Vedybų sutarties institutas - tai nauja šeimos teisinių santykių reguliavimo sritis. Šis institutas numato galimybę sutuoktiniams savo turtinius santykius, t. y. teises ir pareigas, nustatyti sutartimi. Sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) Trečiosios knygos (“Šeimos teisė”) III dalies VI skyriaus Trečiasis skirsnis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 straipsnį vedybų sutarčių teisinio reguliavimo pradžia buvo sietina su vedybų sutarčių registro veiklos pradžia, nurodant, kad iki CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių įgyto turto teisinis režimas negali būti pakeistas vedybų sutartimi. Kadangi su vedybų sutartimi susijusios teisės normos Lietuvoje tik pradėtos taikyti, šiuo metu būtų sudėtinga analizuoti ir vertinti įvairius su vedybų sutartimis susijusius praktinius klausimus. Teisminės praktikos, susijusios su šių sutarčių pakeitimu, nutraukimu, taip pat nėra.
Vedybų sutartimi būsimieji sutuoktiniai ir sutuoktiniai, esantys santuokoje, savarankiškai nustato savo turtinius santykius santuokoje, o taip pat ir jos nutraukimo atveju (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nereguliavo sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo). Sutuoktiniai vedybų sutartimi dažniausiai siekia apsisaugoti nuo materialinių nuostolių, esant santuokos nutraukimui. Vedybų sutartyje numatomos sąlygos liečia tiek žmonos, tiek vyro turtą, priklausiusį jiems iki santuokos sudarymo, taip pat įgytą santuokos metu; joje taip pat gali būti numatomos turtinio pobūdžio sankcijos, pavyzdžiui kompensacija, santuokos nutraukimo atveju.
Prieš aptariant sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą, atkreiptinas dėmesys ir į su teisiniu reguliavimu susijusius neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas. Sociologinis aspektas sietinas su sudaromų vedybų sutarčių skaičiumi visuomenėje, sutuoktinių socialinės padėties ir kitos jų “charakteristikos” analize.
Pagrindiniai Vedybų Sutarties Elementai
Aiškinant vedybų sutarties sąvoką, gali kilti klausimas, ar bendrai gyvenantys asmenys, neįregistravę savo santuokos (sugyventiniai) sutartimi gali nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.231 str. 2 dalyje numatyta, kad sugyventiniai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.
Pirma, vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, t. y. įstatymas numato specialius sutarties subjektus. Atsižvelgiant į CK 3.7 str. 2 dalyje pateikiamą “sutuoktinių” apibrėžimą, pagal kurį sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymu nustatyta tvarka įregistravę santuoką, gali kilti klausimas, ar pagal minėtą įstatymo formuluotę sutuoktiniais bus laikomi asmenys, ketinantys sudaryti santuoką. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į CK 3.102 str. 1 dalį, kurioje numatoma, kad vedybų sutartis gali būti sudaryta ir iki santuokos įregistravimo (vadinama “ikivedybine sutartimi”), ir bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (vadinama “povedybine sutartimi”). Be to, įstatymas numato, kad vedybų sutarties sąlygos gali būti taikomos ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukus ar sutuoktiniams gyvenant skyrium reparacija (šiam šeimos teisės institutui skirti CK 3.73-3.80 straipsniai).
Antra, vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Šia sutartimi negali būti reguliuojami asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai. Pažymėtina, kad vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl būsimo sutuoktinių turto (CK 3.104 str. 3d.). Galimybė susitarti dėl būsimo turto dažniausiai priimtina būsimiems sutuoktiniams, neturintiems bendrai įgyto turto, tačiau gali būti aktuali ir seniai santuoką sudariusiems asmenims.
Trečia, vedybų sutarties sudarymas nėra laikomas papildoma sąlyga sudaryti santuoką (baigtinis santuokos sudarymo sąlygų sąrašas numatytas CK 3.12-3.17 straipsniuose).
