Lietuvoje vis labiau populiarėja prieš vestuves sudaryti sutartį, kurioje būtų apibrėžti tam tikri finansiniai būsimos šeimos įsipareigojimai, atsakomybės. Tačiau mažai kas žino, jog sutartis gali būti ne tik priešvedybinė, tačiau ir povedybinė. Kuo skiriasi šios sutartys bei kokiais atvejais partneriai nori teisiškai apsibrėžti tam tikrus susitarimus jau po santuokos sudarymo? Vedybų sutartis - tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai.
Teisininkė R. Vaičekauskytė paaiškina, kad vedybų sutartis yra ne kas kita, o sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.101 str. vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
Advokatė Marija Židonienė aiškina, kas yra vedybinė ir povedybinė sutartys - kada jas galima sudaryti ir kuo jos naudingos. Pakalbėkime apie vedybines sutartis. Dažnas galvoja, kad tai yra įžeidimas ar spjūvis į veidą, tačiau nūdienoje tai yra įrankis kaip oriai išsiskirti. Ir dėl vienos paprastos priežasties.
Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju. | Teisinėskonsultacijos.lt
Vedybų sutarčių tipai
Anot jos, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių režimų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vedybų sutartimi galima pasirinkti skirtingus turto režimus.
- Visiško bendrumo turtinis teisinis režimas: turtas įgytas tiek iki santuokos kaip asmeninė nuosavybė, tiek po santuokos - jis tampa bendru sutuoktinių turtu. Antra, vedybų sutartyje galima nustatyti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad sutuoktiniai pasirenka turto visiško bendrumo režimą ir sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tampa kiekvieno sutuoktinio iki santuokos turėtas asmeninis turtas, taip pat visas kitas turtas, kurį sutuoktiniai įgys ateityje gyvendami susituokę.
- Dalinės nuosavybės turtinis režimas: turtas, įgytas susituokus dalinės nuosavybės teise. Trečiasis variantas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis. Šio turto rėžimo privalumas yra tas, kad jis leidžia atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio indėlį įsigyjant bendrą turtą.
- Visiško atskirumo turtinis režimas: kas yra įgyta vieno sutuoktinio - jo asmeninė nuosavybė, kas yra įgyta kito sutuoktinio - tai yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal pirmąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto atskirumo rėžimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo rėžimas taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Tai yra pati populiariausia vedybinė sutartis.
Teisininkė pasakoja, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį režimą. Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį rėžimą, derinant aukščiau aptartų turto rėžimų privalumus.
Sutuoktiniai gali nustatyti, kad viena nurodytų teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui ar tik jo daliai arba tik konkretiems daiktams, t. p. numatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas, turto padalijimo būdą bei tvarką, jei išsituokiama, ir kita.
Esami ar būsimi sutuoktiniai taip pat gali nusimatyti tik tam tikro turto atskirumo režimą. Pavyzdžiui, gali susitarti, jog vieno iš sutuoktinio įgyti vertybiniai popieriai bus laikomi jo asmeninė nuosavybė, o visas kitas turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas bendru.
Kaip sudaroma vedybų sutartis?
Svarbu paminėti, kad vedybinės sutartys yra sudaromos notarine tvarka. Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.).
Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota (t. p. ir jos pakeitimai, pabaiga) Vedybų sutarčių registre (įsteigtas 2002), kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.
Tokios būtų pagrindinės vedybinių sutarčių rūšys ir sudarymo tvarka. Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.
Ikivedybinė ir povedybinė sutartys
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo. Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis yra vadinama ikivedybine sutartimi ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu po vedybų sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos.
Vedybų sutarties nauda
Vedybinės sutartys gal ir negarantuos Jums dešimčių ar šimtų tūkstančių, bet ką jos Jums garantuos, kad Jūs apsisaugosite nuo dešimtis ar šimtus tūkstančių siekiančių kito sutuoktinio skolų. Todėl jeigu Jūsų sutuoktinis pasiskolino pinigų vakar, labai tikėtina, kad antstolis į Jūsų duris pasibels rytoj. Todėl vienintelė priemonė apsisaugoti nuo to - pasirašyti vedybinę sutartį.
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka.
Vedybų sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras.
Svarbu, kad aukščiau paminėtoje situacijoje kalbama apie atvejį, kai išieškoma pagal asmeninę sutuoktinio prievolę (pavyzdžiui, baudos, paskirtos už administracinio nusižengimo padarymą, sumokėjimas), todėl turto režimo pakeitimas, vietoje įstatymo numatyto turto bendrumo režimo pasirinkus turto atskirumo režimą, apsaugo kito sutuoktinio interesus.
Vedybinis gyvenimas yra neišvengiamai susijęs su sutuoktinių įsipareigojimais vienas kitam. Vedybinės sutarties pasirašymas padeda apsisaugoti nuo daugelio problemų, kylančių dėl turto klausimų ir skolų. Toliau skaitydami sužinosite apie vedybines sutartis ir reikalui esant galėsite kreiptis į patyrusį skyrybų advokatą, kuris pakonsultuos iškilusiais klausimais.
Statistika
Anot jos, Registrų centro svetainėje yra skelbiami vedybų sutarčių registro pirminiai duomenys. Pagal juos, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 21 973 vedybų sutartys. Lietuvoje vidutiniškai per metus sudaroma virš 1000 vedybų sutarčių.
| Metai | Sudarytų vedybų sutarčių skaičius |
|---|---|
| Šiuo metu | 21 973 |
| Vidutiniškai per metus | Virš 1000 |