Santuoka - tai ne tik emocinis, bet ir teisinis įsipareigojimas, turintis įtakos sutuoktinių turtiniams santykiams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, santuoka sukuria tam tikrą turto teisinį režimą, kuris nustato, kaip valdomas ir dalijamas sutuoktinių turtas.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra bendroji jungtinė ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, kaip turtas dalijamas skyrybų atveju, ir kokią reikšmę turi vedybų sutartis.
Įstatyminis Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Įmonė, įsteigta po santuokos sudarymo, bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
Turto Padalijimas
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Nepadalinto Turto Statusas Po Skyrybų
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Vedybų Sutartis
Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jau būdami susituokę gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą. Galima susitarti, kad visas įgyjamas turtas bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu bus įgytas, arba kad visas turtas bus bendra jungtinė nuosavybė, arba bendra dalinė nuosavybė (t.y. bus įgyjama tam tikromis dalimis, pvz., 1/3 ir 2/3 arba ½ ir ½ ). Teisinį režimą sutartimi galima nustatyti visam turtui, jo daliai, tam tikrai turto rūšiai (pvz., nekilnojamajam turtui ar pinigams bankų sąskaitose) ar tik konkretiems daiktams.
Vedybų sutartys tvirtinamos notariškai ir registruojamos viešame Vedybų sutarčių registre. Jei sutuoktiniai vedybų sutarties nesudaro, jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas. Pagal jį visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Svarbu: Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Vedybų Sutarties Tipai
- Turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Pasirinkus šį turto režimą kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas iki santuokos, po santuokos sudarymo taip pat tampa bendru turtu.
- Turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šį režimą santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis.
- Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal šį režimą netik įgytas turtas iki santuokos lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, tačiau taip pat turtas, kuris yra įgyjamas po santuokos sudarymo tampa kiekvieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Vedybų sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių sutarimu. Vedybų sutarties nutraukimui taikomas toks pats reikalavimas kaip ir jos sudarymui, t. y. sutarties nutraukimas turi būti tvirtinamas notaro. Nutraukus vedybų sutartį, sutuoktinių turtui toliau taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Vedybų sutartis taip pat gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu notaro.
Vedybų Sutarties Privalumai
- Aiškiai apibrėžti turtiniai santykiai.
- Galimybė išvengti ilgų ir sudėtingų ginčų skyrybų atveju.
- Turtinių interesų subalansavimas santuokoje.
Prievolių Atsakomybė
Atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių (t.y. ją prisiėmė abu arba ji prisiimta nors ir vieno iš sutuoktinių, tačiau bendriems poreikiams ir šeimos interesams), ar asmeninė vieno sutuoktinio. Prievolės, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai (pvz., abu paėmė paskolą iš banko), arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jei bendro turto nepakanka, išieškoma iš asmeninio sutuoktinių turto.
Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai. Tačiau jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą ar pirko prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kitas sutuoktinis pagal šią prievolę neatsako.
Jeigu prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo arba kartu su turtu sutuoktinis paveldėjo skolas, šios negali būti tenkinamos iš bendro turto dalies, priklausančios kitam sutuoktiniui.
Įrodinėjimas Teisme
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Klausimas: Ar galiu savo dukrai dovanoti žemę, sodybos pastatus, jei ji yra santuokoje? Ar skyrybų atveju jos sutuoktinis pretenduotų į dalį sklypo ar sodybos? Ar įmanoma dovanoti taip, kad nuosavybė liktų tik dukrai bet kuriuo atveju?
Atsakymas: Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui galioja įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas įgytas po santuokos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal įstatymą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstama turtas, kuris įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš turto, darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (išskyrus tikslinės paskirties išmokas), taip pat įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
Pastaruoju metu, reikia pripažinti, kad sutuoktiniai nusprendę savo gyvenimus pasukti skirtingais keliais, santuokas vis dažniau nutraukia bendru šalių sutarimu. Vyras ir žmona, randa savyje jėgų ir susėdę apsisprendžia pas ką gyvens vaikai, jei tokie yra, kiek skirs vaikų išlaikymui pinigų, kaip vaikus kartu auklės. Apsisprendžia ir turto klausimais.
Skyrybos, tai nėra vieno reikalavimo ginčas. Reikia pastebėti, kad pasitaiko situacijų kada sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo pasekmių beveik viską susitaria ir vietos kuriose nesusitaria jas teismui nutyli, nuslepia arba turi vilčių, kad išsispręs kažkaip vėliau.
Aptartos situacijos scenarijų pagaliau teismas neskundžiamai išsprendė Civilinėje Byloje Nr: e3K-3-215-381/2023. Reikia paminėti, kad nutraukiant santuoką dalyje dėl teisinių pasėkmių be viso ko yra įrašomi ir visi skolininkai ar kreditoriai bei traukiami į bylą šalimis (suinteresuotais, trečiais asmenimis). Dėl kreditorinių ar kitų reikalavimų dėl ko šalys turi būti įtraukiami, pateikiant visus rašytinius įrodymus nurodoma ir kaip pasikeis kreditorių padėtis, ir kokias teisines pasekmes sukels ar gali sukelti tretiems asmenims santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių.
Nagrinėjamame scenarijuse, sutuoktiniaI pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu kartu su prašymu pateikė ir priedą dėl teisinių pasekmių kurios bus po santuokos. Taigti, šalys aptarė be kitų klausimų ir turtinius santykius, kreditorinius ir skolinius įsipareigojimus. Vienok, dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, dėl kažkokių priežasčių, kažkas vyko ne taip kaip planavo. Todėl, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vienas iš sutuoktinių kreipėsi į teismą nauju (atskiru) ieškiniu į teismą išspręsti nurodytą ginčą. Taigi, pirmos instancijos teismas tokį ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o apeliacinis teismas, tokį ieškinį priėmė nutartimi.
Aprašytas ginčas persikėlė į Aukščiausiąjį Teismą kasaciniu skundu. Kasacinio skundo argumentai buvo tokie, kad tuo atveju jeigu santuokos nutraukimo byloje paaiškėjo, kad buvo padalintas ne visas dalintinas turtas, santuokos nutraukimo padariniai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje. Kitaip tariant, santuokos nutraukimo sutartyje dalyje dėl pasekmių, šalys dėl ginčo turtinio režimo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jis toks ir buvo nustatytas.