Vedybų Sutarties Forma ir Registracija
Įstatyme (CK 1.74 str. 1d. 2p., 3.103 str. 1d.) įsakmiai nurodyta, kad vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui skirtos CK normos. Pabrėžtina, kad notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3d.). Be to, vedybų sutartis yra vienas iš tų sandorių, kuriems įstatymas numato privalomą teisinę registraciją. CK 3.103 str. Teisinė vedybų sutarčių registracija sietina tiek su pačių sutuoktinių, tiek su trečiųjų asmenų interesų apsauga.
Remiantis CK 1.94 str. nuostata, neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra įregistruoti registre, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus arba sutarties nutraukimą (CK 3.103 str. 3d. ir 3.106 str. CK atskirai išskirti ir kai kuriems specialiems vedybų sutarties sudarymo atvejams taikomi reikalavimai, susiję su nepilnamečio asmens interesų apsauga bei aiškiu asmens valios išreiškimu, t. a) nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. b) sutuoktinis, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik esant rašytiniam jo rūpintojo sutikimui (jeigu toks sutikimas neduodamas, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas) (CK 3.102 str.
Kaip minėta, vedybų sutartį galima sudaryti tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir bet kada santuokos metu. Nuo to, kada yra sudaryta vedybų sutartis, priklauso šios sutarties įsigaliojimo momentas, sutartyje numatytų teisių ir pareigų atsiradimas. Jeigu vedybų sutartis yra sudaryta iki santuokos įregistravimo, ji įsigalios tik santuoką įregistravus (CK 3.102 str. 2d.).
Įstatymas nenumato termino, per kurį būtų privalu įregistruoti santuoką, sudarius vedybų sutartį (laikytina, kad šis terminas negali būti nepagrįstai ilgas), tačiau santuokos neįregistravus, vedybų sutartis negalioja ir jokios teisės bei pareigos jos pagrindu neatsiranda. Jeigu vedybų sutartis sudaroma po santuokos įregistravimo, ji įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str.
Vedybų sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Pagal CK 3.104 str. 5d. vedybų sutartyje numatytų sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimą ar pasibaigimą gali riboti tam tikras sutartyje nurodytas terminas, t.y. tam tikra kalendorinė data, tam tikras laiko periodas arba netgi sutuoktinių amžius ir pan. Be to, sutartyje numatytų sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų atsiradimas ar pasibaigimas gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu arba neįvykdymu (CK 3.105 str. 5d.). Ši nuostata turėtų būti siejama su sąlyginiam sandoriui taikomomis teisės normomis (CK 1.66 str.). Sąlygomis vedybų sutartyje laikytinos tam tikros aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas sutarties sudarymo metu šalims nebuvo žinomas.
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.107 str.). Tačiau vedybų sutartyje galima numatyti prievoles, kurios išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi galima numatyti, kad bendrąja jungtinė nuosavybė sutuoktiniams priklausantis automobilis, nutraukus santuoką, tampa vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
Taip pat pažymėtina, kad vedybų sutartis gali pasibaigti ir mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.49 str. 1d.).
Vedybų sutartis - tai susitarimas, kuris padeda apsaugoti turtą ir interesus santuokos atveju.
Turto Teisinis Režimas Vedybų Sutartyje
Vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatymų nustatytą jų turto teisinį režimą ir numatyti jiems priimtiną turto teisinį režimą. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, jų bendrosios jungtinės nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą tiek visam turtui, tiek tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 str. 1d. ir 2d.).
Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas yra reglamentuojamas įstatymu ir, nesudarius vedybų sutarties, yra bendrai pagal įstatymo nuostatas taikomas sutuoktinių turtiniams santykiams. Vedybų sutartyje taip pat galima numatyti, kad pardavus turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, už jį gauti pinigai bus bendroji jungtinė nuosavybė, arba vienam iš sutuoktinių padovanoti arba paveldėti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau už juos įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Turto asmeninės nuosavybės teisinis režimas vedybų sutarties pagrindu gali būti taikomas tiek visam sutuoktinių turtui, įgytam iki santuokos arba gyvenant susituokus (pilnas nuosavybės atskyrimas), tiek konkrečiam turtui. Visiška sutuoktinių nepriklausomybė, lengvesnis turto santuokos nutraukimo atveju padalijimas, sutuoktinio apsauga nuo kito sutuoktinio kreditorių reikalavimų ir pan.
