 20 Lt, o pati didžiausia registracijos kaina už milijoninį turtą neviršija 1 tūkst. Lt. Turto registracijos tinklas veikia visuose rajonuose ir miestuose. Visus dokumentus, susijusius su turto tvarkymu, žmogus gali užsakyti ten, kur pats gyvena.

Senų statinių registravimo supaprastinimas

Vyriausybė 2003 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius”. Šiuo nutarimu supaprastinta tvarka pateikti dokumentus, įrodančius teises į pastatus, statytus iki 1989 m. Dabar pakanka seniūno pažymos, kad Ūkinėse knygose yra įrašas apie tai, kas valdo vieną ar kitą pastatą. Žmonių patogumui Vyriausybė priėmė nutarimą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę nuo 2003 m. balandžio 1 d.

tags: #turtas #savininku #nuosavybe #skolintoji #nuosavybe