Dėl bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės. Šio sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartyje labiausiai atspindi kiekvieno sutuoktinio “įdėlį” į šeimos turtą. Pabrėžtina, kad vedybų sutartimi nustatant bendrąją dalinę sutuoktinių nuosavybę, svarbu aiškiai apibrėžti sutuoktinių tenkančią nuosavybės teisių (ne pačios nuosavybės!) dalį arba nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis tokia dalis nustatoma.
Įstatymas (CK 3.104 str. 4 dalis) taip pat nurodo, kad vedybų sutartyje galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, pavyzdžiui, gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, honorarų, pensijų ir pan.) ar kitos įgyjamos nuosavybės tvarkymu, tarpusavio išlaikymu (tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus), dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas (pavyzdžiui, mokant mokesčius už komunalines paslaugas, darant gydymo išlaidas ir kt.), taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama.
Negaliojančios Vedybų Sutarties Sąlygos
Pirma, negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą (CK 3.105 str. 4p.). Vedybų sutartimi negalima riboti vieno iš sutuoktinių teises į mokslą, į profesijos pasirinkimą, teises į darbą, judėjimo laisves ir pan. Fizinių asmenų civilinis teisnumas ar veiksnumas gali būti apribotas tik įstatymuose numatytais pagrindais (CK 2.6 str.).
Vedybų sutartimi negalima riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teises kreiptis į teismą (asmens teisė į teisminę gynybą) (CK 3.105 str. 8p., 1.137 str.), pavyzdžiui, vienas sutuoktinis negali sutartimi įpareigoti kito sutuoktinio nesikreipti į teismą dėl jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju. Taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto paveldėjimo tvarką ir sąlygas (CK 3.105 str.
Antra, kaip minėta, vedybų sutartis reglamentuoja tik turtinius sutuoktinių santykius. Negalioja tos vedybų sutarties sąlygos, kurios nustato sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius (CK 3.105 str. 5p.), t. y. vedybų sutartimi negalima įsipareigoti vienas kito mylėti, nevartoti alkoholio, vesti dorą gyvenimo būdą ir pan.
Trečia, sutuoktiniai vedybų sutartimi negali nustatyti ar pakeisti savo asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams (CK 3.105 str. 6p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima nurodyti, kad skyrybų atveju vaikas lieka su tėvu ar motina. Šiuos sutuoktinių santykius reglamentuoja CK III knygos IV dalis.
Ketvirta, vedybų sutartis negali riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teises į išlaikymą (CK 3.105 str. 7p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima numatyti, kad nedarbingas sutuoktinis neturi teises gauti išlaikymo.
CK įtvirtina sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai (CK 3.27 str. a) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai (CK 3.105 str. b) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (CK 3.105 str. c) pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą (CK 3.105 str.
Vedybų Sutarties Pakeitimas ir Nutraukimas
Vedybų sutarties galiojimo metu sutuoktiniai privalo vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vedybų sutarties vykdymui yra taikomi bendri sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 str. 1d.). Tačiau vedybų sutarties, kaip ir bet kurios kitos sutarties, sąlygos gali būti keičiamos. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios (CK 3.103 str. 2d.).
Įstatymas numato, kad vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti (CK 3.106 str. 1d.), t.y. notarine forma. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu (CK 3.103 str. 2d.). Vedybų sutarties pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 str.
Iškilus ginčui dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo, vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Tuomet vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta teismo sprendimu, kai yra CK
Oficialiosios statistikos portalas skelbia, kad 2021 metais Lietuvoje buvo sudaryta beveik 17’000, 2020 metais - šiek tiek daugiau nei 15’000 santuokų. Suvalgyta daug vestuvinių tortų! Nepaisant daug metų egzistuojančios kraupios statistikos, jog maždaug pusė santuokų yra nutraukiamos, lietuviai vis dar sudaro labai mažai vedybinių sutarčių.
Vedybų sutartyse sutuoktiniai ar būsimi sutuoktiniai gali sutarti dėl turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, o taip pat po santuokos nutraukimo arba gyvenant skyrium (separacija) (Civilinio kodekso 3.101 str.). Tarp lietuvių vis dar gajus mąstymas, jog vedybų sutartys skirtos tik garsenybėms iš Holivudo, turtingiesiems, arba, jog vedybų sutarties pasirašymas jau lyg ir programuoja skyrybas arba kitaip tariant, labai jau neromantiškas veiksmas. Santuokos nutraukimo bylose besispecializuojantys advokatai įsitikinę, kad toks mąstymas ydingas.
Palyginimui, daugelis yra sudaręs gyvybės ir sveikatos draudimo sutartis, nors nei vienas iš tų žmonių, matyt, nesitiki greitu metu mirti ar rimtai susižaloti. Lygiai taip ir su vedybų sutartimis, jos sudaromos ne dėl to, kad tikimasi išsiskirti - bet kaip savotiškas lengvesnių skyrybų garantas, „draudimas“. Išsituokę žino, kad santuokos nutraukimas dažnu atveju yra ypač sudėtingas, ilgas, brangus procesas, kur paprastai didžiausias ginčas kyla būtent dėl sutuoktinių užgyvento turto pasidalinimo, tad vedybinės sutartys tokiu atveju šalims sutaupo daug nervų, pinigų ir dažnai, atsiribojus nuo turtinių klausimų, kurie būna apspręsti iš anksto, leidžia lengviau susitarti dėl klausimų, susijusių su vaikais, leidžia likti pakankamai geruose santykiuose ir kartu toliau rūpinantis ir auklėti bendras atžalas.
Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tiek nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, tiek pajamos (tame tarpe ir darbo užmokestis, kitos pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos, iš verslo gaunamos pajamos, kita) yra abiejų sutuoktinių bendras turtas arba, kitaip tariant, galioja prezumpcija, kad viso bendro užgyvento turto abiem sutuoktiniams priklauso po ½ dalį. Taigi galiojant įstatymu nustatytam sutuoktinių turto teisiniam rėžimui vieno sutuoktinio kreditorius gali drąsiai reikalauti išieškojimą nukreipti į, pavyzdžiui, šeimos būstą, automobilį, pusę kito sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamų dividendų arba netgi pensijos.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai sako savo praktikoje ne kartą padėję klientams, atsidūrusiems panašiose situacijose, tačiau paprastai jau įsibėgėjus išieškojimui, lengvų, greitų sprendimų rasti sudėtinga. Tad ypač vedybų sutartys (tiek iki vedybų sudaromos, tiek ir po vedybų pasirašomos) rekomenduojamos tiems sutuoktiniams, kurių veikla susijusi su didesne rizika (pavyzdžiui, verslu, individualia veikla, dalyvavimu juridinių asmenų valdyme).
Vedybų sutartys yra civilinės teisės kūrinys, kurį katalikų bažnyčia vertina nepalankiai. Civilinę santuoką kompetentingi nutraukti bendrosios kompetencijos teismai, tačiau dėl santuokos, sudarytos bažnyčioje, pripažinimo negaliojančia sprendžia bažnytinis teismas (tribunolas). Įdomu tai, kad ikivedybinės sutarties tarp sutuoktinių sudarymas pagal Kanonų teisę yra laikomas santuokos negaliojimo pagrindu (Katalikų kanonų teisės kodekso kan. 1102).
Šeimos teisėje besispecializuojanti advokatė Sabina Izokaitienė teigia, kad lietuviai dažniausiai pasirenka sudaryti vedybų sutartis, kuriose sutaria, jog visas tiek iki santuokos, tiek ir santuokos metu įgytas turtas bus laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, nors ilgainiui dažniau pasitaiko ir įmantresnių susitarimų. Visgi būsimi sutuoktiniai ikivedybines sutartis, kurios įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, pasirenka retai, daug dažniau pasitaiko povedybinės sutartys, kurios sudaromos jau susidūrus su tam tikrais sunkumais arba jiems gresiant.
Tvarus vartojimas kaip paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus
Vedybų sutartis gali padėti išvengti ginčų dėl turto padalijimo skyrybų atveju.
tags: #turtas #igytas #salims #gyvenant #skyrium #pripazystamas